CP v2

Tag: Transkranijinė magnetinė stimuliacija

  • Red Lipstick Monster prabilo apie lekooporną depresiją: 3 gydymo metodai ir kiek tai kainuoja

    Red Lipstick Monster prabilo apie lekooporną depresiją: 3 gydymo metodai ir kiek tai kainuoja

    Ewa Grzelakowska-Kostoglu, socialiniuose tinkluose žinoma kaip „Red Lipstick Monster“, pranešė serganti lekooporne depresija ir atvirai papasakojo apie gydymo kelią. Ji pabrėžė, kad psichikos sveikatos tema jai svarbi ne vienerius metus, todėl nusprendė kalbėti viešai.

    Lekooporne depresija vadinama būklė, kai simptomai išlieka nepaisant tinkamai parinkto ir pakankamai ilgai taikyto gydymo antidepresantais. Dažnai šis terminas vartojamas tuomet, kai nepasiekiama aiškios pagerėjimo po bent dviejų skirtingų antidepresantų kursų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad simptomai paprastai nesiskiria nuo kitų depresijos formų, tačiau užsitęsia ir sunkiai pasiduoda gydymui. Tai gali reikšti ilgalaikį prislėgtumą, energijos stoką, miego sutrikimus, nerimą, prasmės praradimą ar minčių sulėtėjimą.

    Influencerė savo įraše išskyrė tris metodus, kurie taikomi tuomet, kai įprastos priemonės nepadeda. Šios kryptys medicinoje vertinamos kaip labiau specializuotos ir dažniausiai pasirenkamos psichiatrui įvertinus ligos eigą, rizikas ir ankstesnio gydymo rezultatus.

    Elektros impulsų terapija

    Viena iš minimų priemonių yra elektros impulsų terapija, kuri klinikinėje praktikoje naudojama sunkioms depresijos formoms, taip pat kai būtinas greitesnis efektas arba kai kitos priemonės nepadeda. Procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą ir naudojant raumenis atpalaiduojančius vaistus, todėl pacientas skausmo nejaučia.

    Gydymo kursas dažniausiai apima kelias procedūras, o prieš jas atliekami būtini sveikatos patikrinimai ir įvertinamos kontraindikacijos. Nors visuomenėje šis metodas neretai apipintas mitais, medicinoje jis laikomas vienu veiksmingiausių, kai depresija yra atspari vaistams.

    Transkranijinė magnetinė stimuliacija

    Kita priemonė – transkranijinė magnetinė stimuliacija, neinvazinis gydymas, kai magnetiniais impulsais veikiamos su nuotaikos reguliavimu siejamos smegenų sritys. Dažniausiai taikomasi į prefrontalinę žievę, kurios aktyvumas depresijos atvejais neretai būna pakitęs.

    Procedūros paprastai atliekamos kursu, o poveikis siejamas su smegenų tinklų veiklos moduliavimu ir neuroplastiškumo skatinimu. Lenkijoje šis gydymas, kaip nurodoma influencerės pasakojime, dažniausiai prieinamas privačiai ir gali kainuoti apie 1 400 eurų už visą kursą.

    Ketamino ir esketamino terapija

    Trečioji kryptis – ketamino terapija, kai vaistas skiriamas intraveninėmis infuzijomis gydymo įstaigoje, prižiūrint medikams. Pastaraisiais metais ketaminas ir jo darinys esketaminas aptariami kaip reikšminga pažanga lekooporės depresijos gydyme, nes kai kuriems pacientams poveikis gali pasireikšti greičiau nei vartojant įprastus antidepresantus.

    Infuzijų kursas dažniausiai sudaromas iš kelių procedūrų per kelias savaites, o konkretus planas priklauso nuo paciento būklės ir gydytojo sprendimo. Pasak E. Grzelakowskos-Kostoglu, ketamino protokolo kaina gali siekti apie 3 000 eurų, o esketamino gydymas – iki maždaug 4 600 eurų.

    Psichiatrai pabrėžia, kad lekooporės depresijos atvejais ypač svarbus individualus planas, nes dažnai prireikia derinti medikamentus, psichoterapiją ir papildomas biologines intervencijas. Taip pat akcentuojama, kad bet koks gydymas turi būti parenkamas tik gydytojui įvertinus rizikas, gretutines ligas ir galimą savižalos pavojų.

    Viešas žinomų žmonių kalbėjimas apie depresiją, anot specialistų, gali mažinti stigmatizaciją ir skatinti kreiptis pagalbos anksčiau. Vis dėlto pabrėžiama, kad socialinių tinklų pasakojimai negali pakeisti profesionalios diagnostikos, o gydymo sprendimai turi būti priimami konsultuojantis su gydytoju psichiatru.

  • Mokslininkai nustebino: 5 dienų magnetiniai impulsai pagerino autistiškų vaikų bendravimą

    Mokslininkai nustebino: 5 dienų magnetiniai impulsai pagerino autistiškų vaikų bendravimą

    Trumpas, vos penkias dienas trunkantis neinvazinės smegenų stimuliacijos kursas gali reikšmingai pagerinti dalies autistiškų vaikų socialinę komunikaciją ir kalbinius gebėjimus, rodo BMJ paskelbtas klinikinis tyrimas. Tyrime dalyvavo ir vaikai, turintys intelekto negalią, kurie tokio tipo bandymuose dažnai apskritai neįtraukiami.

    Mokslininkai pabrėžia, kad autizmo spektro sutrikimui būdingi socialinės sąveikos ir komunikacijos sunkumai dažnai mažinami elgesio ir kalbos terapijomis, tačiau specialistų trūkumas bei ilgi užsiėmimų ciklai riboja jų prieinamumą. Daliai šeimų ypač sudėtinga rasti intensyvią, nuoseklią pagalbą, kai vaikas turi ir intelekto negalią.

    Kas yra magnetinė stimuliacija

    Tyrime taikyta neinvazinė neuromoduliacija, kai prie galvos odos priglaustas prietaisas generuoja greitai kintantį magnetinį lauką ir taip veikia po kaukole esančių neuronų aktyvumą. Šis metodas nereikalauja operacijos, nejautros ar vaistų, o pati procedūra paprastai trunka minutes.

    Mokslininkai naudojo vadinamąją teta impulso bangų stimuliaciją, kai impulsai pateikiami trumpomis „paketų“ serijomis. Praktinis tokio sprendimo pranašumas ypač svarbus dirbant su mažais vaikais, nes trumpesnė sesija didina tikimybę, kad vaikas išbus ramiai ir bendradarbiaus.

    Tyrimo eiga ir rezultatai

    Tyrime dalyvavo 194 vaikai, kurių vidutinis amžius siekė apie 6,5 metų. Maždaug pusės dalyvių intelekto koeficientas buvo mažesnis nei 70, tačiau visi vaikai turėjo bent 50 balų, kad būtų užtikrintas patikimas įvertinimas ir prasmingas dalyvavimas.

    Dalis vaikų gavo tikrą stimuliaciją, o kontrolinė grupė gavo imituotą procedūrą: prietaisas buvo naudojamas taip pat, tačiau aktyvūs impulsai nebuvo taikomi. Toks palyginimas leidžia objektyviau įvertinti, ar pokyčiai susiję su pačiu metodu, o ne su lūkesčių efektu ar natūraliu raidos svyravimu.

    Vaikų tėvai prieš kursą, iškart po jo ir po mėnesio pildė klausimynus apie socialinę komunikaciją. Tyrėjai nurodo, kad po penkių dienų fiksuoti pagerėjimai išliko ir po mėnesio, be to, užfiksuota kalbinių gebėjimų pažanga.

    Pranešta, kad rimtų nepageidaujamų reiškinių nebuvo, o lengvi šalutiniai poveikiai, jei pasireiškė, praeidavo savaime. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad saugumo vertinimas visuomet priklauso ir nuo ilgesnio stebėjimo, todėl svarbūs tolesni tyrimai.

    Ką tai reiškia šeimoms ir gydytojams

    Autistiški vaikai, turintys intelekto negalią, neretai sulaukia mažiau tyrimais pagrįstų gydymo alternatyvų, nors pagalbos poreikis jų šeimoms būna didesnis. Dėl to pats faktas, kad ši grupė įtraukta į klinikinį tyrimą dideliu mastu, laikomas svarbiu žingsniu į priekį.

    Ekspertai pabrėžia, kad neuromoduliacija nėra elgesio ir edukacinės pagalbos pakaitalas. Tačiau trumpas penkių dienų kursas galėtų tapti papildoma priemone, ypač jei vėlesni darbai patvirtins, kiek laiko išlieka nauda, kiek kursų reikia palaikymui ir kaip metodas veikia kasdienėje klinikinėje praktikoje.

    Ne mažiau svarbus ir prieinamumo klausimas: magnetinės stimuliacijos įranga kainuoja, o paslauga nėra visuotinai prieinama visose gydymo įstaigose. Kita vertus, ilgalaikės programos, kurioms reikia kasdienių vizitų kelias savaites, taip pat reikalauja didelių laiko ir finansinių išteklių, todėl trumpesnės intervencijos potencialas sveikatos sistemoms ir šeimoms išlieka aktualus.

  • Parkinson’s Study Points to SCAN Brain Network as a New Treatment Target, With Early Gains From Non-Invasive Stimulation

    Parkinson’s Study Points to SCAN Brain Network as a New Treatment Target, With Early Gains From Non-Invasive Stimulation

    Researchers say they have identified a specific brain network that may sit at the core of Parkinson’s disease, potentially reshaping how the condition is understood and treated. The findings focus on the somato-cognitive action network, or SCAN, which links planning and thinking with physical movement.

    Parkinson’s is a progressive neurological disorder affecting more than 10 million people worldwide, commonly causing tremor, stiffness, slowed movement, sleep disruption and cognitive changes. Standard therapies such as levodopa can ease symptoms for years, while deep brain stimulation can help selected patients, but neither stops disease progression.

    A network view of Parkinson’s

    The international team, led by China’s Changping Laboratory with collaborators including Washington University School of Medicine in St. Louis, analyzed brain imaging data from more than 800 participants across several centers. The dataset included people with Parkinson’s receiving different treatments, along with healthy volunteers and people with other movement disorders for comparison.

    The researchers report that Parkinson’s is marked by unusually strong connectivity between SCAN and deeper brain structures in the subcortex. Across multiple therapies examined, the study found that treatments tended to work better when they reduced this excessive coupling rather than simply stimulating nearby regions.

    Non-invasive stimulation shows early promise

    Building on that signal, the team tested a personalized, high-precision approach using transcranial magnetic stimulation, a non-invasive technique that delivers magnetic pulses through the scalp. In a small trial, 18 patients who received SCAN-targeted stimulation showed a higher response rate after two weeks than 18 patients who received stimulation near, but not on, the SCAN target.

    In the SCAN-targeted group, 56% met the study’s response threshold, compared with 22% in the comparison group, a roughly 2.5-fold difference. The work suggests that matching stimulation more precisely to an individual’s SCAN anatomy could improve outcomes, though larger and longer studies are needed.

    What comes next for SCAN targeting?

    The authors caution that the study does not prove SCAN changes cause Parkinson’s, and the non-invasive results are early-stage. They also note that more basic research is needed to map how different SCAN subregions relate to specific symptoms such as gait, tremor, mood and cognition.

    Even so, the findings add momentum to efforts to move neuromodulation earlier in the disease course, when symptoms are still developing and disability is lower. The researchers say future trials will explore additional non-invasive approaches, including surface electrode stimulation and low-intensity focused ultrasound, to influence SCAN activity more precisely.

    The study was published in Nature on Feb. 4 and was supported by funding from U.S. National Institutes of Health programs and major Chinese research grants. The authors also disclosed multiple industry relationships and patent interests related to neuromodulation and targeting tools, which were reported as managed under institutional conflict-of-interest policies.