Tag: TRAVERSE tyrimas

  • „Vyriška menopauzė“ po 40-ies? Ekspertai paaiškina, kas iš tiesų vyksta su testosteronu

    Terminas „vyriška menopauzė“ girdimas vis dažniau, ypač kalbant apie pokyčius po 40-ies. Tačiau specialistai pabrėžia: vyrams nėra vieno konkretaus momento, kai hormonai staiga „nukrenta“ taip, kaip tai nutinka moterų menopauzės metu.

    Kaip aiškina JAV Mayo Clinic, vyrų hormonų pokyčiai dažniausiai vyksta pamažu, per daugelį metų, o daliai vyrų jie apskritai nesukelia ryškių simptomų. Panašios pozicijos laikosi ir Jungtinės Karalystės visuomeninė sveikatos tarnyba NHS – anot jos, pati sąvoka gali klaidinti, nes neatspindi realaus proceso.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad testosterono problemos yra išgalvotos. Daliai vyrų iš tiesų nustatomas hipogonadizmas – būklė, kai organizmas pagamina per mažai testosterono arba jis neveikia taip, kaip turėtų.

    Testosteronas svarbus ne tik libido ar erekcijai: jis prisideda prie raumenų masės, kaulų tankio, spermos gamybos ir bendros savijautos. Dėl to natūralus, su amžiumi galintis pasireikšti mažėjimas kai kuriems vyrams tampa pastebimas kasdienybėje.

    Kaip keičiasi testosteronas su amžiumi

    Testosterono koncentracija dažniausiai būna didžiausia ankstyvoje suaugystėje, o vėliau gali pamažu mažėti. Dažnai minimas apytikris 1 proc. mažėjimas per metus po 30–40 metų, tačiau individualūs skirtumai yra dideli.

    Tikslesnį vaizdą pateikė europinis tyrimas EMAS (European Male Ageing Study), kurio duomenys panaudoti Europos urologų asociacijos rekomendacijose. Tyrime nustatyta, kad bendras testosteronas vidutiniškai mažėjo apie 0,4 proc. per metus, o laisvasis testosteronas – apie 1,3 proc.

    Šis skirtumas siejamas su baltymu SHBG, kuris kraujyje suriša lytinius hormonus. SHBG lygiui didėjant, mažėja testosterono kiekis, kuris lieka „laisvas“ ir prieinamas audiniams.

    Simptomai dažnai būna nespecifiniai

    Su vadinamąja andropauze siejami simptomai gali būti labai įvairūs. Kai kurie vyrai pastebi sumažėjusį susidomėjimą seksu, erekcijos sunkumus ar retesnes spontaniškas rytines erekcijas.

    Kiti skundžiasi lėtiniu nuovargiu, irzlumu, miego sutrikimais, prastesne koncentracija. Taip pat gali keistis kūno sudėjimas – mažėti raumenų masė, daugėti riebalų (ypač pilvo srityje), prastėti fizinis pajėgumas, o ilgainiui, esant ryškiam trūkumui, silpnėti kaulai.

    Problema ta, kad dauguma šių požymių nėra būdingi vien testosterono stokai. Panašiai gali pasireikšti depresija, užsitęsęs stresas, miego apnėja, skydliaukės sutrikimai ar netinkami mitybos įpročiai.

    2010 metais „The New England Journal of Medicine“ publikuotoje analizėje, kurioje vertinti beveik 3 400 40–79 metų vyrų duomenys, ryškiausiai su mažu testosteronu siejosi trys seksualiniai simptomai: retesnės rytinės erekcijos, erekcijos sutrikimai ir retesnės mintys apie seksą.

    Taikant griežtus kriterijus, vėlyvas hipogonadizmas nustatytas tik 2,1 proc. tų vyrų, kurių duomenys buvo pilni. Vis dėlto dažnis didėjo su amžiumi: 40–49 metų grupėje jis siekė apie 0,1 proc., o 70–79 metų – 5,1 proc.

    Kada verta tirtis ir ką svarbu žinoti apie gydymą

    Mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad testosterono pokyčiams reikšmę gali turėti ne vien amžius. EMAS duomenų analizė, paskelbta 2013 metais „European Journal of Endocrinology“, parodė, jog svorio augimas buvo susijęs su testosterono mažėjimu, o svorio mažėjimas – su jo didėjimu.

    Dėl to Europos urologų asociacija rekomenduoja, kad vyrams, turintiems antsvorio ar nutukimą ir įtariant hipogonadizmą, būtų vertinamas gyvenimo būdas ir gretutinės ligos. Kitaip tariant, dalis pokyčių gali būti susiję su veiksniais, kuriuos įmanoma koreguoti.

    Rutininiai testosterono tyrimai vien dėl amžiaus nerekomenduojami – tiek Europos urologų asociacija, tiek JAV Endocrine Society pataria netikrinti visų vyrų be simptomų. Tačiau diagnostiką verta svarstyti, jei užsitęsia libido sumažėjimas, erekcijos problemos ar ryškiai sumažėja spontaniškos rytinės erekcijos.

    Pagal EAU rekomendacijas bendro testosterono kraujo tyrimą geriausia atlikti ryte, tarp 7.00 ir 10.00 val., nevalgius, nes hormonų lygis dienos eigoje kinta. 2026 metų gairėse kaip reikšmingas diagnostinis slenkstis minimas 12 nmol/l ar mažiau, tačiau toks skaičius vertinamas tik kartu su simptomais ir kitais medicininiais duomenimis.

    Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus – SHBG, laisvą testosteroną, LH, FSH ar prolaktiną – kad būtų aiškiau, ar problema susijusi su sėklidžių, hipofizės veikla ar kitomis priežastimis.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia testosterono pakaitinė terapija (TRT), tačiau ji nėra „jaunystės sugrąžinimo“ būdas. Ji skirta vyrams, kuriems patvirtintas hipogonadizmas.

    TRT saugumą vertinęs TRAVERSE tyrimas, 2023 metais publikuotas „The New England Journal of Medicine“, apėmė daugiau nei 5 200 45–80 metų vyrų, turinčių simptomų ir padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Sunkūs širdies ir kraujagyslių įvykiai nustatyti 7 proc. testosterono grupėje ir 7,3 proc. placebo grupėje, tačiau testosteroną gavusiems dalyviams dažniau fiksuotas, be kita ko, prieširdžių virpėjimas ir plaučių embolija.

    Nors natūralaus senėjimo sustabdyti neįmanoma, gyvenimo būdas išlieka svarbus: reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, subalansuota mityba, sveikas svoris, alkoholio ribojimas, nerūkymas ir gretutinių ligų kontrolė gali padėti mažinti nepalankių pokyčių riziką. Vis dėlto, jei testosterono trūkumo priežastis – specifinė liga, gali prireikti gydymo prižiūrint specialistams.