Zangezūro koridorius Pietų Kaukaze pristatomas kaip projektas, galintis tapti ne tik transporto jungtimi, bet ir ekonominiu argumentu regioninei taikai. Pasak Baku analitiko dr. Matino Mammadlio, šis maršrutas būtų svarbus tiek Azerbaidžanui, tiek platesniems Europos–Azijos prekybos srautams.
Publikacijoje „Euronews“ autorius pabrėžia, kad koridoriaus idėja siejama su sausumos ryšiu tarp pagrindinės Azerbaidžano teritorijos ir Nachičevanės autonominės respublikos. Kartu tai matoma kaip galimybė perbraižyti ekonominius ryšius Pietų Kaukaze ir suteikti normalizacijai labiau apčiuopiamą – finansinį ir logistinės naudos – pagrindą.
Autorius primena, kad 2020 metų lapkričio 10 dienos trišaliame pareiškime (9 punkte) buvo numatytas regioninių ekonominių ir transporto ryšių atkūrimas, įskaitant jungtis tarp Azerbaidžano vakarinių rajonų ir Nachičevanės. Baku pozicija – tokie atkurti ryšiai galėtų padėti taikai įgyti ekonominį pamatą.
Tekste akcentuojama, kad idėja nėra vien diplomatinė: minimi Horadizo–Aghbando geležinkelio ir kelių projektai bei pastangos pagerinti tolesnes jungtis su Nachičevane. Tai, autoriaus vertinimu, rodo, kad susisiekimas traktuojamas kaip investicijų prioritetas, o ne vien politinis šūkis.
Susisiekimas, normalizacija ir TRIPP
Autorius taip pat mini 2025 metų rugpjūčio 8 dieną pasiektus Vašingtono susitarimus, kuriuose dalyvavo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Bendra deklaracija rėmė regioninį susisiekimą ir iniciatyvą „Trump Route for International Peace and Prosperity“ (TRIPP), o parafuotas taikos susitarimas, pasak autoriaus, sustiprino ekonominę normalizacijos logiką.
Anot dr. M. Mammadlio, atvertos, ilgai neveikusios jungtys tarp Azerbaidžano ir Armėnijos galėtų kurti kasdienius stabilumo motyvus per prekybą, tranzitą ir paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad ekonominiai ryšiai patys savaime neišspręs visų politinių nesutarimų, tačiau gali padaryti taikius santykius praktiškesnius ir tvaresnius.
Platesnė nauda: Vidurinis koridorius ir ES interesai
Kaip rašoma, Azerbaidžanui tiesioginė nauda būtų patogesnis ryšys su Nachičevane ir, per Turkiją, su platesnėmis rinkomis. Tačiau autorius vienodai svarbia laiko ir strateginę dimensiją: alternatyvūs krovinių maršrutai, lankstesnė logistika bei nauji paslaugų centrai galėtų stiprinti šalies, kaip Kaspijos regiono mazgo, vaidmenį.
Tekste Zangezūro idėja siejama ir su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, jungiančiu Kiniją, Centrinę Aziją, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Turkiją ir Europą. Autorius pažymi, kad verslui ir valdžios institucijoms svarbi diversifikacija – daugiau nei vienas realiai veikiantis ryšys tarp Azijos ir Europos rinkų.
Minimos Pasaulio banko įžvalgos, kad koordinuotos investicijos ir reformos galėtų iki 2030 metų patrigubinti krovinių apimtis Viduriniame koridoriuje ir perpus sutrumpinti tranzito laiką, nors pabrėžiama, jog šie skaičiai taikomi visam koridoriui, o ne vien Zangezūrui. Vis dėlto teigiama, kad siūlomas maršrutas galėtų sustiprinti platesnį tinklą, jei būtų užtikrintas reikalingas veiklos suderinimas.
Atskirai akcentuojamas ir Europos Sąjungos interesas: siekis turėti atsparesnes tiekimo grandines ir stipresnius ryšius su Centrine Azija. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais ES su partneriais paskelbė įsipareigojimus mobilizuoti 10 mlrd. eurų Transkaspiniam susisiekimui, o 2026 metų sausį ES ir Azerbaidžanas į darbotvarkę įtraukė bendradarbiavimą dėl Nachičevanės geležinkelio galimybių studijos.
Praktiniai iššūkiai: nuo muitinių iki standartų
Autoriaus vertinimu, lemiamas bus ne politinis pažadas, o įgyvendinimo kokybė: komercinis gyvybingumas, skaidrus valdymas, efektyvios pasienio procedūros ir nuoseklus politinis įsipareigojimas. Taip pat išskiriamas kasdienis techninis darbas – muitinių, tranzito taisyklių, techninių standartų ir infrastruktūros valdymo suderinimas.
Tekste pabrėžiama, kad nauda galėtų būti platesnė nei vieno projekto dalyvių ratas: Armėnija galėtų labiau integruotis į tarptautinius transporto tinklus, Turkija – plėsti sausumos jungtis su Azerbaidžanu ir Centrine Azija, o Centrinės Azijos eksportuotojai gautų daugiau maršrutų pasirinkimų. Kaip viena iš galimų suinteresuotų pusių įvardijama ir Kinija, kuri turėtų papildomą kelią į Europos rinkas.
Galiausiai Zangezūro koridorius straipsnyje įvardijamas kaip „testas“, ar regionas pajėgs pokarinę susisiekimo darbotvarkę paversti ilgalaike abipuse nauda. Jei tai pavyktų, maršrutas, autoriaus teigimu, galėtų prisidėti ir prie platesnio tikslo – stiprinti Europos ir Azijos mainus bei suteikti taikai tvirtesnį ekonominį pagrindą.
