Tag: Transkaspijos maršrutas

  • Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Didelis statymas į Vidurinį koridorių

    Vokietijos logistikos grupė „Rhenus“ planuoja plėtrą vadinamajame Viduriniame koridoriuje, dar žinomame kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Bendrovė skelbia sieksianti įrengti iki 14 terminalų grandinę nuo Uzbekistano per Kazachstaną ir Azerbaidžaną iki Turkijos.

    Pagrindinis projekto akcentas – naujas trimodalis konteinerių terminalas Aktau mieste prie Kaspijos jūros. Jis turėtų sujungti jūrų, geležinkelio ir kelių transportą, o tai logistikos rinkoje laikoma vienu svarbiausių patikimumo veiksnių.

    Aktau mazgas ir ES pinigai

    „Rhenus“ projektą vysto kartu su Kazachstano nacionaliniu geležinkelių operatoriumi KTZ ir Aktau uostu. Planuojama, kad naujasis mazgas užims mažiausiai 30 hektarų ir pasieks bent 150 000 TEU metinį krovos pajėgumą.

    Toks mastas reikšmingas, nes tarptautinės asociacijos duomenimis, konteinerių srautai Viduriniame koridoriuje 2025 metais siekė apie 76 900 TEU, tai buvo 36 proc. daugiau nei 2024 metais. Kitaip tariant, vien Aktau terminalo planuojamas pajėgumas būtų beveik dvigubai didesnis už visą 2025 metų konteinerių srautą maršrute.

    Europos Komisija 2026 metų rugsėjį pareiškė siekianti sutelkti iki 12 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų Viduriniam koridoriui. Tikslas – iki 2030 metų patrigubinti prekybos srautus ir sutrumpinti krovinių tranzito laiką.

    Ką sako „Rhenus“ vadovas

    Pasak bendrovės, tikslas yra ne atskiri infrastruktūros projektai, o komerciškai sujungtas logistikos tinklas, kurį būtų galima integruoti į jau veikiančią įmonės infrastruktūrą Europoje. „Rhenus“ pabrėžia, kad tai aktualu Europos verslui, ieškančiam stabilesnių grandinių su Azijos tiekėjais.

    „Iš viso norime pastatyti 14 terminalų Viduriniame koridoriuje ir juos sujungti su mūsų tinklu Europoje, kur jau turime 23 konteinerių uostus ir apie 70 uostų infrastruktūros objektų“, – sakė „Rhenus“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Tobias Bartz.

    Plėtra Centrinėje Azijoje jau vyksta

    Aktau projektas nėra vienintelė „Rhenus“ investicija regione. 2026 metų sausį bendrovė įsigijo pirmąjį geležinkelio terminalą Almataus regione, kuriame numatyta konteinerių saugojimo, muitinės sandėliavimo ir blokinių traukinių aptarnavimo veikla.

    Taip pat planuojama apie 11 mln. eurų investicija į terminalo modernizavimą Andižane, Uzbekistane, bendradarbiaujant su valstybine geležinkelių bendrove. Skelbiama, kad modernizuotas objektas galėtų aptarnauti apie 200 000 TEU per metus.

    Rinkos kontekstas aiškus: po geopolitinių sukrėtimų Europoje verslas vis dažniau ieško alternatyvų tradiciniams Eurazijos maršrutams. Vidurinis koridorius laikomas vienu realiausių variantų, tačiau jo sėkmė priklausys nuo infrastruktūros suderinimo, procedūrų supaprastinimo ir pralaidumo Kaspijos jūroje.

  • Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas valstybinio vizito metu Astanoje su Kazachstano vadovu Kasymu-Žomartu Tokajevu pasirašė Deklaraciją dėl amžinos draugystės ir išplėstinės strateginės partnerystės. Dokumentas žymi platesnį bendradarbiavimą gynybos, energetikos, transporto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

    Šalys taip pat iškėlė ambicingą dvišalės prekybos tikslą – pasiekti 13 mlrd. eurų apyvartą. Tai būtų beveik tris kartus daugiau nei dabartinis lygis, kurį Astanai ir Ankarai pavyko auginti pastaraisiais metais.

    13 mlrd. eurų tikslas

    Kazachstano ir Turkijos lyderiai pabrėžė, kad prekybos augimą turėtų užtikrinti konkretūs įsipareigojimai ir projektai, o ne vien politinės deklaracijos. Pasak Kazachstano pusės, dvišalė prekyba per metus augo beveik 9 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad Kazachstane veikia apie 4 000 Turkijos kapitalo įmonių, o Turkija yra tarp penkių svarbiausių šalies prekybos partnerių. Ankara savo ruožtu pabrėžė, kad spartesniam augimui būtinas suderintas veiksmų planas ir aktyvesnis verslo dalyvavimas.

    Investicijos, logistika ir energetika

    Turkijos investicijos Kazachstane vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, o Kazachstano investicijos Turkijoje – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Kazachstano Vyriausybės atstovai nurodė, kad įgyvendinta 100 investicinių projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų, dar apie 50 projektų už panašią sumą yra vykdomi.

    Transporto srityje akcentuotas Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia didinti krovinių srautus ir kviečia Turkijos investuotojus aktyviau įsitraukti per Aktau ir Kuryko uostus.

    Energetikoje Kazachstanas pranešė esantis atviras Turkijos naftos ir dujų bendrovėms, taip pat kvietė Turkijos įmones dalyvauti kasybos ir perdirbimo projektuose, įskaitant su ličio gamyba susijusias iniciatyvas. Šios kryptys dera su platesnėmis regiono pastangomis diversifikuoti tiekimo grandines ir žaliavų perdirbimą.

    Skaitmeninė darbotvarkė ir turkų valstybių formatas

    Skaitmeninėje srityje aptartas bendradarbiavimas tarp finansinių ir elektroninės prekybos ekosistemų, o tai Astanai svarbu siekiant pritraukti daugiau kapitalo ir modernizuoti paslaugas. Tokie projektai paprastai orientuoti į mokėjimų infrastruktūrą, logistiką ir tarpvalstybinę prekybą internetu.

    Vizitas įvyko artėjant neformaliam Turkų valstybių organizacijos lyderių susitikimui Turkistane, kurio tema – dirbtinis intelektas ir skaitmeninė plėtra. Platesniame kontekste Centrinės Azijos šalys stiprina ryšius su įvairiais partneriais, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo tradicinių maršrutų ir prisitaikyti prie pasikeitusios regioninės saugumo ir prekybos aplinkos.

    „Turkija yra auksinis tiltas, jungiantis Europą ir Aziją, o Ankaros įtaka tarptautinėje arenoje nuosekliai auga“, – sakė Kasym-Žomartas Tokajevas.

    „Kad pasiektume 13 mlrd. eurų tikslą, svarbu nuosekliai įgyvendinti sutartą veiksmų planą“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoğanas.