Senėjimas neišvengiamas, tačiau tai, kaip greitai silpsta kūnas ir protas, skiriasi tarp žmonių. Nauji duomenys rodo, kad fizinę būklę vyresniame amžiuje gali palaikyti ne vien treniruotės ar mityba, bet ir kasdieniai socialiniai bei protiniai užsiėmimai.
Australijoje atliktame ilgalaikiame tyrime mokslininkai stebėjo 12 862 vyresnius nei 70 metų žmones. Dalyviai tyrimo pradžioje buvo palyginti geros sveikatos ir neturėjo sunkių ligų, tokių kaip demencija ar reikšmingos širdies ir kraujagyslių problemos.
Tyrėjai daugiau nei dešimtmetį rinko informaciją apie dalyvių įpročius ir sveikatą, vertino atmintį bei dėmesį, taip pat fizinį pajėgumą. Buvo matuojamas ėjimo greitis, rankų suėmimo jėga ir gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apsirengti ar pasiruošti maistą.
Kas siejosi su mažesniu silpnumu
Rezultatai parodė, kad reguliarus bendravimas ir mokymasis buvo susiję su mažesne trapumo, arba senatvinio silpnumo, rizika. Žmonės, dalyvavę klubo ar vietos organizacijos veikloje, per maždaug septynerius metus rečiau tapo fiziškai trapūs, o poveikis, nors ir nedidelis, išliko nuoseklus.
Panaši tendencija fiksuota ir turintiems platesnį socialinės paramos ratą, kai yra bent keli artimieji ar draugai, su kuriais palaikomas reguliarus ryšys ir prireikus galima prašyti pagalbos. Mokslininkai sieja tai su tuo, kad socialiniai kontaktai skatina judėti, išeiti iš namų ir nuolat aktyvinti pažintines funkcijas.
Ryšys pastebėtas ir tarp protinės veiklos bei fizinio atsparumo. Tokie užsiėmimai kaip dėlionės, kryžiažodžiai, kortų žaidimai ar šachmatai buvo siejami su maždaug 4 proc. mažesne trapumo rizika, o rašymo, kompiuterio naudojimo ar mokymosi veiklos, pavyzdžiui, kursai, taip pat turėjo teigiamą sąsają.
Kodėl tai svarbu vyresniame amžiuje
Trapumas laikomas viena svarbiausių būklių, didinančių kritimų, komplikacijų po ligų ir hospitalizacijų riziką. Jis siejamas su bendru organizmo rezervų mažėjimu, kai net ir nedidelis sveikatos sutrikimas gali lemti staigų savarankiškumo praradimą.
Ekspertai pabrėžia, kad šio tyrimo rezultatai nerodo, jog socialiniai ir protiniai užsiėmimai gali pakeisti fizinį aktyvumą ar sveiką mitybą. Greičiau tai papildomas, realiomis kasdienėmis veiklomis paremtas kelias, kuris gali padėti ilgiau išlaikyti funkcionalumą, ypač tiems, kuriems sportas dėl sveikatos būklės ar motyvacijos yra sunkiau prieinamas.
Tyrime taip pat užfiksuota, kad moterims ši nauda buvo ryškesnė nei vyrams, tačiau priežasčių dar reikia aiškintis. Mokslininkai nurodo, kad ateities tyrimuose svarbu atskirti, kiek įtakos daro pats užsiėmimų turinys, o kiek tai, kad žmonės apskritai gyvena aktyvesnį, labiau įtrauktą gyvenimą.
Ką galite pritaikyti kasdien
Praktikoje tai gali būti paprasti sprendimai: dažnesnis bendravimas su artimaisiais, prisijungimas prie bendruomenės veiklų ar reguliari protinė mankšta. Net įprotis kartą per savaitę užsukti į biblioteką, išmokti naują įgūdį ar skirti laiko galvosūkiams gali tapti ilgalaikio aktyvumo dalimi.
Vis daugiau dėmesio skiriama ir aplinkai, kuri padeda vyresniems žmonėms išlikti įsitraukusiems: prieinami bendruomenės centrai, patogus viešasis transportas, saugios viešosios erdvės. Tokia infrastruktūra mažina izoliaciją ir padeda palaikyti socialinį ritmą, kuris, kaip rodo duomenys, gali būti svarbus ir fizinei sveikatai.