Puansetija, dar vadinama Kalėdų žvaigžde, prieš šventes tampa vienu populiariausių kambarinių augalų. Nors dažnas ją po žydėjimo išmeta, iš tiesų tai daugiametis augalas, kurį galima sėkmingai išlaikyti ir kitam sezonui.
Didžiausias puansetijos grožis yra ne žiedai, o ryškūs pažiedlapiai, kurie sudaro žvaigždės formą. Kad jie vėl nusidažytų raudonai ar kita veislei būdinga spalva, vien laistymo ar trąšų neužtenka, svarbiausias veiksnys yra šviesa.
Puansetija priklauso trumpadieniams augalams, todėl spalvą ji pradeda keisti tik tuomet, kai kasdien gauna ilgą, nenutrūkstamą tamsos periodą. Rudenį tai tampa esminiu signalu, kad artėja natūralus augalo ciklo etapas, o namuose šį procesą tenka suvaldyti dirbtinai.
Kaip teisingai užtikrinti tamsą?
Norint, kad iki Kalėdų pažiedlapiai vėl ryškiai nusidažytų, maždaug nuo spalio pabaigos puansetijai kasdien reikia apie 14 valandų visiškos tamsos. Svarbu, kad tamsa būtų nepertraukiama, nes net trumpas apšvietimas vakare gali sulėtinti arba visai sustabdyti spalvos formavimąsi.
Praktiškai tai reiškia, kad vakarais augalą reikia perkelti į visiškai tamsų kambarį arba uždengti neperšviečiamu gaubtu ar dėže, paliekant vietos oro cirkuliacijai. Ryte puansetiją vėl grąžinkite prie lango, kad dieną ji gautų ryškios, bet ne kaitrios saulės šviesos.
Lygiagrečiai verta palaikyti stabilias sąlygas: vengti skersvėjų, staigių temperatūros šuolių ir nelaistyti per gausiai. Per šlapia žemė ir šaltis silpnina augalą, todėl net ir teisingas tamsinimas gali neduoti laukiamo rezultato.
Kada procesą nutraukti?
Tamsinimą dažniausiai reikia tęsti 8–10 savaičių, tad pabaiga paprastai sutampa su lapkričio pabaiga arba gruodžio pradžia. Pagrindinis kriterijus yra pats augalas: kai viršutiniai pažiedlapiai jau aiškiai ir tolygiai nusidažo, režimą galima baigti.
Po to puansetiją laikykite šviesioje vietoje, saugokite nuo radiatorių kaitros ir neperlaistykite. Tokiu būdu ji ilgiau išlaikys dekoratyvumą ir namus puoš ne kelias savaites, o gerokai ilgiau.