Tag: Trečiojo amžiaus universitetas

  • Vilkaviškyje TAU startavo su trenksmu: senjorams – nauji mokslai ir „El Fuego“ koncertas

    Vilkaviškyje TAU startavo su trenksmu: senjorams – nauji mokslai ir „El Fuego“ koncertas

    Spalio 1 dieną Vilkaviškio kultūros centre į naujų mokslo metų pradžios šventę susirinko Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė. Renginys tradiciškai sutapo su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, minima daugelyje šalių.

    Ši diena dažnai tampa proga priminti, kad vyresni žmonės vis aktyviau įsitraukia į mokymąsi visą gyvenimą ir bendruomenines veiklas. Lietuvoje trečiojo amžiaus universitetų judėjimas kasmet plečiasi, o senjorų auditorijose daugėja tiek miestuose, tiek rajonuose.

    Naujus metus palydėjo sveikinimai

    Naujųjų mokslo metų proga TAU klausytojams gražių žodžių ir linkėjimų negailėjo renginio svečiai. Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, akcentavusi bendruomeniškumo svarbą.

    Ji pasidžiaugė aktyvia TAU bendruomene ir linkėjo, kad ateinantys metai būtų kupini įdomių veiklų, naujų patirčių ir prasmingų susitikimų. Tokie renginiai senjorams svarbūs ne tik kaip šventė, bet ir kaip motyvacija įsitraukti į ilgalaikes veiklas.

    Ką TAU duoda senjorams

    Trečiojo amžiaus universitetas kasmet suburia vyresnius rajono gyventojus, norinčius mokytis, bendrauti, keliauti, atrasti naujų pomėgių ir aktyviai leisti laisvalaikį. Praktika rodo, kad reguliarios paskaitos ir užsiėmimai padeda palaikyti socialinius ryšius ir mažina vienišumo riziką.

    Pastaraisiais metais vis daugiau TAU bendruomenių į veiklas įtraukia skaitmeninio raštingumo temas, įskaitant saugų naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis. Taip pat dažnėja sveikatingumo iniciatyvos, skirtos fiziniam aktyvumui ir emocinei gerovei stiprinti.

    Naujaisiais mokslo metais TAU klausytojų ir vėl laukia įvairios veiklos, susitikimai bei naujos patirtys. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia išlieka galimybė mokytis be įtampos, savo tempu, bendraminčių aplinkoje.

    Šventę užbaigė koncertas

    Šventinį renginį užbaigė grupės „El Fuego“ koncertas. Muzikinė programa tapo simboliniu akcentu, įprasminusiu naujų veiklų sezono pradžią ir bendruomenės susitelkimą.

  • Visagino senjorams – 12 kelionių ir veiklų: projektas žada mažinti socialinę atskirtį

    Visagino senjorams – 12 kelionių ir veiklų: projektas žada mažinti socialinę atskirtį

    Visagino socialinių paslaugų centro Bendruomenės skyriuje veikia kelios senjorų organizacijos, tarp jų ir Visagino trečiojo amžiaus universitetas. Šios bendruomenės veikla orientuota į vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, bendravimą ir aktyvesnį dalyvavimą miesto gyvenime.

    Šiuo metu Visagino trečiojo amžiaus universitetas įgyvendina projektą „Visagino senyvo amžiaus gyventojų socialinės atskirties mažinimas įtraukiant juos į sociokultūrines veiklas“ (11-175-K-0002). Projektui lėšas skiria Europos Sąjunga, Visagino savivaldybė ir pats universitetas.

    Projekto veiklomis siekiama mažinti vienišumą ir socialinę izoliaciją, kurios dažniau paliečia vyresnio amžiaus žmones, ypač gyvenančius mažesnėse bendruomenėse. Praktikoje tai reiškia ne tik renginius ar užsiėmimus, bet ir nuoseklų socialinių ryšių stiprinimą per bendras patirtis.

    Numatytos edukacijos ir ekskursijos į 12 savivaldybių: Zarasų (Dusetų), Kupiškio, Kėdainių, Druskininkų, Šakių, Molėtų, Trakų, Akmenės, Telšių, Anykščių, Ignalinos ir Pakruojo. Tokios išvykos dažnai tampa proga ne tik pažinti skirtingus Lietuvos regionus, bet ir susipažinti su kitų miestų senjorais bei jų iniciatyvomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad veiklos kuriamos taip, jog dalyviai turėtų daugiau progų bendrauti, bendradarbiauti ir jaustis įtraukti. Vienas iš tikslų yra skatinti lietuvišką bendravimą, stiprinti pasitikėjimą savimi viešose situacijose ir padėti lengviau įsitraukti į platesnį sociokultūrinį kontekstą.

    Projektui vadovauja Asta Sieliūnienė, o išvykų organizavimu rūpinasi Rimutė Černovienė. Pasak projekto rengėjų, tokios iniciatyvos yra svarbios ir dėl platesnių demografinių tendencijų: visuomenei senstant, auga poreikis sprendimams, kurie vyresnio amžiaus žmonėms padeda ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems ir socialiai matomiems.

  • Prieš Žolinę Vilkaviškyje – katedros šventorius virto gyvu kilimu: tautinių juostų raštai stebina

    Prieš Žolinę Vilkaviškyje – katedros šventorius virto gyvu kilimu: tautinių juostų raštai stebina

    Artėjant Žolinei, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros šventoriuje vėl atsirado ryškūs tautinių juostų raštus primenantys augalų ornamentai. Ši tradicija kasmet pritraukia smalsuolių ir tampa išskirtiniu bendruomenės kūrybiškumo ženklu miesto centre.

    Iniciatyvą jau ne pirmus metus organizuoja Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis gyventojus bendrai veiklai. Kompozicijos kuriamos iš sezono gėrybių: žiedų, lapų, javų varpų, šermukšnių, vaisių ir kitų natūralių medžiagų, kurios leidžia išgauti tradiciniams raštams būdingą ritmą ir spalvų dermę.

    Žolinė Lietuvoje siejama su vasaros brandos laiku ir padėka už derlių, todėl augalų motyvai šiai šventei ypač natūralūs. Tokios bendruomeninės iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau tampa ir gyvojo paveldo tąsa, kai tradicijos puoselėjamos ne muziejuje, o kasdieniame miestų ir miestelių gyvenime.

    Šių metų akcijoje apsilankęs Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka dėkojo dalyviams už pastangas ir kūrybiškumą. Jis pabrėžė, kad kasmetinė iniciatyva ne tik papuošia erdvę prieš vieną svarbiausių vasaros švenčių, bet ir sutelkia žmones bendram tikslui.

    „Džiugu matyti, kad ši graži iniciatyva kasmet suburia žmones ir artėjančios Žolinės proga ypatingai papuošia mūsų katedros šventorių. Nuoširdžiai dėkoju Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetui, pirmininkei Dalytei Šileikienei už puoselėjamą tradiciją, o visiems prisidėjusiems – už kūrybiškumą, laiką ir pastangas“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Augalų kompozicijos šventoriuje išliks dar kurį laiką, tačiau jų vaizdas priklausys ir nuo oro sąlygų. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami užsukti, pasigrožėti ornamentais ir iš arti pamatyti, kaip tradiciniai tautinių juostų motyvai atgyja iš paprastų gamtos medžiagų.

  • Molėtų rajono sprendimai senstančiai visuomenei: ką „RE:AGE“ diskusijoje išskyrė AmCham Lithuania

    Molėtų rajono sprendimai senstančiai visuomenei: ką „RE:AGE“ diskusijoje išskyrė AmCham Lithuania

    Birželio 5 dieną Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys dalyvavo Lietuvos Amerikos prekybos rūmų AmCham Lithuania iniciatyvos „RE:AGE“ diskusijoje. Joje aptartos visuomenės senėjimo, ilgaamžiškumo ir demografinių pokyčių pasekmės regionams.

    Kartu su Alytaus miesto, Kėdainių rajono savivaldybių bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais buvo kalbama apie tai, kokių sprendimų reikia, kad vyresniame amžiuje išliktų gera gyvenimo kokybė. Diskusijoje akcentuota, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė keičia ne tik sveikatos sistemą, bet ir paslaugų, būsto, mobilumo bei užimtumo poreikius.

    Kas veikia regionus labiausiai?

    Demografiniai pokyčiai regionuose dažniausiai reiškia didesnę lėtinių ligų naštą ir augantį sveikatos bei socialinių paslaugų poreikį. Tuo pačiu mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis, todėl kyla spaudimas savivaldybių biudžetams ir didėja rizika, kad paslaugos taps sunkiau pasiekiamos atokesnėse vietovėse.

    Diskusijoje pabrėžta, kad veiksmingiausi sprendimai dažniausiai yra kompleksiniai: nuo prevencijos ir ankstyvos diagnostikos iki patogaus paslaugų gavimo bei bendruomeninių veiklų. Praktikoje tai reiškia, kad vien sveikatos sistemos priemonių nepakanka, reikia ir vietos infrastruktūros, ir socialinio ryšio stiprinimo.

    Molėtų rajono patirtis

    S. Žvinys pristatė Molėtų rajono patirtį, orientuotą į vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos stiprinimą, aktyvumą ir savarankiškumo išlaikymą. Tarp aptartų krypčių minėtos investicijos į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, prevencines programas ir mobilių medicinos komandų veiklą.

    Taip pat akcentuotos fizinio aktyvumo ir bendruomeniškumo priemonės, kurios padeda mažinti socialinę atskirtį ir gerinti savijautą. Pavyzdžiais įvardytos galimybės senjorams lankyti Molėtų baseiną, dalyvauti žygiuose, Trečiojo amžiaus universiteto veiklose bei kitose vietos iniciatyvose.

    Darbo rinka ir vyresni darbuotojai

    Atskira diskusijos dalis skirta darbo rinkai: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius veikia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių, ypač regionuose. Kalbėta apie priemones specialistams pritraukti ir išlaikyti, taip pat apie paslaugų tęstinumą, kai trūksta medikų, slaugytojų ar socialinių darbuotojų.

    Diskusijos dalyviai skirtingai akcentavo prioritetus, tačiau sutarta, kad vyresnio amžiaus darbuotojų potencialas tampa vis svarbesnis. Pabrėžta sukauptos patirties vertė ir būtinybė kurti sąlygas ilgiau išlikti darbo rinkoje, kai tai suderinama su sveikata ir darbo pobūdžiu.

    Diskusijoje ne kartą išryškėjo bendra kryptis: ilgesnė gyvenimo trukmė turi būti lydima sprendimų, kurie padeda žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems, aktyviems ir įsitraukusiems į bendruomenės gyvenimą. Savivaldybių vaidmuo čia tampa kritinis, nes būtent vietos lygmenyje geriausiai matomi realūs paslaugų prieinamumo ir kasdienio mobilumo iššūkiai.

  • Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Gegužės mėnuo daugeliui siejasi su mokslo metų pabaiga, tačiau finišo tiesiąją pasiekia ne tik mokyklų abiturientai. Savivaldybėse vis aktyviau įsitvirtina ir Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis vyresnio amžiaus žmones mokytis, judėti ir kurti bendruomenę.

    Šiemet mokslo metus užbaigė daugiau kaip 200 Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Renginys tapo proga susitikti skirtingų vietovių bendruomenėms ir pasidžiaugti metų veiklomis, kurios daugeliui dalyvių yra svarbi kasdienybės dalis.

    Sveikinimai ir bendruomenių susitikimas

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Veisiejų ir Seirijų seniūnai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti ryšius tarp vietos bendruomenių ir skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    Renginyje dalyvavo ir bičiuliai iš Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto, prisidėję prie bendros šventinės nuotaikos. Tokie tarpusavio vizitai tampa vis dažnesni, nes leidžia dalintis patirtimis, idėjomis bei įvairių veiklų organizavimo praktika.

    Veiklos, kurios įtraukia

    Šventės metu dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas, skirtas judėjimui ir turiningam laisvalaikiui. Gerą nuotaiką ir energiją dovanojo mankštos, o bendram šokiui visus subūrė Joana Bartaškienė.

    Be šokių ir fizinių užsiėmimų, dalyviai išbandė lauko žaidimus, dalyvavo pažintiniuose užsiėmimuose gamtoje ir kūrybinėse veiklose. Tokia programa atliepia vieną svarbiausių Trečiojo amžiaus universiteto idėjų: mokymasis gali vykti ne tik auditorijoje, bet ir per patirtį, bendravimą bei judėjimą.

    Kodėl Trečiojo amžiaus universitetai svarbūs?

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje dažniausiai veikia kaip neformalaus švietimo ir bendruomeniškumo iniciatyvos, kuriose dalyviai renkasi pagal interesus. Tokios veiklos prisideda prie aktyvaus senėjimo, mažina socialinę atskirtį ir skatina savanorystę bei tarpusavio pagalbą.

    Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į mokymąsi ir bendras veiklas taip pat siejamas su geresne emocine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Mokslo metų užbaigimo šventė tapo simboliniu įvertinimu, kad žingeidumas ir noras būti bendruomenės dalimi neturi amžiaus ribų.

  • TAU Universiada Alytuje: kas laukia VI-ajame renginyje ir kodėl jis svarbus vyresnių žmonių aktyvumui

    Birželio 6 dieną Alytaus sporto centre vyks VI-oji Nacionalinė TAU Universiada. Renginio globėju paskirtas Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, o į Alytų planuoja atvykti Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenės iš skirtingų Lietuvos miestų.

    Universiada rengiama siekiant skatinti vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą ir bendruomeniškumą. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda ne tik judėti, bet ir palaikyti socialinius ryšius, kurie senstant tampa ypač svarbūs gyvenimo kokybei.

    Tradicija, prasidėjusi 2015 metais

    Nacionalinė TAU universiada vyksta nuo 2015 metų ir per tą laiką spėjo tapti tęstine iniciatyva, suburiančia skirtingas TAU bendruomenes. Pirmasis renginys surengtas Druskininkuose, vėliau universiada vyko Visagine, Mažeikiuose, Radviliškyje, o penktasis susitikimas 2024 metais grįžo į Druskininkus.

    Šeštajai universiadai pasirinktas Alytus, siekiant suteikti renginiui pažintinės įvairovės ir įtraukti vis daugiau miestų. Organizatoriai tikisi, kad nauja vieta paskatins platesnį dalyvių ratą ir sustiprins TAU tarpusavio bendradarbiavimą.

    Kodėl TAU universiada aktuali dabar?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama aktyviam senėjimui, o fizinis aktyvumas laikomas viena svarbiausių priemonių ilgiau išlaikyti savarankiškumą. Tokie renginiai kaip universiada padeda mažinti judėjimo stoką, skatina saugiai sportuoti ir primena, kad aktyvus gyvenimo būdas aktualus bet kuriame amžiuje.

    Renginio organizatoriai kviečia stebėti programą ir atvykti palaikyti dalyvių, o atvykstančioms TAU komandoms tai tampa proga ne tik varžytis, bet ir susipažinti, pasidalinti patirtimis bei kurti bendras iniciatyvas ateičiai.

  • Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo kultūros centre gegužės 26 dieną surengtas Pakruojo trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų uždarymas. Bendruomenė užbaigė 11-uosius veiklos metus, o renginyje dalyvavo ir savivaldybės vadovai bei kviestiniai svečiai.

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje veikia kaip neformalaus suaugusiųjų švietimo iniciatyva, skirta senjorų aktyvumui ir įsitraukimui stiprinti. Tokios veiklos paprastai apima paskaitas, susitikimus, kultūrines išvykas ir bendruomeninius projektus, kurie padeda palaikyti socialinius ryšius.

    Į šventę atvykę Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius dėkojo TAU klausytojams už visuomeninę veiklą ir indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad aktyvi senjorų bendruomenė prisideda ir prie platesnių diskusijų apie gyvenimo kokybę rajone.

    Padėką už bendrą darbą ir mokymąsi išsakė ir TAU rektorė Rima Juozapavičienė. Pasak jos, kasmet augantis dalyvių skaičius rodo, kad mokymasis ir bendrystė išlieka svarbūs nepriklausomai nuo amžiaus.

    „Džiaugiamės jūsų aktyvumu, iniciatyvomis ir tuo, kad TAU bendruomenė telkia žmones prasmingoms veikloms“, – sakė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

    Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo vokalinis moterų ansamblis „Versmė“ ir Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriaus moterų trio „Prie kavos“. Šventė tapo proga ne tik apžvelgti metų veiklas, bet ir simboliškai užbaigti sezoną bendruomenės susitikimu.

    Trečiojo amžiaus universitetų veikla pastaraisiais metais vis dažniau siejama ir su platesnėmis senėjimo politikos kryptimis, kai akcentuojamas aktyvus, savarankiškas ir socialiai įtraukus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas. Pakruojo TAU mokslo metų uždarymas parodė, kad tokios iniciatyvos regione išlieka gyvos ir auginančios bendruomenę.

  • Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Europos Parlamento narys, laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius penktadienį lankėsi Lazdijų rajone. Kartu su juo atvyko padėjėjas Henrikas Grigutis, o vizito metu europarlamentaras susitiko su bendruomenių atstovais ir rajono gyventojais.

    Vizito darbotvarkė sutapo su svarbia proga abiturientams – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje vyko paskutinio skambučio šventė. Kartu su savivaldybės mere Ausma Miškiniene svečias dalyvavo renginyje, pasveikino moksleivius ir palinkėjo drąsos bei sėkmingo starto savarankiškame gyvenime.

    Vėliau europarlamentaras apsilankė Lazdijų švietimo centre ir susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto studentais. Pokalbyje daug dėmesio skirta Europos Parlamento darbui, aktualiausiems politiniams procesams Lietuvoje ir Europoje, taip pat saugumo situacijai regione.

    Susitikimo metu dalyviai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo įžvalgomis apie vietos bendruomenėms svarbius sprendimus, ES politikos įtaką kasdieniams klausimams ir pilietinį įsitraukimą. Tokie susitikimai savivaldybėse dažnai tampa proga tiesiogiai aptarti, kaip ES darbotvarkės temos persikelia į švietimą, socialinę politiką ir regionų plėtrą.

    Vizito programoje buvo ir Laisvės kovų muziejus, kuriame svečiai susipažino su ekspozicijomis bei įstaigos veikla. Savivaldybė pažymi, kad muziejus laikomas vienu iš išskirtinių tokio pobūdžio objektų regione, o jo patirtimi domisi ir kitų savivaldybių delegacijos.

    Simboliniu akcentu tapo muziejuje esanti kėdė Kokio dydžio yra laisvė?, kviečianti lankytojus apmąstyti laisvės kainą ir prasmę šiandien. Pasak savivaldybės atstovų, tokie kultūriniai ir istorinės atminties taškai vizitų metu padeda kalbėti ne tik apie dabarties politiką, bet ir apie vertybinį kontekstą, kuriame priimami sprendimai.

  • Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Ką patvirtino savivaldybė

    Zarasų rajono savivaldybės administracija patvirtino 2026 metais finansuojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų sąrašą. Sprendimas priimtas po kovo mėnesį skelbto programų atrankos konkurso, kuriame dalyvavo penki paraiškų teikėjai.

    Savivaldybė nurodo, kad tris paraiškas pateikė rajono biudžetinės įstaigos, dar dvi – kiti švietimo teikėjai. Visas paraiškas vertino administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad jos atitinka reikalavimus.

    Finansavimas ir programų apimtis

    Patvirtintoms veikloms numatytas 5 000 eurų finansavimas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Programos daugiausia vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais, viena jų planuojama iki rugpjūčio.

    Numatytos veiklos apima tiek bendrųjų kompetencijų stiprinimą, tiek kalbų mokymąsi, tiek sveikatingumo užsiėmimus bei tradicinių amatų puoselėjimą. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis programų orientuota į vyresnio amžiaus gyventojus ir bendruomenės įtrauktį.

    Kokios programos atrinktos 2026 metams

    Didžiausios apimties programa numatyta Zarasų trečiojo amžiaus universitete – 86 valandų mokymosi ciklas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių saviraiškai, psichologiniam atsparumui, sveikatos stiprinimui ir mokymuisi visą gyvenimą. Joje planuojami ir išvažiuojamieji edukaciniai užsiėmimai, taip pat bendri mokymai su Latvijos Preili ir Daugpilio vyresnio amžiaus žmonių mokymosi organizacijomis.

    Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendins 40 valandų anglų kalbos kursus, orientuotus į Pre–Intermediate (A2) lygį. Programoje numatyta praktika kasdienėmis temomis, gramatikos struktūrų įtvirtinimas ir skaitymo bei supratimo įgūdžių stiprinimas.

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyba vykdys 24 valandų programą Kalbu lietuviškai, skirtą kitakalbiams gyventojams, siekiant suteikti bazinius lietuvių kalbos įgūdžius A1–A2 lygiu. Programoje numatytas gramatikos pagrindų mokymas, dažniausiai vartojamos frazės ir praktiniai kalbėjimo, klausymo, skaitymo bei rašymo pratimai.

    Zarasų krašto muziejus organizuos 24 valandų programą Geldų drožyba: gyvasis paveldas, kurioje dalyviai susipažins su medžio drožybos tradicijomis, įrankiais, medžiagomis ir ornamentika. Baigus užsiėmimus planuojama, kad dalyviai gebės praktiškai išdrožti tradicinę geldą ir ją dekoruoti regionui būdingais motyvais.

    Taip pat patvirtinta laisvosios mokytojos Ingridos Mulvinienės 24 valandų programa Vyresniojo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo ugdymas Zarasuose. Jos metu numatytos paskaitos apie fizinį aktyvumą ir mankštas, kurias dalyviai galės tęsti savarankiškai, bei praktiniai užsiėmimai, skirti sveikos gyvensenos įpročiams stiprinti.

    Savivaldybės pateikiama informacija rodo, kad 2026 metų programų kryptys derina praktinius įgūdžius, socialinę įtrauktį ir sveikatingumą. Tokia sudėtis atitinka bendrą tendenciją savivaldybėse telkti finansavimą į lengvai pritaikomas, bendruomenę įtraukiančias veiklas, kurios padeda gyventojams mokytis visą gyvenimą ir išlikti aktyviems.

  • Trečiojo amžiaus universitetas VDU: konferencijoje senjorai dalijosi idėjomis, kaip ilgiau išlikti aktyviems

    Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.

    Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.

    „Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.

    Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.

    Diskusijos, kurios įkvepia veikti

    Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.

    Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.

    Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.