Tag: Trąšos

  • Vienas netikėtas triukas braškėms: avių vilna veikia kaip trąša ir mulčias, uogos saldesnės

    Vienas netikėtas triukas braškėms: avių vilna veikia kaip trąša ir mulčias, uogos saldesnės

    Braškių derliui ir skoniui daugiausia įtakos daro subalansuotas tręšimas ir pastovi dirvos drėgmė. Pastaruoju metu sodininkai vis dažniau kalba apie netikėtą sprendimą, kuris vienu metu atlieka dvi funkcijas: avių vilna naudojama kaip lėtai veikianti organinė trąša ir kaip mulčias.

    Idėja paprasta: vilnos pluošte yra azoto, o jam į dirvą patekti padeda lėtas organinės medžiagos irimas. Skirtingai nei greitai tirpstančios mineralinės trąšos, tokia medžiaga maisto elementus atiduoda palaipsniui, todėl mažėja rizika pertręšti, ypač pavasarį, kai braškės pradeda intensyviai auginti lapiją.

    Kaip tai veikia dirvoje?

    Vilna dirvoje skyla lėtai, todėl azotas ir kiti elementai išsiskiria ilgiau ir tolygiau. Toks režimas braškėms ypač naudingas vegetacijos pradžioje, tačiau svarbu nepamiršti, kad vien azotu apsiriboti negalima: žydėjimui ir uogų formavimuisi svarbūs kalis bei fosforas.

    Praktikoje vilna dažniausiai naudojama ne kaip vienintelė trąša, o kaip organinis priedas, padedantis stabilizuoti mitybą. Tai ypač aktualu lengvesnėse, greitai perdžiūstančiose dirvose, kur maisto medžiagos greičiau išsiplauna, o drėgmė sunkiau išsilaiko.

    Kuo naudinga kaip mulčias?

    Vilnos sluoksnis ant dirvos paviršiaus mažina drėgmės garavimą ir padeda išlaikyti tolygesnį drėgmės režimą. Tai svarbu, nes būtent drėgmės svyravimai lemia, kad uogos gali smulkėti, prastėja jų sultingumas, o karštu metu augalas patiria stresą.

    Dar viena nauda – apsauga nuo piktžolių ir dirvos plutos susidarymo po lietaus ar laistymo. Vis dėlto sluoksnio storį reikia rinktis atsargiai: per storai uždėta vilna gali sudaryti tankų barjerą, trukdantį vandeniui prasiskverbti iki šaknų zonos.

    Kaip naudoti saugiai?

    Jei naudojamos vilnos granulės ar suspaustas pluoštas, jį verta išpurenti ir paskirstyti plonu, tolygiu sluoksniu aplink kerelius, neapkasant augalo šerdies. Sluoksnis turi būti laidus orui, kad dirva galėtų kvėpuoti, o drėgmė nepūliuotų šaknų zonoje.

    Norint geriausio rezultato, svarbu stebėti augalo būklę: pernelyg intensyvus lapų augimas ir silpnesnis žydėjimas gali rodyti azoto perteklių. Tokiu atveju verta mažinti azotinių medžiagų kiekį ir daugiau dėmesio skirti kaliui bei fosforui, kurie siejami su uogų kokybe ir cukringumu.

    Specialistai taip pat primena, kad organinės priemonės veikia lėčiau, todėl jų poveikis dažnai matomas ne iš karto. Vilna gali būti įdomi alternatyva tiems, kurie ieško ilgesnio poveikio sprendimų ir nori vienu metu ir pamaitinti dirvą, ir sumažinti laistymo poreikį.

  • Kodėl sodininkai dar ir šiandien į lysves kaišo degtukus: triukas, kurį verta žinoti

    Kodėl sodininkai dar ir šiandien į lysves kaišo degtukus: triukas, kurį verta žinoti

    Dalis vyresnės kartos sodininkų iki šiol prisimena keistą, bet plačiai taikytą įprotį: į žemę prie augalų įspausti kelis degtukus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip prietaras, tačiau idėja remiasi tuo, kad degtukų galvutėse yra sieros junginių.

    Siera augalams yra būtinas mitybos elementas: ji dalyvauja baltymų sintezėje ir padeda efektyviau panaudoti azotą. Trūkstant sieros, lapai gali šviesėti, augimas lėtėti, o derlius smukti, todėl bet koks papildomas šio elemento šaltinis sodininkams atrodo patrauklus.

    Vis dėlto degtukai nėra trąša tiesiogine prasme. Šiuolaikinių degtukų galvutėse paprastai yra įvairių cheminių medžiagų mišinys, o fosforo junginiai dažniau siejami su uždegimo procesu, o ne su augalų mityba, todėl maistinių medžiagų kiekiai dirvai dažniausiai būna menki ir sunkiai prognozuojami.

    Praktikoje šis triukas dažniausiai minimas kaip pagalbinė priemonė nuo kai kurių dirvos kenkėjų ar pelėsinių procesų šaknų zonoje, nes sieros junginiai gali turėti slopinamąjį poveikį mikroorganizmams. Tačiau poveikis nėra garantuotas ir negali pakeisti tinkamos dirvos priežiūros, sėjomainos, laistymo režimo ir subalansuoto tręšimo.

    Agronomai pabrėžia, kad svarbiausia nepersistengti: didesni sieros kiekiai gali keisti dirvožemio rūgštingumą, o kai kurioms kultūroms tai tampa papildomu stresu. Jei vis dėlto bandote, saugiau naudoti minimalų kiekį ir stebėti augalų reakciją, o geriausiam rezultatui rinktis patikimas priemones: kompostą, mėšlą, sieros turinčias trąšas pagal normas ir dirvos tyrimus.

    Pastaraisiais metais, brangstant trąšoms ir augant susidomėjimui mažiau chemijos reikalaujančia daržininkyste, tokie buitiniai metodai vėl išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose. Tačiau specialistai primena, kad greiti triukai retai atstoja pagrindą: dirvos derlingumą patikimiausiai kuria organinės medžiagos, tinkama struktūra, mikrobiologinė įvairovė ir aiškiai apskaičiuotas tręšimas.

  • Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Poveikis per energiją ir maistą

    Pasaulio bankas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikai gali sklisti bangomis: pirmiausia per energijos kainas, vėliau per maisto produktus, o galiausiai per infliaciją ir palūkanų normas. Pasak institucijos vertinimų, tokia grandinė labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

    Pagrindinis kanalas – energijos išteklių brangimas, kuris didina verslo sąnaudas ir galiausiai persiduoda vartotojams. Didesnė infliacija dažnai verčia centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, todėl skolinimasis brangsta tiek valstybėms, tiek namų ūkiams.

    „Iš pradžių – aukštesnės energijos kainos, tada maistas, o pabaigoje – didesnė infliacija, kelianti palūkanas ir branginanti skolas“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.

    Trąšos ir žemės ūkis – dar viena grandis

    Pasaulio banko vertinimu, jei karo veiksmai regione stiprėtų, o tiekimo sutrikimai užsitęstų, žaliavų kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi. Bankas atkreipia dėmesį į trąšų rinką: prognozuojama, kad trąšų kainos šiemet gali ūgtelėti 31 proc., daugiausia dėl ryškaus karbamido brangimo.

    Karbamidas yra viena dažniausiai naudojamų azoto trąšų, o jo gamyboje svarbus vaidmuo tenka gamtinėms dujoms, todėl energetikos kainų šuoliai greitai persikelia į žemės ūkio sąnaudas. Didesnės trąšų kainos mažina ūkininkų pajamas ir didina riziką būsimam derliui, o tai ilgainiui palaiko maisto kainų augimą.

    Infliacija besivystančiose šalyse gali paspartėti

    Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose ekonomikose infliacija šiemet vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., kai pernai buvo 4,7 proc. Įspėjama, jog užsitęsus konfliktui infliacija galėtų pakilti iki 5,8 proc., o kartu silpnėtų ir ekonomikos augimas.

    Institucijos vertinimu, besivystančios šalys šiemet galėtų augti 3,6 proc., nors iki konflikto buvo numatytas maždaug 4 proc. tempas. Toks sulėtėjimas ypač pavojingas valstybėms, kurios jau ir taip turi didelę skolų naštą, nes aukštesnės palūkanos reikšmingai padidina skolos aptarnavimo kainą.

    Rizika dėl naftos ir Ormuzo sąsiaurio

    Atskiroje analizės dalyje Pasaulio bankas akcentuoja naftos rinkos jautrumą, ypač jei konfliktas trikdytų laivybą per Ormuzo sąsiaurį. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie ribojimai ar atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali sukelti staigų pasiūlos šoką.

    Bankas nurodo, kad naftos „Brent“ kaina metų viduryje buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje. Baziniame scenarijuje tikimasi, kad krovinių srautai per Ormuzo sąsiaurį iki spalio palaipsniui grįžtų į iki karo buvusį lygį, tačiau rizikos kryptis, pasak banko, aiškiai išlieka į aukštesnių kainų pusę.

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, tačiau nepalankiu atveju ji gali priartėti ir prie maždaug 110 eurų. Toks scenarijus reikštų dar didesnį spaudimą transportui, pramonei ir maisto tiekimo grandinėms, todėl kainų augimas gali paliesti gerokai daugiau sričių nei tik degalines.