Kinija oficialiai pradėjo statyti naują milžinišką hidroelektrinę Tibete, prie Jarlungo Cangpo upės. Projektas įvardijamas kaip ambicingiausias šalies hidroenergetikos planas per pastaruosius metus ir turėtų tapti galingiausia tokio tipo elektrine pasaulyje.
Pasak Kinijos institucijų skelbiamų planų, elektrinė būtų beveik tris kartus galingesnė už iki šiol didžiausią „Trijų tarpeklių“ hidroelektrinę Jangdzės upėje. Ši žinia vėl pakurstė diskusiją, ar tokio masto užtvankos gali turėti išmatuojamą poveikį Žemės sukimui.
Kodėl prisimenamas NASA skaičiavimas?
Dar 2005 metais NASA geofizikas Benjaminas Fong Chao vertino, kaip „Trijų tarpeklių“ tvenkinyje sukaupta vandens masė pakeitė Žemės masės pasiskirstymą. Jo skaičiavimu, apie 44 mlrd. tonų vandens perskirstymas nežymiai padidino Žemės inercijos momentą, todėl para pailgėjo maždaug 0,06 mikrosekundės.
Tame pačiame vertinime buvo minėta ir itin maža, bet teoriškai išmatuojama pasekmė: Žemės sukimosi ašis galėjo pasislinkti maždaug 2 centimetrais. Tokie pokyčiai kasdieniame gyvenime nepastebimi, tačiau šiuolaikiniai geodeziniai ir astronominiai matavimai leidžia fiksuoti itin smulkius sukimąsi bei masių persiskirstymą atspindinčius signalus.
Mokslinėje literatūroje taip pat aptariama, kad bendra tūkstančių užtvankų įtaka per dešimtmečius galėjo prisidėti prie dar didesnių, nors vis tiek labai mažų ašies pokyčių. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vienas veiksnys, o kelių procesų, įskaitant klimato kaitą ir ledynų tirpsmą, kontekstas.
Naujas projektas Tibete ir jo mastas
Naujoji hidroelektrinė planuojama upės atkarpoje, kur per maždaug 50 kilometrų vanduo krenta beveik 2 000 metrų. Dėl tokio reljefo ši vietovė laikoma viena stipriausių hidroenergetikos resursų zonų planetoje.
Skelbiama, kad elektrinė galėtų pagaminti apie 300 mlrd. kilovatvalandžių elektros per metus. Tai reikštų milžinišką indėlį į šalies elektros balansą ir leistų Kinijai dar labiau didinti vidaus gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, ypač pramoniniuose regionuose, kur elektros poreikis nuolat auga.
Kol kas nėra pagrįstų duomenų, kad naujasis projektas turėtų akivaizdžiai didesnį poveikį Žemės sukimui nei ankstesnės mega užtvankos. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie efektai priklauso ne vien nuo galios, bet ir nuo tiksliai sukaupto vandens kiekio, jo geografinės padėties bei to, kaip greitai ir kokiu režimu pildomas tvenkinys.
Ekologinės ir geopolitinės įtampos žemupyje
Projektas kelia nerimą ir dėl poveikio žemupio šalims. Žemiau Tibeto Jarlungo Cangpo upė virsta Brahmaputra ir teka per Indiją bei Bangladešą, kur nuo upės režimo priklauso milijonų žmonių vandens tiekimas, žemės ūkis ir potvynių ciklai.
Ekspertai perspėja, kad didelio masto reguliavimas gali pakeisti sezoninius srautus, nuosėdų pernašą ir žuvų migraciją. Tokie pokyčiai dažniausiai juntami ne iš karto, o per kelerius ar keliolika metų, todėl svarbus ilgalaikis monitoringas ir skaidrus duomenų apsikeitimas tarp valstybių.
Diskusijoje apie mega užtvankas susiduria keli tikslai: energetinis saugumas, išmetamųjų teršalų mažinimas ir biologinės įvairovės apsauga. Būtent todėl nauji projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal pagaminamą energiją, bet ir pagal viso baseino ekologinį bei socialinį poveikį.
„Trijų tarpeklių“ pavyzdys rodo, kad infrastruktūra gali pakeisti ne tik upių kraštovaizdį, bet ir sukelti itin subtilius planetos masto fizikos matavimuose užfiksuojamus pokyčius. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie mikrosekundes ir centimetrus, o ne apie apčiuopiamus kasdienius pasikeitimus.