CP v2

Tag: Transliacijos

  • 189 min. Tomo Hankso drama „Žalioji mylia“ po 27 metų tapo žiūrimiausiu filmu platformoje „Tubi“

    Praėjus beveik trims dešimtmečiams po premjeros, Franko Darabonto režisuota drama su fantastikos elementais „Žalioji mylia“ vėl atsidūrė dėmesio centre. Filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Tomas Hanksas, pastaruoju metu pakilo į žiūrimumo viršūnę nemokamoje transliacijų platformoje „Tubi“.

    „Žalioji mylia“ sukurta pagal Stepheno Kingo 1996 metais publikuotą to paties pavadinimo romaną. Veiksmas nukelia į 1930-ųjų JAV mirties bausmės skyrių, kur prižiūrėtojas Polas Edžkombas susiduria su nauju kaliniu Džonu Kofiu, kurio istorija pamažu ima kelti vis daugiau klausimų.

    Apie ką pasakoja filmas

    Istorijos centre – moralinė dilema ir žmogiškumo tema, išryškėjanti kalėjimo sistemos fone. Kofis, kurį suvaidino Michaelas Clarke’as Duncanas, pristatomas kaip paslaptingas žmogus, turintis neįprastą dovaną, o tai dar labiau supainioja įvykius, artėjant egzekucijos dienai.

    189 minučių trukmės filmas sąmoningai neskuba, daug dėmesio skiria personažams ir atmosferai. Nors siužetas daugiausia vystomas vienoje vietoje, pasakojimas balansuoja tarp kalėjimo realybės, psichologinės įtampos ir subtilių fantastikos motyvų.

    Nuo kino teatrų iki transliacijų viršūnės

    Filmas į kino teatrus atkeliavo 1999 metų gruodžio 10 dieną ir tapo komerciškai sėkmingas. Pasaulinės pajamos siekė apie 271 000 000 eurų, o biudžetas buvo maždaug 57 000 000 eurų, todėl juosta greitai įsitvirtino kaip vienas didžiųjų metų hitų.

    Apdovanojimų sezone „Žalioji mylia“ sulaukė keturių nominacijų, tarp jų – už geriausią filmą ir geriausią antro plano aktorių Michaelui Clarke’ui Duncanui. Kritikai dažniausiai gyrė emocinę istorijos konstrukciją, nors dalis jų akcentavo ilgą trukmę kaip galimą minusą.

    Kodėl sena juosta vėl tapo hitu?

    Pastaraisiais metais transliacijų platformose ryškėja tendencija, kad žiūrovai iš naujo atranda 1990-ųjų ir 2000-ųjų pradžios filmus. Prie to prisideda ir nemokamų, su reklama finansuojamų platformų populiarėjimas, kai auditorija ieško žinomų pavadinimų be papildomų prenumeratų.

    „Žaliosios mylios“ sugrįžimą į topus sustiprina ir Tomo Hankso filmografijos aktualumas: jo 1990-ųjų darbai dažnai laikomi karjeros aukso standartu. Ilgesnės trukmės filmai taip pat vis dažniau žiūrimi namuose, kur žiūrovai gali patogiau skaidyti peržiūrą į kelias dalis.

  • „Prime Video“ žiūrovai šluoja H. Jackmano Robino Hudo trilerį: reitingai nuvylė, bet hitas auga

    Vos pasirodęs transliacijose, Hugh Jackmano veiksmo trileris The Death of Robin Hood sparčiai kilo žiūrimumo sąrašuose. Filmas oficialiai pasiekiamas per HBO Max, tačiau didelė auditorijos dalis jį atranda per „Amazon“ „Prime Video“, kur ši paslauga siūloma kaip priedas.

    Stebėsenos platformų duomenimis, kūrinys greitai atsidūrė tarp populiariausių pavadinimų tiek HBO Max aplinkoje, tiek per „Prime Video“ kanalą. Tai dar kartą parodo tendenciją, kad žiūrovai vis dažniau renkasi turinį per vieną pagrindinę programėlę, net jei pati premjera priklauso kitai platformai.

    Tamsus Robino Hudo perpasakojimas

    Filmą režisavo Michaelas Sarnoski, o istorija pasuka gerokai niūresniu keliu nei dauguma ankstesnių Robino Hudo ekranizacijų. Jackmanas čia vaidina senstantį, mūšių suluošintą herojų, kuris nebeprimena romantizuoto plėšiko, dalijančio grobį vargšams.

    Pasakojimo ašis yra kaltė, smurtas ir bandymas atpirkti praeitį: sunkiai sužeistas mūšyje Robinas pasitraukia į savotišką tremtį, o vėliau priverstas akis į akį susidurti su ankstesniais sprendimais. Kartu su Jackmanu filme vaidina Jodie Comer, Billas Skarsgardas, Noah Jupe, Murray Bartlettas ir Cliveas Russellas.

    Kritikai palankesni nei žiūrovai

    Vertinimai rodo, kad filmas auditoriją dalija į dvi stovyklas. „Rotten Tomatoes“ kritikai jam skyrė 69 proc. palankių atsiliepimų, pabrėždami ambiciją dekonstruoti liaudies herojų ir parodyti žmogišką, prieštaringą jo pusę.

    Tuo metu žiūrovų įvertinimas gerokai žemesnis ir siekia apie 56 proc. Dažniausiai kartojama pastaba – lėtas tempas ir tai, kad filmas labiau primena įtampos dramą nei nenutrūkstamą veiksmo kino juostą, nors reklaminė kampanija daug kam sudarė priešingą įspūdį.

    Pastaraisiais metais transliacijų rinkoje matoma aiški kryptis: tamsesni, brandesnei auditorijai skirti veiksmo filmai dažnai susigrąžina dėmesį jau po kino teatrų etapo. Tokie kūriniai neretai išsiveržia į viršūnes dėl žiūrovų smalsumo, žinomų aktorių ir patogaus pasiekiamumo keliose ekosistemose vienu metu.