CP v2

Tag: Transporto mazgai

  • Milijardinis Lodzės Fabryczna stoties projektas neatsipirko? Port Polska žada dvigubą srautą

    Lodzės Fabryczna geležinkelio stotis po rekonstrukcijos tapo vienu moderniausių transporto mazgų Lenkijoje, tačiau realybėje keleivių srautai ilgą laiką nepasiekė lūkesčių. Vietos žiniasklaida ne kartą atkreipė dėmesį, kad erdviose stoties erdvėse dažniau jaučiamas tuštumos įspūdis nei piko valandų šurmulys.

    Projektas buvo itin brangus: bendra investicijų vertė siekė apie 420 000 000 eurų. Stotis integruota su miesto ir tarpmiestiniais autobusais, tramvajais, dviračių infrastruktūra bei automobilių parkavimu, todėl buvo planuota, kad ji taps kasdieniu regiono susisiekimo centru.

    Kas turėtų pakeisti situaciją?

    Pokyčio tikimasi sulaukti kartu su Port Polska projektu Baranuve ir su juo susietomis geležinkelių investicijomis. Planas numato, kad naujos jungtys ir greitesni maršrutai turėtų atvesti į Lodzę daugiau keleivių, o Fabryczna stotis iš „per didelės kasdienybei“ taptų natūraliu persėdimo tašku.

    „Pagal mūsų prognozes keleivių srautas Lodzės Fabryczna stotyje išaugs 100 proc., tai reiškia, kad judėjimas padvigubės“, – sakė Michałas Pyzikas.

    Didelio greičio geležinkelis ir tunelis

    Esminė grandis šiame plane yra didelio greičio geležinkelio plėtra, skirta sujungti svarbiausius miestus su būsimu centriniu oro uostu. Numatyta, kad atkarpoje tarp Lodzės ir Varšuvos greičiausi traukiniai galėtų kelionę sutrumpinti iki maždaug 40 minučių.

    Dar vienas svarbus projektas – skersinis tunelis po Lodzės centru, kuris turėtų panaikinti dabartinį „galinės stoties“ efektą. Tai leistų daliai maršrutų važiuoti per miestą, o Fabryczna stotis taptų ne kelionės pabaiga, bet maršruto dalimi.

    Jei šie projektai bus įgyvendinti pagal planą, Lodzė gali įsitvirtinti kaip vienas kertinių Lenkijos geležinkelio mazgų. Toks scenarijus reikštų, kad brangi ir ilgai kritikuota investicija pagaliau būtų išnaudota pagal pirminę paskirtį.

  • Didžiausia pasaulyje stotis prilygsta dviem Vatikanams: kuo išsiskiria Čongčingo Rytų mazgas

    Kinijos Čongčinge veikianti Čongčingo Rytų geležinkelio stotis įvardijama kaip didžiausia pasaulyje pagal užimamą plotą. Jos mastas dažnai palyginamas su Vatikanu: skaičiuojama, kad kompleksas užima apie 1 220 000 kvadratinių metrų, tai yra maždaug dviejų Vatikanų dydį.

    Stotis pastatyta kaip aukštųjų greičių geležinkeliui pritaikytas mazgas, todėl architektūra ir vidaus erdvės labiau primena oro uosto terminalą nei tradicinę miesto stotį. Kompleksas turi 15 platformų ir 29 bėgius, o planuojami keleivių srautai siekia iki 300 000 žmonių per dieną.

    Čongčingas laikomas vienu svarbiausių transporto taškų šalies viduryje, jungiančiu vakarinius regionus su didžiaisiais rytinės pakrantės miestais. Dar 2011 metais Kinijos geležinkeliai pradėjo vertinti, kur reikėtų plėtoti ateities persėdimo centrus, o Čongčingo geografinė padėtis tam pasirodė itin palanki.

    Statybos prasidėjo 2018 metais, pagrindiniai darbai buvo baigti 2024 metais, o pilnas stoties atidarymas įvyko 2025 metų birželio 27 dieną. Tokie terminai atspindi Kinijoje įprastą infrastruktūros plėtros tempą, kai dideli projektai vystomi etapais, atidarant dalį paslaugų anksčiau, o likusią infrastruktūrą užbaigiant vėliau.

    Čongčingo Rytų stotis projektuota pirmiausia aukštųjų greičių traukiniams, todėl platformų skaičius mažesnis nei kai kuriuose istoriniuose, mišraus eismo mazguose. Toks sprendimas atitinka Kinijos strategiją dalį trumpųjų vidaus kelionių perkelti nuo skrydžių prie greitųjų traukinių, ypač vidutiniais atstumais.

    Iš šios stoties numatomi reguliarūs reisai į kelis didžiuosius miestus, tarp jų Šanchajų ir Pekiną, taip pat į Uhanį. Kelionės trukmės viešai pateikiamos kaip konkurencingos alternatyvos skrydžiams, ypač vertinant laiką, kurio prireikia oro uostų procedūroms ir susisiekimui iki jų.

    Projektas pristatomas ne vien kaip keleivių pervežimo infrastruktūra, bet ir kaip platesnis transporto bei verslo paslaugų kompleksas. Teigiama, kad statyboms prireikė apie 2 000 000 kubinių metrų betono ir maždaug 366 000 tonų plieno, o tokie skaičiai atspindi milžinišką terminalo apimtį.

    Stotis įrengta už miesto ribos, tačiau integruota į viešojo transporto sistemą ir turi metro liniją. Toks planavimas padeda suvaldyti didelius srautus ir mažina spūstis miesto centre, kartu kuriant naują traukos tašką augančiose miesto teritorijose.

    „Tai infrastruktūra, kuri iš esmės perbraižo regiono judumo žemėlapį: greitieji traukiniai tampa kasdieniu pasirinkimu, o stotis veikia kaip miesto vartai“, – teigiama viešai pristatant projekto reikšmę.