Magnis augalams yra vienas svarbiausių elementų, nes be jo neįmanoma pilnavertė fotosintezė ir energijos gamyba ląstelėse. Kai agurkams pradeda trūkti magnio, lapai praranda sodrią žalią spalvą, augimas lėtėja, o vaisiai tampa smulkesni ir prasčiau vystosi.
Dažniausias požymis yra tarpgyslinė chlorozė ant senesnių, apatinių lapų: tarp gyslų audiniai šviesėja ar gelsta, o pačios gyslos kurį laiką išlieka žalesnės. Taip nutinka todėl, kad magnis yra judrus elementas, ir augalas pirmiausia perkelia jį iš senesnių lapų į naujus augančius audinius.
Kodėl agurkams pritrūksta magnio?
Priežastis ne visada būna „mažai trąšų“. Dažnai magnis dirvoje yra, tačiau šaknys jo neįsisavina pakankamai greitai dėl streso, perlaistymo, užmirkimo, atvėsusios dirvos ar prasto dirvos aeravimo, ypač sunkesniuose dirvožemiuose.
Labai svarbus ir vadinamasis jonų antagonizmas, kai augalas „pasirenka“ kitus elementus. Gausiai tręšiant kaliu, taip pat esant didesniam kalcio ar amonio kiekiui, magnio pasisavinimas gali sumažėti, todėl ant lapų atsiranda trūkumo požymių net ir reguliariai tręšiant.
Riziką didina ir netinkamas dirvos pH, nes maisto medžiagų prieinamumas priklauso nuo rūgštingumo. Agurkams palankiausia silpnai rūgšti ar artima neutraliai terpė, o ryškūs nukrypimai gali skatinti antrinius trūkumus.
Purškimas magnio sulfatu: proporcijos ir nauda
Greita pagalba, kai simptomai jau matomi ant lapų, yra tręšimas per lapus, nes taip magnis patenka tiesiai į lapų audinius. Dažniausiai naudojamas magnio sulfatas, kuris kartu suteikia ir sieros, reikalingos baltymų sintezei ir augalo atsparumui stresui.
Namų darže saugiausia koncentracija paprastai yra 0,2–0,3 proc., tai yra 20–30 gramų magnio sulfato 10 litrų vandens. Tirpalą verta ruošti drungname vandenyje, gerai ištirpinti ir sunaudoti tą pačią dieną, kad koncentracija nepakistų, o purkštuvas neperkaistų.
Svarbu suprasti, kad seni, stipriai pažeisti lapai dažnai nebesugrįžta į idealią būklę, jei audiniai jau apmirus. Tačiau tikslas yra sustabdyti blogėjimą ir padėti augalui suformuoti sveikesnius naujus lapus, kad derlius nenukentėtų.
Kada ir kaip purkšti, kad nepadarytumėte žalos?
Purškimą geriausia atlikti anksti ryte arba vakare, kai lapai neįkaitę ir saulė nebeplieskia tiesiogiai. Karštyje ar pilnoje saulėje purškimas padidina lapų nudeginimo riziką, o greitas išdžiūvimas blogina įsisavinimą.
Tirpalą reikia paskirstyti tolygiai ant viršutinės ir apatinės lapų pusės, bet neperlaistant, kad skystis nevarvėtų. Po purškimo naudinga, kad kelias valandas nelytų, nes lietus gali nuplauti trąšas, kol jos dar neįsisavintos.
Dažnai pakanka vieno purškimo, tačiau esant ryškesniems požymiams procedūrą galima pakartoti 2–3 kartus kas 7–10 dienų. Jei po antro karto nauji lapai toliau gelsta, verta ieškoti gilesnės priežasties: patikrinti dirvos pH, įvertinti druskingumą, pertręšimą kaliu ir šaknų būklę.
Magnio sulfatas nėra universalus sprendimas visiems agurkų negalavimams. Jei geltonavimą sukelia ligos, kenkėjai, stiprus dirvos uždruskinimas ar šaknų pažeidimai, vien trąšų purškimas gali nepadėti, todėl svarbu įvertinti visą augalo būklę ir auginimo sąlygas.