CP v2

Tag: Trinkelių danga

  • Skruzdėlės ardo trinkeles ir išneša smėlį: padarykite vieną dalyką, kol ne vėlu

    Skruzdėlės ardo trinkeles ir išneša smėlį: padarykite vieną dalyką, kol ne vėlu

    Skruzdėlės sode dažnai laikomos naudingomis, tačiau įsikūrusios po trinkelėmis ar takeliais jos gali tapti tikru galvos skausmu. Išnešamas smėlis ir žemės dalelės ilgainiui sukuria tuštumas, dėl kurių danga gali pradėti klibėti ar sėsti.

    Specialistai pabrėžia, kad pirmas žingsnis turėtų būti ne agresyvus naikinimas, o priežasties paieška. Skruzdėles dažniausiai vilioja lengvai pasiekiamas maistas, ypač saldūs gėrimai, trupiniai ir lipnūs likučiai ant dangos ar šalia jos.

    Kada skruzdėlės naudingos?

    Daržuose ir gėlynuose skruzdėlės gali prisidėti prie dirvos aeravimo, pernešti organines daleles, o kai kurios rūšys net padeda plisti augalų sėkloms. Dėl to vien skruzdėlių buvimas savaime nereiškia, kad reikia skubiai imtis priemonių.

    Problema atsiranda tuomet, kai lizdas formuojamas prie jaunų sodinukų ar vazonuose, kur dirvos kiekis ribotas. Raunant tunelius gali būti atidengiamos šaknys, o augalai dėl to prasčiau prigyja ir silpsta.

    Jei skruzdėlės aktyviai juda augalų stiebais, verta apžiūrėti lapų apačią. Dažnai ten slepiasi amarai, išskiriantys saldžią lipčią medžiagą, kuria skruzdėlės minta ir mainais gali saugoti kenkėjus nuo natūralių priešų.

    Vienas veiksmas, nuo kurio verta pradėti

    Norint sumažinti skruzdėlių aktyvumą ant trinkelių, pirmiausia reikėtų kruopščiai pašalinti maisto likučius ir lipnius saldžių gėrimų pėdsakus. Tai paprastas, bet dažnai lemiamas žingsnis, nes pašalinus viliojančius šaltinius kolonija gali ieškoti kitos vietos.

    Taip pat pravartu įvertinti siūlių būklę ir papildyti išplautą užpildą, nes skruzdėlės mielai naudojasi plyšiais bei apsaugotomis ertmėmis. Vis dėlto aktyvaus lizdo aklai užpilti nereikėtų, nes tai gali įkalinti koloniją ir paskatinti ją persikelti į kitą, dar nepatogesnę vietą.

    Kokius metodus rinktis atsargiai?

    Prie namų dažnai minimi natūralūs kvapai, pavyzdžiui, mėta ar levandos, taip pat cinamonas ar kavos tirščiai, tačiau jų poveikis dažnai būna laikinas ir nevienodas. Jei problema kartojasi, svarbiausia yra tvarka aplink dangą, plyšių sandarinimas ir prevencija.

    Reikėtų vengti sprendimų, kurie gali pažeisti augalus ir dirvožemį, pavyzdžiui, druskos ar stiprių ėsdinančių priemonių. Jei skruzdėlynas po danga didelis, o trinkelės pradeda sėsti, saugiausia pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais, kurie įvertins situaciją ir pasiūlys mažiau žalingą sprendimą.

  • Ganoje plastikas virsta trinkelių danga: Akroje kasdien susidaro iki 450 tonų atliekų

    Ganoje ieškoma praktiško sprendimo vienai opiausių miestų problemų – plastiko atliekoms. Akroje, šalies sostinėje, plastikas perdirbamas į trinkelių dangą, kuri, projekto autorių teigimu, kainuoja mažiau nei tradiciniai betoniniai blokai.

    Akra per parą sugeneruoja apie 2 800–3 000 tonų kietųjų komunalinių atliekų. Skaičiuojama, kad plastikas sudaro maždaug 300–450 tonų šio kiekio, tačiau didelė dalis jo iki šiol nepatenka į perdirbimo grandinę ir atsiduria sąvartynuose ar aplinkoje.

    Iniciatyvos varikliu tapo verslininkas Nelsonas Boatengas, anksčiau dirbęs plastikinių maišelių gamyboje. Vėliau jis ėmėsi idėjos tą patį plastiką panaudoti infrastruktūrai – gaminti trinkeles be cemento ar bitumo.

    „Didžiausias iššūkis buvo sukurti procesą, kuris leistų skirtingus plastikų tipus saugiai ir stabiliai panaudoti dangai“, – sakė N. Boatengas.

    Technologinis procesas, apie kurį kalba projekto kūrėjai, prasideda nuo atliekų rūšiavimo, smulkinimo, plovimo ir džiovinimo. Tuomet plastikas maišomas su smėliu, prireikus pridedama pigmento, o masė formuojama ekstruderiu, kuriame palaikomos skirtingos kaitinimo zonos, nes įvairūs plastikai lydosi nevienodai.

    Pagaminta karšta masė presuojama į formas ir taip gaunamos trinkelės. Kadangi recepte nėra cemento, didelę reikšmę turi tinkama plastiko ir smėlio proporcija bei vienoda temperatūra, nuo kurių priklauso gaminio tvirtumas ir ilgaamžiškumas.

    Ekonominis argumentas čia – vienas svarbiausių. Projekto autoriai nurodo, kad vienas toks blokas gali kainuoti apie 0,90 euro, kai analogiškas betoninis blokas – apie 1,30 euro, todėl sprendimas patrauklus ir savivaldybėms, ir rangovams.

    Tokios iniciatyvos vis dažniau pristatomos kaip būdas vienu metu mažinti sąvartynų apkrovą ir spręsti miestų infrastruktūros poreikius. Vis dėlto ekspertai paprastai pabrėžia, kad ilgalaikei sėkmei būtini aiškūs kokybės standartai, nuoseklus atliekų surinkimas ir kontrolė, kad į gamybą nepatektų netinkamos ar pavojingos priemaišos.

    Ganos atvejis išsiskiria tuo, kad sprendimas orientuotas į kasdienę, greitai pritaikomą infrastruktūrą – šaligatvius ir pėsčiųjų takus. Jei gaminių patvarumas pasiteisins realiomis sąlygomis, toks modelis gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims, susiduriančioms su sparčiai augančiais plastiko kiekiais.

  • Skruzdėlės po trinkelėmis? Šis paprastas mišinys gali sustabdyti lizdus ir įdubas kieme

    Skruzdėlės po trinkelėmis? Šis paprastas mišinys gali sustabdyti lizdus ir įdubas kieme

    Kodėl skruzdėlės renkasi trinkeles?

    Skruzdėlės dažnai įsikuria po trinkelėmis, nes ten joms palankios sąlygos: sausa, šilta ir gana saugu. Tarpai tarp plytelių ir smėlio ar skaldos sluoksnis po danga tampa paruoštu „koridorių“ tinklu, kurį lengva plėsti.

    Įkaitęs paviršius palaiko stabilesnę temperatūrą, o danga saugo nuo lietaus ir dalies plėšrūnų. Dėl to kolonija po trinkelėmis gali greitai didėti, ypač jei pagrindas gerai drenuoja ir vietomis išsausėja.

    Kokią žalą tai sukelia?

    Didžiausia problema kyla ne dėl pačių vabzdžių, o dėl jų kasimo. Skruzdėlės iš po trinkelių išneša smėlį ir smulkias daleles, todėl po danga atsiranda tuštumų, o atrama tampa silpnesnė.

    Tuomet ilgainiui matomi požymiai – prasideda įdubimai, nelygumai, prasiskiria siūlės, atsiranda vietinių „duobių“. Jei kolonija didelė, gali tekti trinkeles perkloti arba iš naujo sutankinti pagrindą.

    Intensyviai naudojamose vietose, pavyzdžiui, prie terasos ar takelių, prisideda ir nemaloni rizika būti apkandžiotam. Tai ypač tikėtina, kai netyčia sujudinamas lizdas.

    Kaip mažinti skruzdėlių lizdus?

    Praktikoje veiksmingiausia strategija dažnai būna masalo principas, kai darbininkės nuneša medžiagą į lizdą ir ja pasidalija su kolonija. Tam parduotuvėse naudojami geliai ar granulės, tačiau renkantis svarbu tiksliai laikytis gamintojo instrukcijų ir saugos reikalavimų.

    Kaip paprastas namų sprendimas dažnai minimas cukraus ir sodos mišinys. Idėja paprasta: saldus komponentas vilioja, o soda, patekus į vabzdžio organizmą, gali sutrikdyti jo fiziologiją.

    Dažniausiai rekomenduojama sumaišyti cukraus pudrą ir valgomąją sodą lygiomis dalimis santykiu 1:1 ir berti į negilų indelį. Mišinį patariama dėti šalia aktyvių įėjimų, kuriuos išduoda smėlio kauburėliai tarp trinkelių.

    Masalą paprastai reikia palikti kelioms dienoms, prireikus papildyti ir stebėti, ar mažėja judėjimas. Svarbu pasirūpinti, kad prie mišinio neprieitų vaikai ir naminiai gyvūnai, o jei situacija kartojasi, verta įvertinti pagrindo būklę ir siūlių užpildą.