CP v2

Tag: Trečiųjų šalių piliečiai

  • Alytuje startuoja vaikų dienos stovyklos užsienio kilmės šeimoms: kam skirtos ir kaip užsiregistruoti

    Alytaus miesto savivaldybės administracija kviečia užsienio kilmės Lietuvos gyventojų vaikus į vasaros dienos stovyklas. Iniciatyva įgyvendinama vykdant projektą „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos Alytaus mieste didinimas“ (PMIF-2.01-V-03-02).

    Organizatoriai skelbia, kad stovyklos orientuotos į vaikų užimtumą, kūrybines veiklas ir įtrauktį, o dalyviams bus užtikrinamas maitinimas. Taip pat numatytos veiklos kartu su Alytaus miesto teatru.

    Kam skirtos stovyklos?

    Tikslinė grupė yra Alytaus mieste gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, tai yra ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės. Organizatoriai akcentuoja, kad stovyklos skirtos būtent užsienio kilmės Lietuvos gyventojų vaikams.

    Tokios dienos stovyklos dažnai vertinamos kaip praktinis integracijos įrankis: vaikai įtraukiami į bendras veiklas, ugdo kalbinius ir socialinius įgūdžius, o tėvams suteikiama aiški informacija apie galimybes mieste.

    Datos ir amžiaus grupės

    Numatytos dvi pamainos skirtingoms amžiaus grupėms. 7–12 metų vaikams stovyklos vyks 2026 metų birželio 17 dieną, 2026 metų birželio 18 dieną ir 2026 metų birželio 19 dieną.

    13–18 metų paaugliams stovyklos planuojamos 2026 metų birželio 29 dieną, 2026 metų birželio 30 dieną ir 2026 metų liepos 1 dieną. Organizatoriai nurodo, kad dalyviams bus skiriami pietūs ir pavakariai.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma užpildant „Google“ formą. Kadangi viešai pateiktoje informacijoje buvo nuorodos, šiame tekste jos nepateikiamos, tačiau registracijos forma paprastai randama savivaldybės ar projekto skelbime.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas telefono numeris 0 676 17057. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dienos stovykloms įprastai taikomas ribotas vietų skaičius, o grupės formuojamos pagal amžių.

  • Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektui, skirtam trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams. Iniciatyva numato ne tik kalbos kursus, bet ir sociokultūrinių žinių ugdymą, kad atvykę žmonės lengviau įsilietų į visuomenę.

    Projektas bus įgyvendinamas naudojant 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšas. Jis siejamas su konkrečiu tikslu Teisėta migracija ir integracija bei nacionaliniais užsieniečių integracijos sistemos stiprinimo prioritetais.

    Kam skirtas projektas?

    Projektas orientuotas į trečiųjų šalių piliečius, tai yra asmenis, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenis be pilietybės. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir kartu geriau suprasti Lietuvoje galiojančias socialines bei kultūrines normas.

    Sociokultūrinių žinių dalis paprastai apima temas, kurios daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui: institucijų veikimą, švietimo ir sveikatos sistemas, darbo rinkos taisykles, paslaugų prieinamumą, pagrindines teises ir pareigas. Tokie mokymai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų mažinti informacinę atskirtį ir greitinti integraciją.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Dokumentus Kultūros ministerijai reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 22 dienos imtinai. Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų rengimo klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Gražina Genė. Kilus praktiniams klausimams, pareiškėjams rekomenduojama kreiptis iš anksto, kad būtų spėta patikslinti dokumentus iki termino pabaigos.

  • Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    2026 metais gegužės 6 dieną Akmenės rajone surengti mokymai, skirti asmenims, kurie kasdien dirba su migrantais ir trečiųjų šalių piliečiais. Jų tikslas buvo sustiprinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą, emocines kompetencijas ir pasirengimą teikti kultūriškai jautrią pagalbą.

    Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus lektorius Paulius Pakutinskas. Juose dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos, paramos šeimai centro, švietimo pagalbos tarnybos, ukrainiečių namų bei savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Kas akcentuota mokymuose

    Užsiėmimų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atpažinti emocinius sunkumus ir psichikos sveikatos rizikas žmonėms, patiriantiems migracijos stresą, netikrumą dėl ateities ar prisitaikymo iššūkius. Taip pat aptarta, kaip kalbėtis jautriomis temomis ir nukreipti pagalbos, kai jos prireikia.

    Mokymuose akcentuota kultūrinio jautrumo svarba: skirtinga patirtis, kalbos barjeras ir nevienodi lūkesčiai gali apsunkinti pagalbos procesą, todėl specialistams svarbu turėti aiškius bendravimo principus. Dėmesys skirtas ir praktiniams sprendimams, kurie padeda kurti pasitikėjimą bei mažinti įtampą.

    Perdegimo prevencija ir atsparumas

    Atskira dalis skirta emocinio atsparumo stiprinimui ir perdegimo prevencijai. Dirbant su žmonėmis, patiriančiais krizes, specialistai dažnai susiduria su antriniu stresu, todėl svarbu laiku pastebėti nuovargio ženklus ir turėti veikiančius savipriežiūros įrankius.

    Praktinių užduočių metu dalyviai nagrinėjo realias situacijas iš profesinės kasdienybės, dalijosi patirtimi ir aptarė, kas padeda užtikrinti saugesnį darbo ritmą. Tokie mokymai prisideda prie geresnio paslaugų tęstinumo ir kokybiškesnės pagalbos žmonėms, kuriems reikia aiškumo, stabilumo ir palaikymo.

    Ko tikimasi po mokymų

    Organizatorių tikslas, kad sustiprintos kompetencijos būtų pritaikomos kasdienėje praktikoje: nuo pirmojo kontakto iki sudėtingesnių atvejų, kai reikia komandinio darbo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų įstaigų. Tai ypač aktualu savivaldybėse, kur paslaugas teikia kelios institucijos, o žmogaus situacija gali greitai kisti.

    Mokymai taip pat stiprina tarpinstitucinį ryšį, kuris svarbus sprendžiant tiek socialinius, tiek psichologinius iššūkius. Kai specialistai turi bendrą supratimą ir panašius veikimo principus, pagalba gali būti suteikiama greičiau, nuosekliau ir jautriau.