Tag: Trumpalaikė nuoma

  • Slaptos kameras viešbučiuose išduoda telefonas: 4 patikros žingsniai ir ką daryti radus

    Kur dažniausiai slepiamos kameros

    Atvykus į viešbutį ar nuomojamą butą verta įvertinti privatumo rizikas, nes paslėptos kameros dažniausiai taikomos į vietas, kuriose žmogus jaučiasi saugiausiai. Daugiausia dėmesio rekomenduojama skirti miegamajam ir vonios kambariui, ypač zonoms prieš lovą, dušą ar vonią.

    Praktikoje kameros neretai maskuojamos kasdieniais daiktais, todėl įtarimų turėtų kelti neįprastoje vietoje pastatyti arba į privačią erdvę nukreipti objektai. Dažniausi „priedangos“ variantai yra elektroniniai laikrodžiai, USB įkrovikliai, dūmų detektoriai, maršrutizatoriai, televizoriaus priedėliai ar net sieniniai kištukai.

    Apžiūrint daiktus pravartu ieškoti mažų skylučių, neįprastų tamsių taškų, papildomų „langelių“ ar detalių, panašių į objektyvą. Vis dėlto vien skylutė dar nereiškia, kad tai kamera, todėl svarbu vertinti visumą ir neskubėti daryti išvadų.

    Patikra telefonu: lygiai, atspindžiai ir IR šviesa

    Paprasčiausias būdas pradėti patikrą yra telefono žibintuvėlis tamsesnėje patalpoje. Išjungus šviesą ir užtraukus užuolaidas, verta lėtai apšviesti įtartinas vietas iš kelių kampų ir stebėti, ar neatsiranda ryškus taškinis atspindys.

    Kameros objektyvas dažnai atspindi šviesą labiau nei plastikas ar matiniai paviršiai, todėl toks „žybsnis“ gali išduoti optiką. Kita vertus, panašiai spindi ir varžtai, chromuotos detalės ar stiklas, tad svarbu neapsigauti ir papildomai apžiūrėti objektą iš arti.

    Kai kurios stebėjimo kameros filmavimui tamsoje naudoja infraraudonųjų spindulių apšvietimą. Dalis telefonų kamerų gali užfiksuoti tokį žmogaus akiai nematomą švytėjimą, todėl aptemdytoje patalpoje verta per telefono kamerą pažiūrėti į įtartinus įrenginius, ar ekrane nematyti ryškių taškelių.

    Ši patikra nėra universali, nes daugelis telefonų turi infraraudonųjų spindulių filtrus, o ne visos kameros naudoja IR apšvietimą. Jei ryškių taškų nėra, tai dar nereiškia, kad patalpoje tikrai nėra paslėptos kameros.

    Wi‑Fi ir „Bluetooth“: ką galima pamatyti, o ko ne

    Dar vienas žingsnis yra patikrinti, kokie įrenginiai prisijungę prie to paties „Wi‑Fi“ tinklo kaip jūsų telefonas. Tam gali padėti vietinio tinklo analizės programėlės, kurios parodo sąrašą prijungtų įrenginių, pavyzdžiui, televizorius, kompiuterius, išmaniuosius garsiakalbius ar kitą elektroniką.

    Jei sąraše atsiranda nepažįstamas įrenginys, kurio pavadinimas ar gamintojas primena kamerą ar vaizdo registratorių, tai signalas pasitikrinti atidžiau. Vis dėlto šis metodas turi ribas, nes kamera gali įrašinėti į atminties kortelę, veikti per mobilųjį ryšį, būti prijungta prie kito tinklo arba svečių „Wi‑Fi“ nustatymai gali nerodyti kitų prijungtų įrenginių.

    Papildomai galima peržiūrėti netoliese matomus „Wi‑Fi“ tinklus ir „Bluetooth“ įrenginius. Kai kurios kameros sukuria savo belaidį tinklą, bet vien nepažįstamas signalas dar nėra įrodymas, nes jis gali priklausyti kaimynams ar kitai buitinei technikai.

    „Nuo 2024 metų balandžio 30 dienos „Airbnb“ uždraudė stebėjimo kameras būsto viduje, įskaitant ir išjungtas kameras bendrose vidaus erdvėse“, – nurodoma platformos privatumo taisyklėse.

    Taisyklės dėl lauko kamerų gali skirtis priklausomai nuo situacijos, tačiau šeimininkai privalo aiškiai informuoti svečius apie jų buvimą ir laikytis privatumo reikalavimų. Tai svarbu žinoti, nes dalis keliautojų klaidingai mano, kad bet kokia kamera nuomojamame būste automatiškai yra leidžiama.

    Jei radote įtartiną įrenginį, nereikėtų jo ardyti ar gadinti, kad nebūtų sunaikinti galimi įrodymai. Saugiausia įrenginį nufotografuoti, užfiksuoti jo vietą ir nedelsiant kreiptis į apgyvendinimo vietos administraciją arba rezervavimo platformos klientų aptarnavimą.

    Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl neteisėto filmavimo, verta kuo greičiau informuoti policiją. Tokiais atvejais svarbu elgtis ramiai, išsaugoti komunikaciją su šeimininku ir, jei įmanoma, pasikeisti kambarį ar išvykti į kitą apgyvendinimo vietą.

  • Lenkijoje startuoja „Heyrent“: žada alternatyvą Booking.com ir 5 000 apartamentų be tarpininkų

    Lenkijos trumpalaikės nuomos rinkoje startavo nauja platforma „Heyrent“, žadanti paprastesnę apartamentų rezervaciją be tarpininkų. Pradžioje ji siūlo daugiau nei 5 000 būstų daugiau nei 60 miestų ir kurortuose, o už projekto stovi didelis rinkos žaidėjas – trumpalaikės nuomos operatorius „Renters“.

    Kas yra „Heyrent“ ir kas ją kuria?

    „Heyrent“ pristatoma kaip platforma, kuri sujungia rezervaciją ir realią apgyvendinimo paslaugą į vienas rankas. Skirtingai nei įprastuose rezervacijų portaluose, čia už būsto paruošimą, raktų perdavimą, pagalbą ir kokybės standartą atsako tas pats operatorius, o ne skirtingi savininkai ar tarpininkai.

    „Renters“ teigia, kad toks modelis leidžia aiškiau valdyti paslaugos kokybę ir sumažinti situacijų, kai svečias rezervuoja vienur, o atvykęs susiduria su kitu administratoriumi ar sunkiai pasiekiamu kontaktu. Rinkoje tai tampa svarbu dėl augančių keliautojų lūkesčių skaidrumui, greitam aptarnavimui ir aiškioms taisyklėms.

    Kaip veikia rezervacija be tarpininkų?

    Platformos esmė paprasta: klientas rezervuoja apartamentus, o visą kelionės procesą aptarnauja vienas paslaugos teikėjas. Tai apima mokėjimus, registraciją, būsto paruošimą, gedimų sprendimą ir klientų aptarnavimą visą parą.

    „Už paprastos rezervacijos turi eiti gerai paruoštas apsistojimas. Mes atsakome už apartamentus ir kasdienį svečių aptarnavimą, o „Heyrent“ leidžia tai sujungti su nuosava rezervacijų sistema, kad keliautojas nuo pradžių aiškiai žinotų, ką užsisako ir į ką kreiptis pagalbos“, – sakė „Renters“ vadovas Borys Pawliczak.

    „Heyrent“ taip pat akcentuoja vienodą standartą skirtingose vietose: nuo pagrindinių buities smulkmenų iki pastovaus klientų aptarnavimo. Tokios detalės trumpalaikėje nuomoje dažnai tampa tuo, kas nulemia atsiliepimus ir pakartotinius užsakymus.

    Rinka auga, o planai siekia Europą

    Platformos startas sutampa su bendra tendencija Europoje: vis daugiau keliautojų renkasi apartamentus, o ne tradicinius viešbučius, ypač šeimoms ir ilgesniam poilsiui. Šį pasirinkimą dažnai lemia didesnė erdvė, virtuvė, lankstesnės gyvenimo sąlygos ir galimybė apsistoti arčiau vietinių rajonų.

    „Heyrent“ kūrėjai skelbia, kad Lenkija yra tik pradžia: numatyta plėtra į Kroatiją ir Bulgariją, kur „Renters“ jau turi veiklos. Tikslas – iki 2030 metų auginti mastą ir kurti didesnio žinomumo europinį prekės ženklą, konkuruojant ne tik pasiūla, bet ir aptarnavimo vienodumu.

    „Nenorime būti siejami tik su apartamentų rezervacija Lenkijoje. Mūsų ambicija – europinio masto platforma, kurioje platus pasirinkimas derėtų su tuo pačiu aukštu aptarnavimo standartu“, – sakė „Renters“ pajamų valdymo direktorė Paulina Szadkowska.

    Rinkoje, kur vartotojai vis dažniau tikisi aiškių sąlygų, greitos pagalbos ir vienodo kokybės lygio, tokio tipo modelis gali tapti rimta alternatyva tradiciniams rezervacijų portalams. Ar „Heyrent“ pavyks įsitvirtinti prieš tarptautinius gigantus, lems ne pažadai, o kainos, pasirinkimas ir reali paslaugų kokybė piko sezonais.

  • „Airbnb“ uždraudė išsiregistravimo darbus: šeimininkai įsiutę, o svečiai ploja

    „Airbnb“ uždraudė išsiregistravimo darbus: šeimininkai įsiutę, o svečiai ploja

    Trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“ atnaujino taisykles ir uždraudė šeimininkams reikalauti, kad svečiai prieš išvykdami atliktų reikšmingus namų ruošos darbus. Pokytis sukėlė audringą reakciją: keliautojai sprendimą vadina seniai lauktu, o dalis šeimininkų viešai piktinasi ir net ragina boikotuoti platformą.

    Naujos nuostatos siejamos su pastaraisiais metais išplitusia praktika, kai nuomojamuose būstuose svečiams paliekami ilgi užduočių sąrašai. Socialiniuose tinkluose tokie reikalavimai dažnai kritikuojami, ypač kai kartu imamas papildomas valymo mokestis, o išvykimo taisyklės primena viešbučio paslaugas be viešbučio standarto.

    Pagal „Airbnb“ paaiškinimą, nuo lapkričio 20 dienos svečiai nebegalės būti prašomi atlikti užduočių, kurios reikalauja daug laiko ar pastangų, arba kurias įprastai atliktų valytojas. Praktinis pavyzdys paprastas: indų plauti nebus galima prašyti, tačiau palikti juos kriauklėje ar tvarkingai vienoje vietoje gali būti laikoma protingu prašymu.

    „Namų taisyklės padeda svečiams suprasti šeimininkų lūkesčius, tačiau girdėjome, kad jos gali būti painios, varginančios ir sunkiai valdomos“, – teigė „Airbnb“ atstovai, pristatydami atnaujintą taisyklių logiką.

    Platforma taip pat akcentuoja, kad tikslas yra mažiau netikėtumų atvykus ir aiškesnis ribų apibrėžimas, kas laikytina normalia tvarka, o kas jau prilygsta nemokamam valymui. Tai atitinka platesnę tendenciją kelionių rinkoje, kur vartotojai vis dažniau reikalauja kainų skaidrumo ir aiškių paslaugos sąlygų.

    Tuo metu dalis šeimininkų tikina, kad be aiškiai apibrėžtų pareigų sunkiau užtikrinti būsto būklę, ypač ilgesnių viešnagių metu. Kritikai tvirtina, kad kai kurie svečiai palieka būstus netvarkingus, o valymo kaštai gali augti, todėl dalis nuomotojų svarsto griežtinti kainodarą ar didinti valymo mokesčius.

    Kita šeimininkų dalis pokyčius vertina palankiai ir teigia, kad taisyklės pirmiausia smogs vadinamiesiems blogiesiems šeimininkams, kurie kelia nepasitenkinimą visa platforma. Jų argumentas paprastas: dauguma nuomotojų ir taip neprašo nieko daugiau nei elementaraus tvarkingumo, todėl nauja tvarka esą tik suvienodins standartus.

    Ekspertų vertinimu, „Airbnb“ sprendimas yra bandymas mažinti įtampą tarp vartotojų lūkesčių ir trumpalaikės nuomos realybės, kai dalį išlaidų sudaro būsto paruošimas kitam svečiui. Kartu tai gali tapti konkurenciniu pranašumu prieš kitas platformas, nes keliautojams vis svarbesnė tampa ne tik kaina, bet ir patirties aiškumas nuo užsakymo iki išvykimo.

    Kelionėms planuojantiems gyventojams patariama prieš rezervuojant atidžiai peržiūrėti būsto aprašymą, valymo mokesčius ir namų taisykles, o kilus neaiškumams susirašyti su šeimininku platformos žinutėmis. Taip lengviau išvengti ginčų ir turėti aiškų susitarimo pėdsaką, jei vėliau tektų kreiptis į „Airbnb“ klientų aptarnavimą.

  • „Airbnb“ keičia taisykles: nuo 2026 metų šeimininkai nebegalės versti svečių tvarkytis

    Trumpalaikės nuomos rinkoje ne vieną keliautoją stebindavo ilgi reikalavimų sąrašai prieš išvykstant: nuo indų plovimo iki patalynės nuėmimo. „Airbnb“ pranešė apie naujas pasaulines gaires, kurios turėtų užkirsti kelią tokioms praktikoms.

    Nuo 2026 metų lapkričio 20 dienos visoms naujai atliekamoms rezervacijoms „Airbnb“ platformoje įsigalios griežtesnės taisyklės, ribojančios, kokias užduotis šeimininkai gali nustatyti svečiams. Pokyčių tikslas – suvienodinti lūkesčius ir sumažinti konfliktus, kai už valymą imamas mokestis, bet dalis darbų perkeliama atvykusiems.

    Kokie reikalavimai bus draudžiami?

    Pagal atnaujintas gaires šeimininkai nebegalės reikalauti veiksmų, kurie pareikalauja daugiau laiko ar fizinių pastangų ir iš esmės prilygsta profesionalaus valymo paslaugai. Tai reiškia, kad dalis iki šiol kai kuriose apgyvendinimo vietose taikytų pareigų taps neleistinos.

    Tarp pavyzdžių, kurie įvardijami kaip nepriimtini, minimi prašymai prieš išvykstant nuimti patalynę ir užvalkalus, išplauti, nusausinti ir sudėti indus į spinteles, taip pat išnešti šiukšles į nutolusius konteinerius už teritorijos ribų. Platforma siekia, kad tokie darbai būtų sprendžiami šeimininko ar jo samdomo aptarnavimo personalo.

    Kodėl „Airbnb“ ėmėsi pokyčių?

    Pastaraisiais metais daugėjo keliautojų nusiskundimų dėl vadinamųjų namų ruošos sąrašų, kurie, jų teigimu, prasilenkia su apgyvendinimo paslaugos logika. Kritikos sulaukdavo ir situacijos, kai prie rezervacijos pridedamas papildomas valymo mokestis, tačiau svečiams vis tiek paliekamos užduotys, būdingos tvarkymui po išvykimo.

    „Airbnb“ taip pat akcentuoja skaidrumą: taisyklės turi būti aiškios dar prieš apmokant rezervaciją, o reikalavimai negali būti pateikiami taip, kad keliautojas apie juos sužinotų tik atvykęs. Tokios priemonės atitinka platesnę sektoriaus kryptį, kai trumpalaikė nuoma vis labiau artėja prie viešbučių standartų ir vartotojų apsaugos lūkesčių.

    Ką šeimininkai vis dar galės nustatyti?

    Naujos nuostatos nereiškia, kad apgyvendinimo vietos savininkai neteks teisės turėti taisyklių. „Airbnb“ numato, kad šeimininkai galės aiškiai pateikti iki septynių standartinių namų taisyklių, kurios turi būti matomos klientui dar rezervacijos metu.

    Tarp leidžiamų nuostatų išlieka įprasti punktai: atvykimo ir išvykimo laikas, maksimalus svečių skaičius, rūkymo ir vakarėlių politika, tylos valandos bei sąlygos dėl augintinių. Platforma taip pat palieka galimybę pagrįstiems prašymams, susijusiems su vietos specifika, pavyzdžiui, vandens taupymu sausrų paveiktuose regionuose.

    „Airbnb“ nurodo, kad taisyklių sugriežtinimas turėtų sumažinti ginčus, pagerinti vartotojų patirtį ir paskatinti nuomos paslaugų profesionalizaciją. Kartu tai signalas šeimininkams, kad kainodara ir paslaugos turinys turi atitikti svečių lūkesčius, ypač kai trumpalaikė nuoma konkuruoja su viešbučiais.

  • ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES ruošia bendrą nuomos rėmą

    Europos Komisija pristatė įperkamo būsto planą, kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikę nuomą ir padaryti būstą labiau prieinamą gyventojams. Pagrindinis tikslas – daugiau aiškumo, kaip vietos valdžia turi taikyti ribojimus turistų pamėgtuose rajonuose.

    Nors būsto politika formaliai išlieka valstybių narių kompetencija, Komisija siūlo bendrą metodiką, kuri padėtų savivaldybėms identifikuoti teritorijas, kuriose fiksuojamas būsto trūkumas ir kainų spaudimas. Tokiose zonose būtų lengviau pagrįsti tikslines priemones prieš trumpalaikę nuomą ar ilgai tuščius būstus.

    „Įperkamo būsto trūkumas kelia nerimą daugeliui Europos piliečių. Esminiams darbuotojams ir studentams darosi neįmanoma gyventi ten, kur jie dirba ar studijuoja. Svarbiausia – tai teisingumo klausimas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Kodėl tema tapo politine krize

    Europos institucijas veikti spaudžia blogėjantys rodikliai: gyventojai vis dažniau įvardija būstą kaip vieną opiausių problemų miestuose. Komisijos ir ES statistiniai duomenys rodo, kad kainos daugelyje sostinių augo greičiau nei pajamos, o nuomos brangimas didina finansinę naštą namų ūkiams.

    Komisijos vertinimu, vien pasiūlos didinimo neužtenka, nes ten, kur paklausa didžiausia, būstų statoma per mažai. Skaičiuojama, kad problemos mastui suvaldyti Europai kasmet reikėtų daugiau nei 2 000 000 naujų būstų, ypač didmiesčiuose ir turizmo centruose.

    Trumpalaikė nuoma – maža dalis, bet didelis efektas

    Nors trumpalaikės nuomos segmentas sudaro apie 1,2 proc. viso ES būsto fondo, atskiruose turizmo taškuose jo dalis gali siekti iki 20 proc. Tokiose vietovėse net ir santykinai nedidelis būstų išėmimas iš ilgalaikės nuomos rinkos gali kilstelėti kainas ir išstumti vietos gyventojus.

    Komisijos plane akcentuojama, kad bet kokie ribojimai turėtų būti pagrįsti vietos būsto spaudimu ir atitikti proporcingumo principą. Kitaip tariant, savivaldybės turėtų įrodyti, jog priemonės yra tikslingos, būtinos ir neperteklinės.

    „„Airbnb“ pritaria siekiui padaryti būstą įperkamesnį. Tačiau dabartinė formuluotė nepridės nė vieno būsto ilgalaikei nuomai, o šeimininkams įvairiuose Europos miestuose sukurs reguliacinį neapibrėžtumą“, – teigiama „Airbnb“ pareiškime.

    Toliau iniciatyvą turės svarstyti ir derinti ES teisėkūros institucijos, o galutinė jos forma gali keistis derybų metu. Praktinis poveikis labiausiai priklausys nuo to, kaip siūlomas metodikas ir rekomendacijas realiai pritaikys nacionalinės valdžios ir savivaldybės.

  • Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Madride artėjant Formulės 1 etapui, apgyvendinimo rinka patiria išskirtinį šuolį: trumpalaikės nuomos kainos kai kuriose vietose, ypač šalia būsimos Madring trasos, išaugo kelis kartus. Vietos NT tarpininkai ir skelbimų analizė rodo, kad dalis savininkų būstus siūlo tik lenktynių savaitgaliui, siekdami pasinaudoti sutelkta paklausa.

    Didžiausia įtampa fiksuojama Valdebebaso rajone prie Ifema, kur numatytos lenktynės rugsėjo 11–13 dienomis. Ten kai kurie skelbimai trumpam laikotarpiui prašo iki 20 000 eurų, o kainos dažnai prilyginamos kelių mėnesių įprastai nuomai. Tuo pat metu įprasta mėnesio nuoma šiame rajone, vietos rinkos vertinimu, siekia apie 2 500 eurų.

    „Yra savininkų, kai kurie net patys gyvena savo būstuose, kurie juos išnuomoja“, – sakė Valdebebaso nekilnojamojo turto agentūros vadovas Mario Serrano.

    Skelbimuose pabrėžiamas pagrindinis privalumas – galimybė iki trasos nueiti pėsčiomis, taip pat vaizdai ar patogus privažiavimas. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai teigia, kad didelę paklausos dalį sudaro komandos, rėmėjai, organizatorių personalas ir VIP klientai, kurių biudžetai gerokai didesni nei daugumos sirgalių.

    Kainų spaudimas persimetė ir į automobilių stovėjimą: Valdebebase fiksuoti pasiūlymai už vieną garažo vietą lenktynių savaitgaliui prašant iki 500 eurų. Tokie įkainiai įprastomis dienomis būtų sunkiai pateisinami, tačiau dideli renginiai trumpam laikui sukuria itin ribotos pasiūlos efektą.

    Paklausą kursto ir lankomumo prognozės. Skelbiama, kad jau parduota daugiau nei 120 000 bilietų, o organizatoriai tikisi, jog per 80 000 žiūrovų atvyks iš už Madrido regiono ribų, iš jų apie 45 000 – iš kitų šalių. Toks srautas iš anksto verčia brangti tiek nuomojamus butus, tiek viešbučius.

    Viešbučių kainos taip pat kyla: rinkos analitikų vertinimu, lenktynių savaitgalį vidutinė siūloma nakvynės kaina gali būti apie 1 071 eurą už naktį, tai yra maždaug 147 proc. daugiau nei savaitę prieš renginį. Šis šuolis atspindi tipinę didelių sporto renginių dinamiką, kai trumpu laikotarpiu staigiai išauga tiek užsakymų skaičius, tiek norinčiųjų mokėti daugiau dalis.

    Įdomu tai, kad brangimas neapsiriboja trasos prieigomis. Prabangesnių būstų nuomos segmentas miesto centre, tokiose vietose kaip Salamanca, Chamberí, Chamartín ar Los Jerónimos, taip pat fiksuoja ryškius kainų šuolius, kai kur lyginamus su iki 1 000 proc. augimu, palyginti su įprasta savaite.

    Ekspertai aiškina, kad aukštesnių pajamų svečiai nebūtinai renkasi nakvynę šalia trasos: jiems svarbiau prestižinė lokacija, restoranai, verslo susitikimams patogi infrastruktūra ir galimybė lengvai pasiekti miesto centrą. Dėl to Formulė 1 tampa ne tik sporto, bet ir viso miesto turizmo bei paslaugų kainodaros katalizatoriumi.

    Organizatorių cituojama PwC ataskaita prognozuoja, kad renginys regionui gali sugeneruoti apie 467 000 000 eurų ekonominį poveikį ir prisidėti prie maždaug 8 850 darbo vietų sukūrimo. Tokie skaičiai padeda paaiškinti, kodėl dėl savaitgalio Madride varžosi ne tik pilotai trasoje, bet ir apgyvendinimo bei paslaugų teikėjai, siekiantys maksimalios grąžos.

  • Kipro startuolis „Piney“ pritraukė 1,6 mln. eurų: nuomos objektų valdymo platformą plečia už Europos ribų

    Kipro startuolis „Piney“ pritraukė 1,6 mln. eurų: nuomos objektų valdymo platformą plečia už Europos ribų

    Kipre įkurtas startuolis „Piney“, teikiantis trumpalaikės ir vidutinės trukmės nuomos objektų valdymo operacijų paslaugas, pritraukė 1,6 mln. eurų investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos technologijų vystymui ir plėtrai už Europos ribų, kur pirmuoju žingsniu tapo startas JAV.

    Finansavimo raundui vadovavo „Uni.fund“, kuris buvo pagrindinis investuotojas ir ankstesniame 1,2 mln. eurų raunde 2024 metų gruodį. Prie šio etapo prisijungė ir „33East“, o investuotojų bazėje taip pat minima „VENTERI Capital“.

    „Piney įgyvendino tai, ko tikėjomės nuo pirmos investicijos: disciplinuotą augimą, tvirtą vieneto ekonomiką ir produktą, kuriuo turto valdytojai remiasi kasdien. Todėl jų plėtra už Europos ribų buvo natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Uni.fund“ partneris Sotiris Papantonopoulos.

    Kas yra „Piney“ ir kuo išsiskiria

    „Piney“ įkurta 2022 metais ir save pozicionuoja ne kaip tradicinę valymo įmonę, o kaip operacinį sluoksnį nuomos turto valdytojams. Ji apima valymą, skalbimą, patalynės ir tekstilės valdymą, svečių priemonių tiekimą bei jų paruošimą, o visi procesai koordinuojami per įmonės technologijų platformą.

    Startuolis skaičiuoja, kad šis modelis gali sumažinti turto valdytojų operacinį krūvį iki 80 proc., nes darbai planuojami automatizuotai, o kokybė stebima realiu laiku. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai svetingumo sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama veiklos standartizavimui ir procesų skaitmeninimui, ypač valdant didelius būstų portfelius.

    Augimas Europoje ir startas JAV

    Per laikotarpį po ankstesnio finansavimo raundo 2024 metų pabaigoje „Piney“ teigia išplėtusi aptarnaujamų objektų skaičių nuo 1 300 iki 5 000. Įmonė veikia Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o didžiausia jos rinka dabar įvardijama Ispanija.

    Ispanijoje komandos dirba Madride, Barselonoje ir Malagoje, paraleliai palaikomos operacijos kitose Europos šalyse. Plėtra į JAV pradėta nuo Majamio, kuris, pasak bendrovės, pasirinktas kaip bandomasis modelis tolimesniam augimui už Europos ribų.

    „Šis raundas yra apie tai, kad tai, ką įrodėme Europoje, perkeltume į pasaulinį mastą. Per mažiau nei dvejus metus beveik keturis kartus padidinome aptarnaujamų objektų skaičių, o vis labiau DI pagrįsta technologija leidžia išlaikyti tokį tempą“, – sakė „Piney“ įkūrėjas ir vadovas Nicolas Chrysostomou.

    DI praktikoje: kokybės kontrolė realiu laiku

    Viena iš krypčių, į kurią „Piney“ žada investuoti, yra DI įrankių integracija į kasdienius procesus. Įmonė nurodo, kad jos platforma jau geba realiu laiku peržiūrėti nuotraukas, kurias darbuotojai daro patikrinimų metu, ir fiksuoti galimas problemas dar prieš komandai paliekant objektą.

    Toks požiūris sprendžia dažną trumpalaikės nuomos iššūkį, kai klaidos aptinkamos tik po svečio skundo, o taisymas tampa brangesnis ir rizikingesnis reputacijai. „Piney“ teigimu, augant platformos brandai DI bus diegiamas ir kituose veiklos etapuose, siekiant didesnio mastelio bei vienodesnės paslaugos kokybės skirtingose rinkose.

  • Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Naujas tyrimas kelia nepatogų klausimą: ar sparčiai augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie brangstančių nuomos kainų ir būsto įperkamumo krizės Europoje. Didžiausias poveikis, anot analizės, fiksuojamas Ispanijoje, kur turizmo srautai po pandemijos augo itin greitai.

    Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport & Environment. Analizėje remtasi duomenimis apie turistų atvykimą lėktuvais ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkose 2019–2025 metų laikotarpiu keliose Europos šalyse.

    Brangimas skaičiuojamas eurais

    Tyrimo autoriai teigia matantys ryšį tarp augančių turistų srautų Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje bei kylančių būsto kainų ir nuomos. Tuo pat metu šalyse, kuriose aviacijos turizmas mažėjo, būsto kainos, pasak analizės, taip pat linko žemyn, nors ir nuosaikiai.

    Ispanijoje per septynerius metus turistų, atvykstančių lėktuvais, skaičius, kaip nurodoma tyrime, išaugo 12,8 proc. Skaičiuojama, kad tai vidutiniškai galėjo padidinti būsto įsigijimo kainą apie 3 800 eurų vienam būstui ir pridėti iki 236 eurų prie vidutinės nuomos kainos, arba apie 1,7 proc.

    Autoriai taip pat prognozuoja, kad jei tendencijos nesikeis, vien dėl šio veiksnio nuoma iki 2031 metų galėtų papildomai kilti dar apie 217 eurų. Pabrėžiama, kad poveikis nevienodas ir labiausiai priklauso nuo konkretaus miesto ar regiono turistinės paklausos.

    Kodėl problema neapsiriboja turizmu

    Net ir tyrimo autoriai akcentuoja, kad turizmas nėra vienintelis kainas keliantis veiksnys. Ispanijos rinkoje ilgą laiką kaupėsi struktūrinės problemos, kurias paaštrina ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygių reguliavimo persidengimas, planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje.

    Prie paklausos didėjimo prisideda ir būstai, naudojami turistinei ar sezoninei nuomai, taip pat antrieji būstai, kuriuos perka tiek vietos gyventojai, tiek užsieniečiai. Bank of Spain anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad būsto trūkumas tampa vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių gyventojų perkamąją galią.

    Daugiau skrydžių, daugiau taršos

    Transport & Environment tyrimas šią temą sieja ir su klimato politika: augant kelionėms lėktuvais didėja aviacijos išmetimai. Analizėje nurodoma, kad 2025 metais Ispanija ir Italija viršijo iki pandemijos buvusį aviacijos taršos lygį, atitinkamai 14 proc. ir 10 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Taip pat cituojamas vertinimas, kad turizmo sektorius dar 2019 metais sudarė reikšmingą dalį pasaulinių anglies dioksido emisijų. Tyrimo autoriai siūlo į turizmo augimą žiūrėti kaip į reiškinį, turintį ne vien ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę kainą.

    Dar vienas aspektas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra atlyginimų dinamika. Tyrime teigiama, kad turistų srautų augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnę gyventojų gerovę: svetingumo sektorius sukuria palyginti mažesnę pridėtinę vertę, o realaus darbo užmokesčio augimas šiame sektoriuje ilgą laiką išlieka vangus.

    Ekspertai pabrėžia, kad būsto kainų spaudimą galima mažinti tik kompleksiškai: didinant ilgalaikės nuomos pasiūlą, spartinant statybų ir renovacijos procesus, aiškinant trumpalaikės nuomos taisykles ir nukreipiant dalį investicijų į tvarią infrastruktūrą. Priešingu atveju, net ir rekordiniai turistų skaičiai gali reikšti dar didesnį atotrūkį tarp atvykėlių ekonominės naudos ir vietos gyventojų gyvenimo kaštų.

  • Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie nuomos ir būsto kainų kilimo Europoje, o ryškiausiai tai matyti Ispanijoje, teigiama naujoje analizėje. Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport and Environment.

    Analizėje vertintas 2019–2025 metų laikotarpis ir ieškota sąsajų tarp atvykstančių turistų skaičiaus bei nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vienintelė būsto krizės priežastis, tačiau faktorius, kuris kai kuriose šalyse gali pastebimai didinti spaudimą rinkai.

    3 800 eurų kainos efektas

    Skaičiuojama, kad Ispanijoje per septynerius metus 12,8 proc. išaugęs lėktuvais atvykstančių turistų srautas vidutiniškai siejamas su maždaug 3 800 eurų didesne būsto įsigijimo kaina. Nuomos kainoms poveikis taip pat fiksuojamas: vidutiniškai jos galėjo būti iki 236 eurų didesnės, tai sudaro apie 1,7 proc.

    Tyrime taip pat modeliuojama, kad, jei tendencijos nesikeis, iki 2031 metų nuoma dėl šio veiksnio galėtų pabrangti dar apie 217 eurų. Kartu pabrėžiama, kad skirtinguose regionuose poveikis nevienodas ir labai priklauso nuo vietinės turistinės paklausos.

    Lyginamoji analizė apima ir kitas kryptis: didesnės sąsajos įžvelgiamos Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje. Tuo metu šalyse, kuriose tokio tipo turizmas mažėjo, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, būsto kainos taip pat fiksavo nuosaikesnį kritimą.

    Kodėl turizmas veikia rinką?

    Ekonomistai aiškina, kad intensyvus turizmas gali mažinti ilgalaikės nuomos pasiūlą, kai būstai nukreipiami į trumpalaikę nuomą, sezoninius nuomos modelius ar naudojami kaip antrieji namai. Tokia dinamika ypač stipriai pasireiškia pakrančių regionuose ir didžiuosiuose miestuose, kur turistų srautas yra pastovus.

    Ispanijos centrinis bankas savo vertinimuose taip pat yra atkreipęs dėmesį į reikšmingą būstų dalį, naudojamą turizmo ir sezoninei nuomai, bei į paklausą, susijusią su antraisiais namais. Tačiau pabrėžiama, kad šie veiksniai nepaaiškina viso kainų šuolio masto.

    Prie kainų augimo, ekspertų vertinimu, prisideda ir struktūrinės problemos: ribota naujų būstų pasiūla, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygmenų reguliavimo persidengimas, urbanistinio planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje. Dėl to paklausos šokai, kuriuos sukelia turizmas ar migracija, rinkoje įsirašo greičiau nei spėjama padidinti pasiūlą.

    Augantys srautai, bet ne atlyginimai

    Tyrime atskirai akcentuojamas ir kitas aspektas: turizmui augant, ne visur auga produktyvumas ir atlyginimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje apgyvendinimo ir maitinimo sektorius sudaro reikšmingą darbo valandų dalį, tačiau sukuria santykinai mažesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį, o tai signalizuoja apie žemesnį našumą.

    Analizėje taip pat keliama platesnė diskusija apie turizmo plėtros kainą klimatui. Nurodoma, kad kai kuriose pietų Europos šalyse aviacijos išmetimai jau yra viršiję iki pandemijos buvusius lygius, o turizmo sektorius išlieka reikšmingu pasaulinių emisijų šaltiniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien turizmo ribojimai būsto prieinamumo problemos neišspręs, jei nebus sprendžiama pasiūlos pusė. Efektyviausiomis kryptimis įvardijamos greitesnės statybų procedūros, aiškesnis trumpalaikės nuomos reguliavimas, investicijos į socialinį ir prieinamą būstą bei priemonės, skatinančios ilgalaikę nuomą miestuose, kuriuos labiausiai spaudžia paklausa.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.