CP v2

Tag: Transporto tarša

  • Europos Komisija pritarė: mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais nelieka KPO plane

    Europos Komisija patvirtino, kad Lenkija gali iš KPO išbraukti planuotus mokesčius automobiliams su vidaus degimo varikliais. Ginčus kėlę pakeitimai buvo siejami su papildomomis įmokomis tiek registruojant dalį naudotų automobilių, tiek juos valdant.

    Šios priemonės KPO buvo įrašytos kaip reformos, paremtos principu, kad už taršą turi būti mokama. Praktikoje tai būtų reiškę, jog mokesčio dydis priklausytų nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido ar azoto oksidų kiekio.

    Kas buvo planuota?

    Pagal anksčiau svarstytą modelį buvo numatyta papildoma registracijos įmoka emisijoms imliems automobiliams ir atskiras periodinis mokestis už taršius automobilius. Žiniasklaidoje skelbta, kad skaičiuota apie 100 eurų per metus dydžio įmoka už dalį senesnių masinių modelių, tačiau galutiniai tarifai nebuvo patvirtinti.

    Dalis politikų Lenkijoje šį planą kritikavo kaip socialiai neteisingą, nes didžiausią naštą jis būtų užkrovęs mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, dažniau perkantiems senesnius automobilius. Dėl to sprendimas keisti KPO kryptį buvo derintas su Europos Komisija.

    Ką įrašo vietoj mokesčių?

    Vietoje mokesčių numatyti kiti įsipareigojimai, siejami su energetikos pertvarka ir investicijomis. Tarp naujų priemonių įvardijamas šilumos tiekimo sektoriaus stiprinimas per specialų fondą, kuris turėtų remti modernizavimą ir perėjimą prie švaresnių sprendimų.

    Skelbiama, kad toks Šilumos fondas iki 2030 metų galėtų siekti apie 700 000 000 eurų. Nurodoma, kad finansavimas būtų užtikrinamas nacionalinėmis lėšomis per Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, o ne tiesiogiai iš KPO.

    „Išbraukus paskutinius su automobilių mokesčiais susijusius punktus, baigėsi beveik metus trukusios derybos, o planuotas priemones pavyko pakeisti investicijomis į ekonomiką ir švaresnę šilumos infrastruktūrą“, – sakė Lenkijos viceministras Janas Szyszko.

    Kodėl tai svarbu vairuotojams?

    Sprendimas svarbus pirmiausia dėl to, kad mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais būtų palietę didelę dalį šalies autoparko, kuriame dominuoja senesni naudoti automobiliai. Tokios priemonės dažnai turi ir netiesioginį poveikį naudotų automobilių rinkai, draudimo bei aptarnavimo išlaidoms.

    Kartu ši istorija rodo, kad KPO reformos gali būti peržiūrimos, jei valstybė pasiūlo Europos Komisijai alternatyvas, atitinkančias klimato ir investicijų tikslus. Vis dėlto transporto taršos mažinimo tema Lenkijoje išlieka, nes ją lemia ne tik KPO, bet ir platesni ES klimato politikos tikslai.

  • Tyrimas: vyrų įpročiai ir vaidmenys dažniau didina anglies pėdsaką – kur slypi didžiausia įtaka

    Tarptautinė mokslininkų grupė, apėmusi tyrėjus iš 13 šalių, teigia, kad dalis vyrams būdingų vartojimo įpročių ir socialinių vaidmenų dažniau siejami su didesniu poveikiu klimatui bei aplinkai. Tyrimo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie visus vyrus, o apie statistiškai dažniau pasikartojančias tendencijas.

    Darbas, kuriame nagrinėjamas vyriškumo, vartojimo ir galios ryšys, publikuotas moksliniame leidinyje International Journal for Masculinity Studies. Jame akcentuojama, kad klimato kaitą lemia ne vien individualūs pasirinkimai, bet ir struktūriniai veiksniai: kas priima sprendimus, kam priklauso didelio poveikio sektoriai ir kokios normos skatina tam tikrą elgesį.

    Kur susidaro didžiausias pėdsakas?

    Tyrėjai kaip dažniausiai pasikartojančias sritis mini transportą, keliones ir turizmą, taip pat mitybos pasirinkimus, ypač didesnį mėsos vartojimą. Šios kategorijos daugelyje šalių sudaro reikšmingą namų ūkių išmetimų dalį, todėl net nedideli elgsenos pokyčiai gali turėti apčiuopiamą efektą.

    Autoriai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamuosius „vyriškus“ pomėgius, kurie kai kuriais atvejais siejami su didesniu išteklių naudojimu ar tarša, pavyzdžiui, medžioklę, žvejybą ar intensyvesnį automobilio naudojimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad poveikis labai priklauso nuo konkrečios praktikos ir jos masto.

    Požiūris į klimato kaitą ir politika

    Analizėje teigiama, kad vyrai vidutiniškai rečiau išreiškia nerimą dėl klimato kaitos ir mažiau linkę keisti kasdienius įpročius dėl aplinkosauginių priežasčių. Tai, anot autorių, gali būti susiję su socialinėmis normomis, kai rūpestis aplinka kai kuriose kultūrose vis dar klaidingai priskiriamas „nevyriškam“ elgesiui.

    Dar viena išskirta kryptis – dalyvavimas aplinkosaugos politikoje ir sprendimų priėmime. Tyrime keliama mintis, kad klimato politikos ambicijas gali slopinti ne tik interesų grupės, bet ir politinė kultūra, kurioje dalis lyderių linkę nuvertinti klimato rizikas.

    Didžiausia įtaka – ne „vidutinio žmogaus“

    Tyrėjai išskiria, kad didžiausią žalą dažnai lemia ne tiek kasdieniai pavienio asmens sprendimai, kiek aukštas pajamas gaunančių ir daug vartojančių grupių gyvenimo būdas. Tai ypač siejama su privilegijuotomis visuomenės grupėmis turtingesnėse šalyse, kur didesnės galimybės keliauti, vartoti ir naudotis taršiu transportu.

    Taip pat pabrėžiama verslo ir pramonės dimensija: didelio poveikio sektoriai, tokie kaip iškastinio kuro gavyba, sunkioji pramonė ar intensyvus žemės ūkis, istoriškai dažnai valdomi vyrų. Autorių vertinimu, būtent sprendimų priėmimas šiuose sektoriuose turi neproporcingai didelę reikšmę bendram išmetimų lygiui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo išvados nėra kaltinimas visiems vyrams ir nėra skirtos supriešinti lyčių. Priešingai, akcentuojama, kad daug vyrų aktyviai prisideda prie klimato sprendimų, o efektyviausi pokyčiai atsiranda tada, kai tvarus elgesys tampa socialine norma ir kai keičiamos taisyklės, kurios skatina taršius pasirinkimus.

    Autorių teigimu, praktinė šios analizės vertė – platesnis žvilgsnis į klimato kaitą: neapsiribojant vien asmeninėmis „žaliomis“ pastangomis, bet matant ir tai, kaip vartojimo kultūra, galios santykiai bei ekonomikos modelis gali didinti arba mažinti bendrą anglies pėdsaką.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.