Budapešte vykusiame 7-ajame SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus vadovai perspėjo, kad du paraleliai vykstantys geopolitiniai konfliktai – Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje – didina tiekimo sutrikimų riziką. Jų vertinimu, rinkos kainodara ne visuomet atspindi visą rizikos mastą, todėl kainų svyravimai gali išlikti dideli ir artėjant kitam šaltajam sezonui.
Diskusijoje dalyvavę „ENGIE“, SOCAR, BOTAŞ, MVM ONEnergy, „OMV Petrom“ ir „MET Hungary“ atstovai pabrėžė, kad SGD Europai tapo svarbiu sistemos lankstumo šaltiniu. Tačiau būtent lankstumas, pasak dalyvių, vis dažniau kainuoja brangiau, nes valstybės ir įmonės konkuruoja dėl papildomų krovinių, laivybos pajėgumų ir terminalų pralaidumų.
Rizika, kuri gali būti neįkainota
„ENGIE“ atstovas Ralfas Dickgreberis akcentavo, kad rinkoje vienu metu susikerta keli rizikos veiksniai, o kainos ne visada adekvačiai įvertina galimus tiekimo sukrėtimus. Jo teigimu, jei kainos grįžtų prie ankstesnių aukštumų, paklausos problemos pirmiausia gali išryškėti jautresniuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje.
„Manau, kad rinka tinkamai neįkainojo tiekimo šoko. Turime Rusijos karą Ukrainoje, o ant viršaus – konfliktą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Ralfas Dickgreberis.
„MET Hungary“ vadovė Eszter Szekeres išskyrė skirtumą tarp Europos ir Azijos reakcijos į energijos kainas. Jos vertinimu, Europa dažniau orientuojasi į trumpalaikius kainų skirtumus ir momentines rizikas, o tai gali lemti situaciją, kai saugumas užtikrinamas, bet už jį mokama brangiausiai.
„Europa turės energijos, bet Europa mokės brangiausią kainą. Skubiausias klausimas šiandien – kada rinka pradės labiau įkainoti riziką kitai žiemai“, – sakė Eszter Szekeres.
TTF priklausomybė ir nauji indeksai
MVM ONEnergy vadovas Gábor Orbán pabrėžė, kad Vidurio Europoje vis dar dominuoja priklausomybė nuo TTF kainų indekso, kuris išlieka nepastovus. Kartu, jo teigimu, pasaulinėje rinkoje daugėja sandorių, susietų su JAV „Henry Hub“ indeksu, tačiau šis perėjimas reikalauja kitokio rizikų valdymo ir kompetencijų.
Vadovas taip pat pateikė pavyzdį, kai bendrovė svarstė rezervuoti pajėgumus šiauriniame SGD terminale, tačiau siūlomas kainodaros priedas prie TTF, jo vertinimu, buvo per didelis. Tai, pasak jo, rodo, kad net turint prieigą prie infrastruktūros, galutinė tiekimo kaina gali tapti ribojančiu faktoriumi.
Infrastruktūra, ilgalaikės sutartys ir regiono vaidmuo
„OMV Petrom“ valdybos narys Franckas Neelis teigė, kad nauji projektai gali padėti sumažinti įtampą, tačiau artimiausi metai išliks jautrūs geopolitiniams sukrėtimams. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis regioninių iniciatyvų, susijusių su alternatyviais maršrutais ir tarifais, susiduria su ekonominio patrauklumo problema, todėl rinkos dalyviai ne visuomet aktyviai naudojasi siūlomais sprendimais.
BOTAŞ atstovas Mithatas Aydinas pabrėžė Turkijos ambiciją stiprinti tiekimo saugumą ir didinti vaidmenį kaip regioninio tiekimo ir prekybos mazgo. Jo teigimu, auganti vidaus gavyba ir plečiami saugyklų pajėgumai leidžia geriau amortizuoti žiemos paklausos šuolius, o perteklinė logistika gali būti nukreipta ir į Europos rinkas.
„Mūsų pagrindinis tikslas – Turkijos tiekimo saugumas, o antra – galime tiekti energiją Europai prekybos pagrindu“, – sakė Mithatas Aydinas.
SOCAR viceprezidentas Vitaliy Baylarbayov priminė, kad nepaisant augančios SGD svarbos, vamzdynai regione išlieka pagrindinė tiekimo „stuburo“ dalis. Jis akcentavo, kad energetikos politika, mokesčiai ir reguliaciniai sprendimai tiesiogiai persiduoda vartotojų kainoms, todėl, jo vertinimu, Europa turi derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis sutartimis ir realiu infrastruktūros pralaidumu.
„Kiekvienas energetikos politikos sprendimas didina kainas vartotojams. Be dujų Europa neišsilaikys, o be dujų nebus ir elektros artimiausius 10–15 metų“, – sakė Vitaliy Baylarbayov.
Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu lemiami bus rizikų valdymo sprendimai, skaidrios tarptautinės partnerystės ir praktiškai veikiantys tiekimo maršrutai. Jie taip pat perspėjo, kad užsitęsus aukštoms energijos kainoms, didėja spaudimas Europos pramonės konkurencingumui.