Tag: Transformatorinės

  • Varšuvos centre rasta pusės tonos transformatorinės dangtis iš maždaug 1914 metų

    Varšuvos centre, vykdant statybos darbus, darbininkai aptiko netikėtą radinį – maždaug 1914 metais datuojamą požeminės transformatorinės įėjimo dangtį. Pusę tonos sveriantis objektas buvo rastas po Sienkiewicziaus gatvės danga ir, nepaisant amžiaus, išliko stebėtinai geros būklės.

    Radinys aptiktas įgyvendinant projektą „Naujas Varšuvos centras“, netoli Sienkiewicziaus ir Marszałkowskos gatvių sankryžos. Apie technikos paveldo objektą iš karto informuotas Mazovijos vaivadijos paminklosaugininkas, atlikęs apžiūrą vietoje.

    Kaip nurodoma, pati metalinė danga yra daugiau nei 30 centimetrų aukščio ir apie 150 centimetrų pločio. Ji vedė į gelžbetoninę požeminę kamerą, kuri kadaise buvo svarbi vietinės elektros tinklo infrastruktūros dalis.

    Vėlesni miesto pertvarkymai pakeitė šio statinio paskirtį: kameros vidus buvo ištuštintas, o erdvė užpilta statybinėmis atliekomis. Vis dėlto išlikusi danga tapo apčiuopiamu liudijimu apie ankstyvąją sostinės elektrifikaciją.

    Radinys primena Varšuvos elektrifikacijos pradžią

    Šis objektas siejamas su laikotarpiu, kai elektra mieste dar buvo prieinama nedaugeliui gyventojų ir institucijų. Pirmąjį Varšuvos elektrifikacijos projektą 1898 metais parengė Williamas Heerleinas Lindley, o 1904 metų pabaigoje Powiśle rajone pradėjo veikti pagrindinė Varšuvos elektrinė.

    Tuo metu elektra buvo perduodama 5 000 voltų įtampa, kurią reikėdavo sumažinti specialiose transformatorinėse. Būtent tokias funkcijas ir atlikdavo mieste įrengtos stotys – tarp jų ir požeminės.

    Kodėl požeminės transformatorinės nyko?

    Požeminių transformatorinių eksploatacija kėlė nemažai techninių iššūkių: į jas buvo sunku patekti, remontai sudėtingi, o įranga nuolat susidurdavo su drėgme ir krituliais, todėl priežiūra brango. Dėl to, technologijoms tobulėjant, tokie sprendimai palaipsniui prarado reikšmę.

    Dar vienas lūžis – elektros tinklų standartų kaita. Sprendimai pereiti nuo 5 kV prie 15 kV įtampos Varšuvoje buvo priimami dar XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau karas ir pokarinė rekonstrukcija šį procesą užtęsė. Nurodoma, kad paskutinė 5 kV kabelinė linija ir transformatorinė buvo išjungtos 1997 metų pradžioje.

    Paveldo detalė bus matoma viešai

    Unikalus radinys neliks sandėlyje – atnaujinta istorinė danga įmontuota į Młynarskio aikštės dangą. Taip ji taps viešai matomu technikos paveldo akcentu ir primins apie ankstesnę miesto inžineriją.

    Varšuvoje išlikę ir daugiau panašios infrastruktūros pėdsakų: kai kurių senųjų požeminių transformatorinių dangčius galima išvysti, pavyzdžiui, Išganytojo aikštėje ar Politechnikos aikštėje, o dalis kioskinių transformatorinių tebestovi kitose miesto vietose.

  • ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) 2026 metais į elektros tinklo modernizavimą Utenos apskrityje nukreipia 28 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų skiriama kabeliavimui ir tinklo automatizavimui, siekiant sumažinti atjungimų riziką miškingose teritorijose.

    ESO skaičiuoja, kad šiemet regione bus nutiesta apie 340 km kabelinių linijų, o taip pat pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės. Šie darbai apima tiek senų oro linijų rekonstrukciją, tiek tinklo plėtrą ten, kur daugėja naujų vartotojų.

    Kodėl akcentuojamas kabeliavimas?

    Miškingose vietovėse elektros tiekimą dažniausiai sutrikdo virstantys medžiai, šlapdriba ir stiprus vėjas, todėl oro linijų keitimas kabelinėmis laikomas vienu efektyviausių sprendimų. Kabelinis tinklas rečiau pažeidžiamas, o gedimų lokalizavimas ir atstatymas paprastai vyksta greičiau.

    ESO teigimu, vienas svarbiausių tinklo patikimumo rodiklių per pastaruosius metus pastebimai gerėjo: vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus sumažėjo nuo 399 iki 75 minučių. Bendrovė šį pokytį sieja su kryptingomis investicijomis į kabeliavimą ir tinklo automatizavimą.

    Kur bus daugiausia darbų?

    Modernizavimo projektai didžiausia apimtimi numatyti Zarasų ir Molėtų rajonuose, kur miškingose teritorijose fiksuojama daugiausia avarinių atjungimų. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai tiesiogiai pagerins elektros tiekimo patikimumą tūkstančiams vietos gyventojų ir verslų.

    Zarasų rajone darbai planuojami Zarasų, Dusetų, Turmanto ir Imbrado seniūnijose, o Molėtų rajone – Alantos, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio, Mindūnų ir Suginčių seniūnijose. Pasak ESO, rekonstruojamose linijose šiuo metu prijungta daugiau kaip 28 000 klientų.

    Investicijos ir nauji prijungimai

    Iš 28 mln. eurų sumos didžioji dalis, apie 17,3 mln. eurų, skiriama tinklo modernizavimui. Vien oro linijų perkėlimui po žeme miškuose planuojama skirti apie 13,2 mln. eurų, o bendrai rekonstruoti ketinama beveik 260 km elektros linijų.

    Dar apie 10,8 mln. eurų regione planuojama investuoti į naujų klientų prijungimą ir esamų vartotojų galios didinimą. Šiam tikslui numatyta nutiesti apie 83 km kabelinių linijų ir pastatyti apie 45 transformatorines, kad būtų užtikrinta pakankama galia augantiems poreikiams.

    ESO nurodo, kad aktyvesnė gyvenamųjų teritorijų plėtra šiuo metu matoma vakarinėje Utenos miesto dalyje, kur vystomi individualių namų kvartalai. Didesnė tinklo plėtra siejama ir su perspektyva, kad artimiausiais metais šioje zonoje gali atsirasti keli šimtai naujų elektros vartotojų.

    „Į Utenos apskritį ESO šiemet nukreipė dešimtadalį visų suplanuotų investicijų Lietuvoje. Miškingose teritorijose kabeliavimas ir automatizavimas tampa būtinybe, o patikimesnį elektros tiekimą turėtų pajusti dešimtys tūkstančių klientų“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

    „Mūsų rajone nemaža dalis žmonių gyvena atokesnėse, miškingose vietovėse, todėl patikimas elektros tiekimas čia itin svarbus. Tokios investicijos reiškia ne tik mažiau sutrikimų, bet ir didesnį saugumo jausmą“, – sakė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė.

    ESO taip pat primena, kad kabeliavimo tempas didinamas visoje Lietuvoje: iki 2028 metų miškingose teritorijose planuojama po žeme perkelti apie 2 000 km oro linijų. Bendrovės vertinimu, paspartinti projektai artimiausiais metais patikimesnį tinklą padėtų užtikrinti maždaug ketvirčiui milijono klientų.

    Kabeliavimas siejamas ne tik su patikimumu, bet ir su mažesniu poveikiu aplinkai, nes mažėja poreikis plačiai kirsti apsaugos zonas. ESO nurodo, kad kabeliuojant oro linijas apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, o 2 000 km projektas teoriškai sudarytų prielaidas miško plėtrai grąžinti apie 4 000 hektarų.