CP v2

Tag: Trumpalaikė nuoma

  • Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Naujas tyrimas kelia nepatogų klausimą: ar sparčiai augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie brangstančių nuomos kainų ir būsto įperkamumo krizės Europoje. Didžiausias poveikis, anot analizės, fiksuojamas Ispanijoje, kur turizmo srautai po pandemijos augo itin greitai.

    Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport & Environment. Analizėje remtasi duomenimis apie turistų atvykimą lėktuvais ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkose 2019–2025 metų laikotarpiu keliose Europos šalyse.

    Brangimas skaičiuojamas eurais

    Tyrimo autoriai teigia matantys ryšį tarp augančių turistų srautų Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje bei kylančių būsto kainų ir nuomos. Tuo pat metu šalyse, kuriose aviacijos turizmas mažėjo, būsto kainos, pasak analizės, taip pat linko žemyn, nors ir nuosaikiai.

    Ispanijoje per septynerius metus turistų, atvykstančių lėktuvais, skaičius, kaip nurodoma tyrime, išaugo 12,8 proc. Skaičiuojama, kad tai vidutiniškai galėjo padidinti būsto įsigijimo kainą apie 3 800 eurų vienam būstui ir pridėti iki 236 eurų prie vidutinės nuomos kainos, arba apie 1,7 proc.

    Autoriai taip pat prognozuoja, kad jei tendencijos nesikeis, vien dėl šio veiksnio nuoma iki 2031 metų galėtų papildomai kilti dar apie 217 eurų. Pabrėžiama, kad poveikis nevienodas ir labiausiai priklauso nuo konkretaus miesto ar regiono turistinės paklausos.

    Kodėl problema neapsiriboja turizmu

    Net ir tyrimo autoriai akcentuoja, kad turizmas nėra vienintelis kainas keliantis veiksnys. Ispanijos rinkoje ilgą laiką kaupėsi struktūrinės problemos, kurias paaštrina ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygių reguliavimo persidengimas, planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje.

    Prie paklausos didėjimo prisideda ir būstai, naudojami turistinei ar sezoninei nuomai, taip pat antrieji būstai, kuriuos perka tiek vietos gyventojai, tiek užsieniečiai. Bank of Spain anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad būsto trūkumas tampa vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių gyventojų perkamąją galią.

    Daugiau skrydžių, daugiau taršos

    Transport & Environment tyrimas šią temą sieja ir su klimato politika: augant kelionėms lėktuvais didėja aviacijos išmetimai. Analizėje nurodoma, kad 2025 metais Ispanija ir Italija viršijo iki pandemijos buvusį aviacijos taršos lygį, atitinkamai 14 proc. ir 10 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Taip pat cituojamas vertinimas, kad turizmo sektorius dar 2019 metais sudarė reikšmingą dalį pasaulinių anglies dioksido emisijų. Tyrimo autoriai siūlo į turizmo augimą žiūrėti kaip į reiškinį, turintį ne vien ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę kainą.

    Dar vienas aspektas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra atlyginimų dinamika. Tyrime teigiama, kad turistų srautų augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnę gyventojų gerovę: svetingumo sektorius sukuria palyginti mažesnę pridėtinę vertę, o realaus darbo užmokesčio augimas šiame sektoriuje ilgą laiką išlieka vangus.

    Ekspertai pabrėžia, kad būsto kainų spaudimą galima mažinti tik kompleksiškai: didinant ilgalaikės nuomos pasiūlą, spartinant statybų ir renovacijos procesus, aiškinant trumpalaikės nuomos taisykles ir nukreipiant dalį investicijų į tvarią infrastruktūrą. Priešingu atveju, net ir rekordiniai turistų skaičiai gali reikšti dar didesnį atotrūkį tarp atvykėlių ekonominės naudos ir vietos gyventojų gyvenimo kaštų.

  • Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie nuomos ir būsto kainų kilimo Europoje, o ryškiausiai tai matyti Ispanijoje, teigiama naujoje analizėje. Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport and Environment.

    Analizėje vertintas 2019–2025 metų laikotarpis ir ieškota sąsajų tarp atvykstančių turistų skaičiaus bei nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vienintelė būsto krizės priežastis, tačiau faktorius, kuris kai kuriose šalyse gali pastebimai didinti spaudimą rinkai.

    3 800 eurų kainos efektas

    Skaičiuojama, kad Ispanijoje per septynerius metus 12,8 proc. išaugęs lėktuvais atvykstančių turistų srautas vidutiniškai siejamas su maždaug 3 800 eurų didesne būsto įsigijimo kaina. Nuomos kainoms poveikis taip pat fiksuojamas: vidutiniškai jos galėjo būti iki 236 eurų didesnės, tai sudaro apie 1,7 proc.

    Tyrime taip pat modeliuojama, kad, jei tendencijos nesikeis, iki 2031 metų nuoma dėl šio veiksnio galėtų pabrangti dar apie 217 eurų. Kartu pabrėžiama, kad skirtinguose regionuose poveikis nevienodas ir labai priklauso nuo vietinės turistinės paklausos.

    Lyginamoji analizė apima ir kitas kryptis: didesnės sąsajos įžvelgiamos Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje. Tuo metu šalyse, kuriose tokio tipo turizmas mažėjo, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, būsto kainos taip pat fiksavo nuosaikesnį kritimą.

    Kodėl turizmas veikia rinką?

    Ekonomistai aiškina, kad intensyvus turizmas gali mažinti ilgalaikės nuomos pasiūlą, kai būstai nukreipiami į trumpalaikę nuomą, sezoninius nuomos modelius ar naudojami kaip antrieji namai. Tokia dinamika ypač stipriai pasireiškia pakrančių regionuose ir didžiuosiuose miestuose, kur turistų srautas yra pastovus.

    Ispanijos centrinis bankas savo vertinimuose taip pat yra atkreipęs dėmesį į reikšmingą būstų dalį, naudojamą turizmo ir sezoninei nuomai, bei į paklausą, susijusią su antraisiais namais. Tačiau pabrėžiama, kad šie veiksniai nepaaiškina viso kainų šuolio masto.

    Prie kainų augimo, ekspertų vertinimu, prisideda ir struktūrinės problemos: ribota naujų būstų pasiūla, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygmenų reguliavimo persidengimas, urbanistinio planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje. Dėl to paklausos šokai, kuriuos sukelia turizmas ar migracija, rinkoje įsirašo greičiau nei spėjama padidinti pasiūlą.

    Augantys srautai, bet ne atlyginimai

    Tyrime atskirai akcentuojamas ir kitas aspektas: turizmui augant, ne visur auga produktyvumas ir atlyginimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje apgyvendinimo ir maitinimo sektorius sudaro reikšmingą darbo valandų dalį, tačiau sukuria santykinai mažesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį, o tai signalizuoja apie žemesnį našumą.

    Analizėje taip pat keliama platesnė diskusija apie turizmo plėtros kainą klimatui. Nurodoma, kad kai kuriose pietų Europos šalyse aviacijos išmetimai jau yra viršiję iki pandemijos buvusius lygius, o turizmo sektorius išlieka reikšmingu pasaulinių emisijų šaltiniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien turizmo ribojimai būsto prieinamumo problemos neišspręs, jei nebus sprendžiama pasiūlos pusė. Efektyviausiomis kryptimis įvardijamos greitesnės statybų procedūros, aiškesnis trumpalaikės nuomos reguliavimas, investicijos į socialinį ir prieinamą būstą bei priemonės, skatinančios ilgalaikę nuomą miestuose, kuriuos labiausiai spaudžia paklausa.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.

  • 2026 metų trumpalaikė nuoma Europoje: pigiausios ir brangiausios šalys, kur nakvynė kainuoja labiausiai

    2026 metų trumpalaikė nuoma Europoje: pigiausios ir brangiausios šalys, kur nakvynė kainuoja labiausiai

    Kainų skirtumai – nuo Balkanų iki Šiaurės

    2026 metais trumpalaikės nuomos rinka Europoje išlieka itin nevienoda: vienur nakvynės kaina dar telpa į kuklų biudžetą, kitur už panašų būstą tenka mokėti kelis kartus daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad skirtumus lemia ne tik populiarumas, bet ir sezoniškumas, pasiūlos ribotumas bei kelionių planavimo įpročiai.

    Trumpalaikės nuomos analizėje vertintas vidutinis paros tarifas, užimtumas, laikas nuo užsakymo iki atvykimo ir vidutinė viešnagės trukmė. Šie rodikliai leidžia suprasti, kur keliautojai gali sutaupyti, o kur išlaidos apgyvendinimui tampa didžiausia kelionės biudžeto dalimi.

    Pigiausios kryptys: Balkanai ir Rytų Europa

    Pigiausių šalių sąrašo viršuje – Šiaurės Makedonija, kur vidutinė nakvynės kaina siekia 39,81 euro. Čia keliautojai dažnai sprendimą priima paskutinę minutę ir apgyvendinimą vidutiniškai rezervuoja likus 13 dienų iki atvykimo.

    Įprasta viešnagė trunka apie 4,4 nakties, o dažniausiai pasirenkami Skopjė ir Ohrido ežero apylinkės. Tokia statistika rodo, kad šalis išlieka patraukli trumpoms, nebrangioms išvykoms, ypač kai norisi miesto ir gamtos derinio.

    Vos brangesnis Kosovas: vidutinis paros tarifas – 41,63 euro, o tai viena mažiausių kainų Europoje. Išskirtinis bruožas – trumpiausias rezervavimo laikas: vidutiniškai užsakoma likus 7 dienoms, todėl ši kryptis dažnai įtraukiama spontaniškai.

    Moldovoje vidutinė nakvynės kaina siekia 45,49 euro, tačiau išsiskiria didesniu užimtumu, kas gali rodyti augantį susidomėjimą. Kartu čia fiksuojama ir ilgesnė viešnagės trukmė – apie 5,4 nakties, o tai būdinga lėtesnio keliavimo planams.

    Serbijoje vidutinis paros tarifas yra 51,17 euro, o populiariausia kryptis išlieka Belgradas. Vis dėlto duomenys rodo, kad keliautojai dažnai pasilieka apie 4,5 nakties ir renkasi kelionę su keliais sustojimais, įtraukdami ir kitus regionus.

    Pigiausių šalių penketuką užbaigia Bosnija ir Hercegovina, kur vidutinis paros tarifas – 56,33 euro. Čia vyrauja trumpesnės viešnagės, vidutiniškai 3,8 nakties, o daugiausia turistų traukia Sarajevas ir Mostaro apylinkės.

    Brangiausios kryptys: kur mokama už paklausą

    Brangiausių krypčių sąraše pirmauja Monakas, kurį stipriai veikia ribota pasiūla ir aukšta paklausa, ypač didžiųjų renginių metu. Nors vidutinė paros kaina viešai nenurodoma, rekomenduojama planuoti iš anksto: būstai čia vidutiniškai rezervuojami likus 63 dienoms.

    Islandija taip pat išlieka brangi kryptis, o Reikjavike vidutinis paros tarifas siekia 209,90 euro. Ši šalis išsiskiria ilgiausiu planavimo horizontu: rezervuojama vidutiniškai likus 73 dienoms, kas rodo, kad kelionė dažnai dėliojama gerokai iš anksto.

    Andoroje vidutinis paros tarifas siekia 188,57 euro, o viešnagės dažniausiai trunka apie 3,9 dienos. Kainas čia kelia sezoniškumas: žiemą dominuoja slidinėjimo turizmas, o vasarą – žygiai ir kalnų kurortai.

    Šveicarijoje trumpalaikės nuomos vidutinis paros tarifas – 184,26 euro, o viešnagė trunka apie 4,6 nakties. Šalis išsiskiria tuo, kad keliautojai dažniau planuoja iš anksto, o kainas palaiko ir aukštesnė bendra paslaugų savikaina bei didelė paklausa vaizdingiausiuose regionuose.

    Jungtinėje Karalystėje vidutinis paros tarifas siekia 175,79 euro, tačiau didžiausios kainos fiksuojamos ne sostinėje. Nors Londone vidutinis tarifas yra 186,76 euro, dar brangesnės yra Safolko apylinkės (238,79 euro) ir Glosterio bei Čeltenamo regionas (226,63 euro), o Edinburge jis siekia 225,42 euro.

    Šie skirtumai primena, kad trumpalaikės nuomos kainas dažnai kelia ne tik didmiesčiai, bet ir ribotos pasiūlos regionai, kur paklausa didelė per festivalius, atostogų sezoną ar renginių laikotarpius. Todėl planuojant 2026 metų keliones verta vertinti ne tik šalį, bet ir konkretų regioną bei rezervavimo laiką.

  • „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ plečia veiklą už nuomos ribų

    Apgyvendinimo nuomos platforma „Airbnb“ skelbia apie didelę plėtrą: nuo šiol programėlėje atsiras ne tik būsto paieška, bet ir papildomos kelionės paslaugos. Bendrovė siekia tapti vieno langelio sprendimu visai kelionei – nuo planavimo iki patirties vietoje.

    Pranešama, kad į pasiūlą įtraukiami maisto pristatymai, paėmimai oro uostuose, bagažo saugojimas, automobilių nuoma, taip pat daugiau patirčių ir paslaugų keliautojams. Tai dar vienas signalas, kad kelionių rinka vis labiau krypsta į integruotas platformas.

    Naujos paslaugos: nuo maisto iki automobilių

    Jungtinėse Amerikos Valstijose „Airbnb“ planuoja pradėti maisto pristatymo paslaugą 25 miestuose, kad keliautojai galėtų atvykti į jau paruoštą apsipirkimą. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs šeimoms ir ilgesnių viešnagių metu, kai patogumas gali lemti, kuri platforma bus pasirinkta.

    Visame pasaulyje žadama galimybė užsisakyti paėmimą iš oro uosto, o vairuotojai, kaip teigiama, seks skrydžių informaciją, kad paslauga būtų suteikta laiku. Tuo pat metu „Airbnb“ ruošiasi vasarą pradėti automobilių nuomą pačioje programėlėje, taip tiesiogiai konkuruodama su specializuotomis nuomos platformomis.

    DI įrankiai ir nauja kryptis su viešbučiais

    „Airbnb“ taip pat diegia DI paremtus planavimo ir problemų sprendimo įrankius, kurie turėtų padėti lengviau organizuoti kelionę ir viešnagę. Viena iš idėjų – apibendrinti didžiulį atsiliepimų kiekį ir pateikti keliautojams aiškesnę išvadą apie vietą, patogumus ar tinkamumą šeimoms.

    Kartu bendrovė praneša, kad apie 20 populiariausių krypčių papildys tūkstančiais nedidelių, nepriklausomų ir butikinių viešbučių. Tokia kryptis leidžia „Airbnb“ plėsti pasiūlą už tradicinės trumpalaikės nuomos ribų ir mažinti sezoniškumo poveikį, nes viešbučiai dažnai turi stabilesnius užimtumo srautus.

    Išskirtinės patirtys ir Pasaulio taurės pasiūlymai

    Patirtys „Airbnb“ ekosistemoje tampa vis svarbesne dalimi, nes keliautojai ieško ne tik nakvynės, bet ir unikalaus turinio vietoje. Bendrovė teigia, kad patirtys sulaukė itin aukštų įvertinimų, todėl jų pasiūla bus plečiama nuo lankytinų vietų iki maisto kultūros ir renginių.

    Šalia to pristatomi specialūs pasiūlymai, susiję su 2026 metais vyksiančia FIFA Pasaulio taure – žadamos vienkartinės patirtys keliuose turnyro miestuose. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai kelionių platformos investuoja į renginių turizmą ir riboto leidimo patirtis, kurios kuria didesnę emocinę vertę ir lojalumą.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokia strategija yra bandymas perimti kuo didesnę kelionės biudžeto dalį vienoje ekosistemoje. Keliautojams tai gali reikšti daugiau patogumo, tačiau kartu ir mažesnį kainų palyginimo skaidrumą, todėl renkantis paslaugas svarbu išlikti budriems.

  • Kur 2026 metais verta pirkti prabangų atostogų namą: Ibiza pirmauja, nuoma gali padengti išlaidas

    Prabangaus atostogų būsto rinka vėl įsibėgėja, o kai kurios kryptys investuotojams tampa patrauklios ne tik dėl gyvenimo kokybės, bet ir dėl galimo turto prieaugio. Nauja analizė, kurią pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertinimais besiremianti Maui Elite Property, išskyrė vietas, kuriose prabangūs namai per ilgesnį laiką gali reikšmingai brangti.

    Pirmoje vietoje įvardyta Ibiza, kur kainų kilimą, pasak analitikų, labiausiai skatina ribota žemės pasiūla naujai statybai ir nuolat augantis salos populiarumas. Papildomą impulsą suteikia viešbučių sektoriaus plėtra ir nauji aukštesnės klasės projektai, kurie kelia viso regiono prestižą.

    Ibiza: ribota pasiūla ir didelė paklausa

    Analizėje pateikiamas scenarijus, kad šiandien apie 2 800 000 eurų vertės prabangus turtas per 50 metų teoriškai galėtų pasiekti iki maždaug 225 000 000 eurų vertę. Tokios projekcijos nėra garantija, tačiau jos parodo, kaip stipriai kainas ilgainiui gali veikti pasiūlos trūkumas ir nuoseklus paklausos augimas.

    „Geriausias metas pirkti nekilnojamąjį turtą tokiose vietose kaip Ibiza ar Maui buvo prieš 20 metų. Antras geriausias metas yra dabar“, – sakė nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.

    Nuoma kaip būdas padengti išlaidas

    Vertinime akcentuojama ne tik kapitalo prieaugio galimybė, bet ir trumpalaikės nuomos potencialas. Ibizoje vidutinė prabangios vilos nakvynės kaina nurodoma apie 400 eurų už naktį, o užimtumas gali siekti apie 70 proc.

    „Būstas, kuris pats padengia išlaidas iš nuomos ir kartu ilgainiui nuosekliai brangsta, šeimai gali būti viena geriausių finansinių krypčių“, – pridūrė ekspertas.

    Kur dar dairosi pirkėjai

    Antrą vietą reitinge užėmė Maui, kuriame prabangus būstas, pagal analitikų modelį, per 50 metų galėtų pasiekti iki maždaug 105 000 000 eurų vertę. Į trejetuką įtrauktas Majamis, išliekantis vienu paklausiausių premium segmentų taškų dėl klimato, infrastruktūros ir tarptautinių pirkėjų srauto.

    Tarp labiausiai išskirtų Europos krypčių minimi Cascais, Maljorka, Lisabona ir Marbelja, kurios tradiciškai siejamos su stabilesne paklausa ir aukšta gyvenimo kokybe. Vertindami kryptis, analitikai daugiausia dėmesio skyrė prabangių namų kainų lygiui, jų augimo tempui per pastarąjį dešimtmetį, saugumui ir klimatui.

    Specialistai primena, kad perkant atostogų būstą svarbu atskirai įsivertinti vietos nuomos reguliavimą, sezoniškumą, išlaikymo kaštus ir finansavimo sąlygas. Net ir patraukliausiose rinkose reali grąža dažniausiai priklauso nuo konkrečios lokacijos, objekto kokybės ir pasirinktos nuomos strategijos.

  • Nuoma per platformas lenkia viešbučius: Eurostatas rodo, kodėl turistai vis dažniau renkasi apartamentus

    Nuoma per platformas lenkia viešbučius: Eurostatas rodo, kodėl turistai vis dažniau renkasi apartamentus

    Turistų įpročiai Lenkijoje per kelerius metus pastebimai pasikeitė: vis daugiau nakvynių perkama ne viešbučiuose, o per internetines platformas siūlomuose butuose ir apartamentuose. Eurostato duomenys rodo, kad trumpalaikės nuomos segmentas po pandemijos augo kelis kartus sparčiau nei tradicinis viešbučių sektorius.

    2019–2024 metais nakvynių skaičius trumpalaikio apgyvendinimo objektuose, rezervuojamuose per platformas, padidėjo nuo 19,7 mln. iki daugiau nei 39 mln. Tai reiškia beveik dvigubą augimą, maždaug 98 proc., ir aiškiai parodo, kad dalis keliautojų prioritetą teikia alternatyvoms viešbučiams.

    Skaičiai: platformos auga greičiau

    Tuo pačiu laikotarpiu viešbučių nakvynių rinka didėjo gerokai lėčiau. Eurostato statistikoje matyti, kad viešbučiuose nakvynių skaičius nuo 2019 iki 2024 metų pakilo nuo 53,7 mln. iki 60,3 mln., arba apie 12 proc.

    Toks tempų skirtumas reiškia, kad trumpalaikė nuoma augo beveik aštuonis kartus sparčiau nei viešbučiai. Ekspertai tai sieja ir su paklausa, ir su pasiūlos struktūra, kai dalis būstų turistams atsiranda greitai, be ilgo investicinio ciklo.

    Kodėl apartamentai dažnai pigesni?

    Tatrų prekybos rūmų atstovas Karolis Wagneris aiškina, kad lemiamas veiksnys dažniausiai yra kaina ir sąnaudų skirtumai. Pasak jo, butai ir apartamentai, veikiantys kaip mažiau formalizuotas apgyvendinimas, gali turėti reikšmingą pranašumą prieš viešbučius.

    „Tokie būstai dažnai patiria 40–60 proc. mažesnes vienos paros sąnaudas nei viešbučiai, todėl gali pasiūlyti mažesnę kainą. Be to, dalis jų gali veikti šešėlyje, išvengdami dalies mokesčių ar reikalavimų“, – sakė K. Wagneris.

    Ekspertai taip pat pabrėžia elgsenos pokyčius po pandemijos: dalis keliautojų labiau vertina privatumą, savarankiškumą, mažesnį kontaktą su didelėmis žmonių grupėmis. Jaunesni turistai neretai ieško lankstesnio, labiau „lėto keliavimo“ stiliui artimo apgyvendinimo.

    Kur augimas ryškiausias?

    Eurostato eksperimentiniai duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose augimas ypač didelis. Tarp ryškiausių pavyzdžių minimi Mazovijos regionas (be Varšuvos sostinės regiono), Lodzės, Pakarpatės ir Šventokščių vaivadijos, kur platformomis rezervuojamų nakvynių dinamika per penkerius metus šoktelėjo kelis kartus.

    Mikroregionų lygmeniu matyti, kad turistiniai centrai taip pat augo: Podhalėje platformų nakvynių skaičius kilo nuo 1,87 mln. iki 3,96 mln., Varšuvoje nuo 2,91 mln. iki 4,95 mln., Trimiestyje nuo 2,87 mln. iki 4,45 mln., o Krokuvoje nuo 3,56 mln. iki 4,63 mln.

    Viešbučių sektoriuje vaizdas nevienodas: dalyje regionų fiksuojamas augimas, tačiau kai kur nakvynių skaičius mažėjo. Toks pasiskirstymas sustiprina diskusiją, ar tradiciniai viešbučiai pajėgs konkuruoti vien kaina, kai trumpalaikė nuoma dalį išlaidų „išskaido“ tarp privačių savininkų.

    Pakarpatės vaivadija tapo vienu ryškiausių pavyzdžių: per penkerius metus nakvynių per platformas skaičius regione išaugo daugiau nei 330 proc., o viešbučiuose tuo pat metu fiksuotas nedidelis, apie 0,9 proc., kritimas. Regiono duomenys rodo ir užsienio turistų šuolį, kuris, palyginti su 2019 metais, išaugo kelis kartus.

    „Prieš kelerius metus dominavo organizuotos autobusų grupės, o dabar aiškiai matome posūkį į individualias ir šeimų keliones. Tai tiesiogiai augina apartamentų paklausą“, – sakė Przemyśl vietos turizmo organizacijos vadovas Lešekas Komanas.

    Bendra kryptis išlieka aiški: internetinės platformos, siūlančios trumpalaikę nuomą, užima vis didesnę apgyvendinimo rinkos dalį. Viešbučiams tai reiškia didesnį kainų spaudimą ir poreikį ieškoti konkurencinių pranašumų ne tik per vietą ar žvaigždučių skaičių, bet ir per paslaugų kokybę, patirtį bei lankstumą.