CP v2

Tag: Troleibusai

  • Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Nuo spalio 3 dienos Vilniuje įsigalioja dalies viešojo transporto tvarkaraščių pakeitimai. Korekcijos daromos pagal keleivių srautus ir siekiant tikslesnio bei sklandesnio eismo mieste.

    Pirmasis pokytis palies 3 maršruto troleibusus savaitgaliais. Nuo spalio 3 dienos jie nebevažiuos iki Valakampių II paplūdimio, o visi reisai bus organizuojami iki Povilo Lukšio stotelės, kaip ir darbo dienomis.

    Nuo spalio 5 dienos numatomi autobusų tvarkaraščių patikslinimai. Jie apims šiuos maršrutus: 3, 5, 12, 16, 19, 24, 30, 39, 40, 42, 43, 54, 57, 61, 63, 66, 68, 69, 78, 82, 88, 114 ir 115.

    Tokie atnaujinimai paprastai reiškia pakoreguotus išvykimo laikus, pritaikytus realiam kelionių intensyvumui skirtingomis savaitės dienomis ir paros valandomis. Keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti konkretaus maršruto laikus, ypač jei į darbą, mokslus ar persėdimus važiuojama pagal įprastą rutiną.

    Atnaujintus tvarkaraščius keleiviai gali rasti JUDU ir „stops.lt“ sistemose, taip pat viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku stebėti JUDU švieslentėje ir programėlėje. Tai padeda įvertinti faktinį atvykimo laiką, galimus vėlavimus ir pasirinkti patogiausią maršrutą.

  • Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje spalio pabaigoje į maršrutus planuojama išleisti pirmuosius naujus 18 metrų ilgio „Solaris Trollino 18“ troleibusus. Jie etapais keis seniausias „Vilniaus viešojo transporto“ eksploatuojamas Čekoslovakijoje pagamintas „Škoda 14Tr“, kurios, kaip numatyta, nuo 2027 metų keleivių nebeveš.

    Šiuo metu pirmasis troleibusas jau pristatytas į Antakalnio troleibusų parką, kur vyksta pasirengimas bandymams. Prieš pradedant vežti keleivius, kiekviena transporto priemonė turės pereiti gamyklinius patikrinimus, bandomuosius važiavimus mieste ir procedūras, būtinas kasdienei eksploatacijai.

    Testai prieš išleidžiant į gatves

    Bandomųjų važiavimų metu tikrinama, kaip troleibuso sistemos veikia realiomis eismo sąlygomis, įvertinamas energijos vartojimas, stabdymo, durų, informavimo ir kitos saugai svarbios funkcijos. Į maršrutus troleibusai bus išleidžiami tik užbaigus visą parengimo ciklą.

    Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad parko atnaujinimo tikslas yra apčiuopiamas kasdienėje keleivių patirtyje, o kartu tai ir baigiamasis senųjų „Škoda 14Tr“ atsisakymo etapas. Miesto vadovų teigimu, investicijos į transporto priemones turi eiti išvien su infrastruktūros atnaujinimu.

    Kas keisis keleiviams

    Nauji žemagrindžiai 18 metrų troleibusai pritaikyti vežti apie 110 keleivių. Transporto priemonėse numatytos USB-C jungtys, kondicionavimo sprendimai, vietos dviračiams, erdvės keleiviams su negalia ir informaciniai ekranai.

    Saugumui diegiama vaizdo stebėjimo sistema su 17 kamerų, apimančių saloną ir išorę. Taip pat numatyta galimybė be kontaktinio tinklo nuvažiuoti iki 20 kilometrų, kas praktikoje suteikia daugiau lankstumo valdant srautus, remonto darbus ar laikinus maršrutų pakeitimus.

    Kiek kainuoja ir kiek bus naujų

    Iš viso „Vilniaus viešasis transportas“ užsakymu gaminamas 81 naujas „Solaris Trollino 18“ troleibusas, kurie miestą pasieks etapais iki metų pabaigos. Sutarties dėl šio pirkimo vertė siekia 62,26 mln. eurų, o finansavimas užtikrinamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko lėšomis.

    Šis etapas papildo anksčiau įgyvendintą parko atnaujinimą, kai Vilniuje pradėjo važiuoti 91 naujas 12 metrų „Škoda 32Tr“ troleibusas. Įgyvendinus abu etapus, sostinės parką sudarys 172 nauji troleibusai, o dalis seniausių modelių bus nuosekliai išimama iš eksploatacijos.

    Miesto viešojo transporto atnaujinimas siejamas ir su platesniais Europos miestų tikslais mažinti taršą bei triukšmą, o elektrinis transportas laikomas viena pagrindinių krypčių. Vilniuje kartu numatomi ir elektrinių bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimai, tačiau troleibusai išlieka svarbia stuburo dalimi maršrutuose, kuriuose reikalingas didelis pralaidumas piko metu.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje artėjant naujiems mokslo metams tęsiami intensyvūs gatvių ir susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad dalį objektų planuojama užbaigti dar iki rugsėjo pradžios, kad rudenį mieste būtų mažiau trikdžių.

    Pasak miesto atstovų, rudens pradžioje eismo srautai sostinėje tradiciškai padidėja, todėl rangovų pajėgos sutelktos pagrindinėse arterijose. Kartu primenama, kad dalis projektų apima ne tik asfaltą, bet ir nuotekų tinklus bei kitą infrastruktūrą, tad kai kurių darbų pabaigos teks palaukti.

    „Rudens pradžia Vilniuje tradiciškai reiškia didesnius transporto srautus, todėl siekiame dalį darbų užbaigti kuo greičiau“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet jau baigta apie 20 km gatvių remonto darbų. Tarp sutvarkytų ruožų minimos Subačiaus, Žaliųjų Ežerų, Kirtimų, M. K. Paco gatvės, Abiejų Tautų Respublikos plentas ir dalis Laisvės prospekto.

    Darbus rangovai tęsia maždaug 14 km gatvių atkarpų, o technika vis dar matoma Švitrigailos, P. Lukšio, A. Goštauto gatvėse, Kalvarijų gatvės ruože nuo Ozo gatvės iki K. Ulvydo gatvės, taip pat S. Konarskio, Jogailos, Džiaugsmo ir kitur.

    Iki rugsėjo pradžios važiuojamosios dalies įrengimo darbus planuojama pabaigti Geležinio Vilko, Kalvarijų, P. Lukšio, Kareivių, Šilo, Bieliūnų, S. Batoro, A. Goštauto, L. Sapiegos, Lentvario gatvėse, taip pat Laisvės prospekte. Didesnės apimties projektai tęsiami ir kitose centrinėse gatvėse, kur darbai apima rekonstrukciją bei inžinerinių tinklų atnaujinimą.

    Tikslinama eismo sistema

    Mieste kartu atnaujinami šviesoforai, diegiami eismo jutikliai ir kiti sprendimai, kurie leidžia geriau valdyti srautus piko metu. Savivaldybė nurodo, kad eismo intensyvumas rudens pradžioje gali išaugti apie 9–20 proc., todėl eismo organizavimas derinamas prie sezono pokyčių.

    Kol vyksta darbai, vairuotojams rekomenduojama piko valandomis rinktis alternatyvius maršrutus ir, jei įmanoma, vengti Švitrigailos, Žirmūnų, Ozo ir Ukmergės, Gariūnų, Džiaugsmo, Trakų ir Vokiečių, T. Narbuto, V. Kudirkos ir Rinktinės gatvių.

    Viešasis transportas dažnės

    Siekiant sumažinti spūstis ir pasiūlyti alternatyvą automobiliams, nuo rugsėjo pradžios sostinės maršrutuose numatomas didesnis viešojo transporto intensyvumas. Skelbiama, kad į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės.

    Gyventojams primenama prieš keliones pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir planuoti išvykimo laiką su atsarga, ypač ryto ir vakaro piko metu. Savivaldybė taip pat ragina atkreipti dėmesį į laikinus eismo ribojimus bei kelio ženklus šalia darbų zonų.

  • Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Mieste kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės, kad geriau aptarnautų augančius rajonus ir rudenį didėjančius srautus.

    Kaip skelbia JUDU, sprendimai priimti įvertinus keleivių srautus ir prognozuojamą kelionių poreikį, kuris po vasaros šuoliais auga dėl sugrįžtančių moksleivių, studentų ir į įprastą ritmą grįžtančių darbuotojų. Šiemet prognozuojama, kad Vilniaus viešuoju transportu bus atlikta apie 226 mln. kelionių.

    Rudens sezonu transporto priemonių skaičius bus 18 proc. didesnis nei vasarą. Palyginti su vasaros grafiku, į gatves papildomai išriedės 46 autobusai ir 49 troleibusai, todėl intensyviausiu metu turėtų mažėti laukimo laikas ir perpildymas populiariausiuose maršrutuose.

    Paslaugas užtikrins trys vežėjai: 512 transporto priemonių valdys UAB „Vilniaus viešasis transportas“, o likusią dalį – „Kautra“ ir „Transrevis“. Didžiausias dėmesys skiriamas tankiai apgyvendintiems rajonams, kur rudenį srautai tradiciškai šokteli – tarp jų minimos Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Baltupiai, Šiaurės miestelis ir Lazdynėliai.

    „Rugsėjis Vilniuje visada reiškia augantį judėjimą – į miestą grįžta moksleiviai ir studentai, po atostogų į įprastą ritmą grįžta gyventojai, todėl išauga ir viešojo transporto poreikis“, – sakė Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.

    JUDU teigia, kad tvarkaraščiai rengiami ne tik pagal kalendorių, bet ir pagal realią paklausą skirtingu paros metu. Praktikoje tai reiškia dažnesnį kursavimą piko metu ir korekcijas ten, kur maršrutai nebeatitinka naujų kelionės kryptžių dėl miesto plėtros.

    „Tikslas – kad didėjantis viešojo transporto poreikis keleiviui reikštų ne didesnį laukimą, o dažnesnį ir patikimesnį susisiekimą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Rugsėjį atskiras dėmesys skiriamas moksleivių kelionėms: reisų laikai derinami prie mokyklų darbo ritmo, kad rytais būtų patogiau atvykti į pamokas, o po jų – grįžti namo. Papildomai vertinami ir laikini pokyčiai, kai dėl renovacijų dalis ugdymo įstaigų persikelia į kitas patalpas, o tai keičia kasdienius srautus.

    Pagal rudens tvarkaraščius greitieji maršrutai vidutiniškai kursuos kas 5–10 minučių, pagrindiniai – kas 10–25 minutes, o privežamieji – kas 25–65 minutes. Mieste taip pat tęsiamas elektrinių laivų kursavimas – jie rugsėjį planuojami kasdien nuo 9 iki 20 valandos.

    Naktinis susisiekimas išlieka ir rudenį: naktiniai autobusai kursuos naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį, nuo vidurnakčio kas 30 minučių. Skelbiama, kad 2025 metais naktiniais reisais vidutiniškai keliavo apie 120 tūkst. keleivių, o savaitgaliais per vieną naktį – apie 2,6 tūkst. keleivių.

    Pokyčius turėtų papildyti ir infrastruktūros sprendimai: mieste toliau plečiamas A juostų tinklas, kuris viešajam transportui leidžia apvažiuoti dalį spūsčių. Taip pat toliau koreguojami šviesoforų režimai ir diegiamos išmanesnės eismo valdymo priemonės, siekiant geresnio sankryžų pralaidumo ir didesnio eismo saugumo.