CP v2

Tag: Transliacijų teisės

  • „Premier League“ klubų nuostoliai šovė 600 proc.: pajamos rekordinės, bet skolos auga

    „Premier League“ klubų nuostoliai šovė 600 proc.: pajamos rekordinės, bet skolos auga

    Anglijos „Premier League“ klubų bendri nuostoliai prieš mokesčius 2024–2025 metų sezone išaugo iki maždaug 1,1 mlrd. eurų. Tai beveik septynis kartus daugiau nei ankstesniame sezone, kai fiksuotas apie 158 mln. eurų deficitas.

    Tokius skaičius pateikė „Deloitte“ 35-ajame futbolo finansų apžvalgos leidinyje. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nuostolių šuolis įvyko paradoksaliu metu, kai klubai uždirbo daugiau nei bet kada anksčiau.

    Pajamos augo, išlaidos dar greičiau

    Bendros lygos pajamos pakilo apie 8 proc. ir pasiekė rekordinius maždaug 7,9 mlrd. eurų. Tai didžiausias rodiklis tarp penkių stipriausių Europos lygų, o rungtynių dienos pajamos pirmą kartą perkopė 1,1 mlrd. eurų.

    Komercinės pajamos, ataskaitos duomenimis, augo apie 13 proc., tačiau klubų išlaidos didėjo sparčiau nei įplaukos. „Deloitte“ nuostolius sieja su intensyviomis investicijomis žaidėjų perėjimų rinkoje ir tuo, kad nepasikartojo ankstesniam sezonui palankūs vienkartiniai pelnai iš turto pardavimų.

    2025–2026 metų sezonui prognozuojama, kad pajamos turėtų viršyti maždaug 8,2 mlrd. eurų, o vienas svarbiausių veiksnių bus naujas vidaus transliacijų sandoris. Vis dėlto augančios išlaidos reiškia, kad vien pajamų rekordų gali nepakakti pelningumui grąžinti.

    Skolų našta ir įtemptas kalendorius

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „Premier League“ klubų bendra grynoji skola padidėjo iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Finansinė rizika didėja tada, kai sportiniai rezultatai, vietos Europos turnyruose ir transliacijų pajamos tampa ypač svarbūs atsiperkamumui.

    „Futbolas negali pasikliauti vien tuo, kad prideda daugiau turinio, jog pasiektų tvarų augimą“, – sakė „Deloitte“ sporto verslo grupės vadovas Timas Bridge’as.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis labiau prisotinamas rungtynių kalendorius gali trumpuoju laikotarpiu kelti pajamas, tačiau ilguoju didina žaidėjų apkrovas, traumų riziką ir kelia grėsmę produkto kokybei. Tai gali paveikti ir transliacijų vertę, jei sirgalių dėmesys ims skaidytis.

    Žemesnėse lygose vaizdas dar niūresnis

    Finansinė situacija prastėja ir žemiau „Premier League“ esančiose varžybose. „Championship“ klubų pajamos 2024–2025 metų sezone sumažėjo apie 2 proc. iki maždaug 1,1 mlrd. eurų, o nuostoliai prieš mokesčius išaugo iki maždaug 415 mln. eurų.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pelningai dirbo tik trys iš 24 klubų, o daugumai išorinis finansavimas tampa kritiškai svarbus likvidumui. Tai išryškina sisteminę problemą, kai bandymas sportiškai pakilti į aukščiausią lygą dažnai skatina rizikingą išlaidavimą.

    Televizijos pinigų pasidalijimo derybos tarp „Premier League“ ir EFL, kurios, kaip nurodoma, stringa nuo 2024 metų, tebėra vienas svarbiausių klausimų. Papildomą vaidmenį šiame procese turėtų atlikti naujai įsteigtas Nepriklausomas futbolo reguliuotojas, turintis įgaliojimų įsikišti, jei susitarimas nepasiekiamas.

    Europos mastu futbolo pajamos pirmą kartą viršijo 40,2 mlrd. eurų, tačiau bendri nuostoliai prieš mokesčius didėjo iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. „Deloitte“ perspėja, kad artimiausiais sezonais augimas gali lėtėti arba net apsiversti, jei sąnaudos ir toliau augs greičiau nei pajamos.

  • Lenkijos „Ekstraklasa“ išdalijo rekordą: klubams per sezoną atiteko apie 74 mln. eurų

    Lenkijos aukščiausio futbolo diviziono „Ekstraklasa“ paskelbė 2025–2026 sezono finansinių atsiskaitymų rezultatus: 18 lygos klubų iš viso pasidalijo daugiau kaip 74 mln. eurų. Tai didžiausia suma per lygos istoriją, rodanti augančią vietinio čempionato komercinę vertę ir pajamų bazę.

    Didelė dalis išmokų siejama su dalyvavimu Europos turnyruose. Penkiems klubams, iškovojusiems kelialapius į tarptautinius turnyrus, bendrai teko apie 33 mln. eurų, įskaitant maždaug 11 mln. eurų tiesioginių premijų paketą už sportinius rezultatus ir papildomus lygos numatytus kriterijus.

    Augimas per penkerius metus

    Lygos vadovybė pabrėžė, kad išmokos klubams per pastaruosius metus pastebimai didėjo. Skelbiama, kad per penkerius metus bendras išmokų krepšelis paaugo maždaug 30 proc., o ilgalaikėje perspektyvoje šuolis dar ryškesnis, nes prieš dešimtmetį lygos pervedimai klubams buvo kelis kartus mažesni.

    „Džiaugiuosi, kad po rekordų, kuriuos šiuo laikotarpiu fiksavo klubai ir sirgaliai, galime pridėti ir didžiausias lėšas lygos istorijoje. 300 mln. zlotų riba yra dar vienas įrodymas, kaip stipriai per pastaruosius metus išaugome“, – sakė „Ekstraklasa“ prezidentas Marcin Animucki.

    Pasak jo, pokyčiai apima ne tik finansus: lyga akcentuoja augantį lankomumą stadionuose, didesnį televizijos pasiekiamumą ir aukštesnes pozicijas UEFA reitinguose. Tokie rodikliai paprastai tiesiogiai veikia derybines galias su transliuotojais ir rėmėjais, todėl ilgainiui didina ir klubams paskirstomų pajamų „pyragą“.

    Kam atiteko didžiausios sumos

    Pagal patvirtintą lėšų paskirstymo modelį daugiausia gavo Lenkijos čempionas Lech Poznań – apie 9 mln. eurų. Antroje vietoje likęs Górnik Zabrze iš lygos gavo maždaug 7,2 mln. eurų, o trečias finišavęs Jagiellonia Białystok – apie 6,4 mln. eurų.

    20 mln. zlotų ribą, kuri prilygsta maždaug 4,9 mln. eurų, peržengė keturi klubai. Ketvirtoje pozicijoje pagal gautas išmokas atsidūrė Raków Częstochowa su maždaug 5,3 mln. eurų, o penktasis pucharų dalyvis GKS Katowice gavo apie 4,4 mln. eurų.

    Lyga taip pat nurodė, kad dalis lėšų skirstoma kaip fiksuota suma visiems klubams, dalis priklauso nuo sportinio rezultato, o papildomai įvertinamas istorinis reitingas, sudaromas pagal paskutinių penkių sezonų pasiekimus. Be to, skelbta ir apie vienkartines išmokas iš lygos iškritusiems naujokams bei atskirus mokėjimus už reklamines paslaugas lygos partneriams.

    Šie skaičiai rodo, kad centrizuotas pajamų surinkimas ir paskirstymas tampa vis svarbesniu stabilumo veiksniu klubams, ypač tiems, kurie neturi didelių nuosavų komercinių srautų. Tuo pat metu didesnės lygos išmokos sustiprina konkurenciją dėl vietų Europos turnyruose, nes tarptautinės pajamos ir lygos premijos vis dažniau lemia klubų biudžetų „lubas“.