CP v2

Tag: TTF indeksas

  • Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldovos valstybės valdoma energijos tiekėja „Energocom“ pranešė, kad šildymo sezonui yra užsitikrinusi visą prognozuojamą gamtinių dujų kiekį. Bendrovės teigimu, šaltuoju laikotarpiu, nuo 2026 metų spalio iki 2027 metų kovo, planuojama pristatyti 3 832 693 MWh dujų.

    Įmonė taip pat nurodė, kad bendrai 2026–2027 metų dujų metams, kurie truks nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos, šiuo metu jau yra įsigyta apie 76 proc. reikalingo kiekio. Tai reiškia, kad pirkimai tęsiami, tačiau didžiausia rizika dėl žiemos tiekimo, pasak bendrovės, jau suvaldyta.

    Dujos buvo perkamos per liepą pradėtą pirkimo procedūrą, kurioje surengti 24 aukcionų raundai, o 23 iš jų buvo sėkmingai užbaigti. Konkurse dalyvavo 11 bendrovių iš Rumunijos, Austrijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, Maltos, Vokietijos ir Graikijos.

    Lygiagrečiai „Energocom“ ruošiasi įvykdyti ir dujų saugojimo įpareigojimą, kurį turi pasiekti iki lapkričio 1 dienos. Įpareigojimas sudaro 15 proc. prognozuojamo dujų metų kiekio, arba maždaug 134,5 mln. kubinių metrų, o dalis šio kiekio jau yra užsitikrinta ir bus laikoma kaimyninėse šalyse.

    Bendrovė pabrėžia, kad dujos iš anksto kontraktuojamos naudojant išankstinius produktus, kad būtų galima užsitikrinti reikiamus kiekius būtent vartojimo mėnesiams. Toks modelis paprastai mažina staigių rinkos svyravimų riziką sezono metu, kai paklausa Europoje išauga.

    „Galutinė kaina nėra fiksuojama pasirašant sutartį – ji vėliau apskaičiuojama pagal formulę, susietą su TTF artimiausio mėnesio indeksu“, – teigė bendrovė.

    „Energocom“ nurodo, kad skaičiavimams naudojamas „Argus Media“ skelbiamas TTF Front Month rodiklis, taikomas kitam pristatymo mėnesiui. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimo apimtis užsitikrinama iš anksto, o kaina išlieka priklausoma nuo pagrindinio Europos dujų kainodaros etalono.

    Pastaraisiais metais dujų tiekimo saugumas Moldovoje tapo strateginiu klausimu, todėl didesnis dėmesys skiriamas tiek diversifikavimui, tiek atsargų kaupimui. Ši praktika atitinka ir platesnę Europos tendenciją po energijos kainų šoko, kai valstybės ir įmonės ėmė agresyviau planuoti pirkimus į priekį bei kaupti atsargas dar iki prasidedant žiemai.

  • Dujų kainos Europoje smunka, bet ES laukia rimtas išbandymas: atsargos gerokai atsilieka nuo normos

    Dujų kainos Europoje pirmadienį ryškiai krito, o rinkos fiksavo didžiausią nuosmukį per daugiau nei mėnesį. Pagrindinis impulsas buvo sumažėjusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios laikinai atslūgo tiekimo sutrikimų baimė.

    Nyderlandų TTF indeksu paremti ateities sandoriai Amsterdame smuko iki maždaug 58,12 euro už megavatvalandę. Tai reikšmingas pokytis po pastarosiomis savaitėmis vyravusio nervingumo, kai bet koks eskalacijos ženklas iškart keldavo kainas.

    Rinkos reakciją sustiprino žinia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas savaitgalį pristabdė aktyvius karinius veiksmus. Investuotojai tokį signalą įvertino kaip mažesnę riziką energijos tiekimo grandinėms, ypač toms, kurios susijusios su laivyba ir regiono infrastruktūra.

    „Pastarąsias dvi naktis amerikiečiai sustabdė atakas. Kadangi mūsų strategija iš esmės remiasi atsaku, mes taip pat pristabdėme savo veiksmus“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

    Vis dėlto Europos Sąjungai palengvėjimas gali būti laikinas, nes išlieka struktūrinis iššūkis dėl atsargų. ES valstybės intensyviai pildo dujų saugyklas prieš artėjantį šildymo sezoną, tačiau šių metų pradinis lygis yra pastebimai žemesnis nei įprasta.

    Pagal Gas Infrastructure Europe duomenis, dujų atsargos ES saugyklose siekia apie 55,4 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui sudaro 71,3 proc. Saugyklose sukaupta maždaug 625,59 teravatvalandės dujų, todėl vasaros pildymo tempas išliks vienu svarbiausių kainas lemiančių veiksnių.

    Analitikų vertinimu, jei geopolitinė įtampa vėl sugrįžtų, o tuo pačiu išaugtų konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių pasaulinėje rinkoje, kainų svyravimai gali atsinaujinti. Dėl to net ir krintant kotiruotėms ES energetinis saugumas šią vasarą labiau priklausys nuo disciplinuoto saugyklų pildymo ir paklausos valdymo.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešte vykusiame 7-ajame SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus vadovai perspėjo, kad du paraleliai vykstantys geopolitiniai konfliktai – Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje – didina tiekimo sutrikimų riziką. Jų vertinimu, rinkos kainodara ne visuomet atspindi visą rizikos mastą, todėl kainų svyravimai gali išlikti dideli ir artėjant kitam šaltajam sezonui.

    Diskusijoje dalyvavę „ENGIE“, SOCAR, BOTAŞ, MVM ONEnergy, „OMV Petrom“ ir „MET Hungary“ atstovai pabrėžė, kad SGD Europai tapo svarbiu sistemos lankstumo šaltiniu. Tačiau būtent lankstumas, pasak dalyvių, vis dažniau kainuoja brangiau, nes valstybės ir įmonės konkuruoja dėl papildomų krovinių, laivybos pajėgumų ir terminalų pralaidumų.

    Rizika, kuri gali būti neįkainota

    „ENGIE“ atstovas Ralfas Dickgreberis akcentavo, kad rinkoje vienu metu susikerta keli rizikos veiksniai, o kainos ne visada adekvačiai įvertina galimus tiekimo sukrėtimus. Jo teigimu, jei kainos grįžtų prie ankstesnių aukštumų, paklausos problemos pirmiausia gali išryškėti jautresniuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje.

    „Manau, kad rinka tinkamai neįkainojo tiekimo šoko. Turime Rusijos karą Ukrainoje, o ant viršaus – konfliktą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Ralfas Dickgreberis.

    „MET Hungary“ vadovė Eszter Szekeres išskyrė skirtumą tarp Europos ir Azijos reakcijos į energijos kainas. Jos vertinimu, Europa dažniau orientuojasi į trumpalaikius kainų skirtumus ir momentines rizikas, o tai gali lemti situaciją, kai saugumas užtikrinamas, bet už jį mokama brangiausiai.

    „Europa turės energijos, bet Europa mokės brangiausią kainą. Skubiausias klausimas šiandien – kada rinka pradės labiau įkainoti riziką kitai žiemai“, – sakė Eszter Szekeres.

    TTF priklausomybė ir nauji indeksai

    MVM ONEnergy vadovas Gábor Orbán pabrėžė, kad Vidurio Europoje vis dar dominuoja priklausomybė nuo TTF kainų indekso, kuris išlieka nepastovus. Kartu, jo teigimu, pasaulinėje rinkoje daugėja sandorių, susietų su JAV „Henry Hub“ indeksu, tačiau šis perėjimas reikalauja kitokio rizikų valdymo ir kompetencijų.

    Vadovas taip pat pateikė pavyzdį, kai bendrovė svarstė rezervuoti pajėgumus šiauriniame SGD terminale, tačiau siūlomas kainodaros priedas prie TTF, jo vertinimu, buvo per didelis. Tai, pasak jo, rodo, kad net turint prieigą prie infrastruktūros, galutinė tiekimo kaina gali tapti ribojančiu faktoriumi.

    Infrastruktūra, ilgalaikės sutartys ir regiono vaidmuo

    „OMV Petrom“ valdybos narys Franckas Neelis teigė, kad nauji projektai gali padėti sumažinti įtampą, tačiau artimiausi metai išliks jautrūs geopolitiniams sukrėtimams. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis regioninių iniciatyvų, susijusių su alternatyviais maršrutais ir tarifais, susiduria su ekonominio patrauklumo problema, todėl rinkos dalyviai ne visuomet aktyviai naudojasi siūlomais sprendimais.

    BOTAŞ atstovas Mithatas Aydinas pabrėžė Turkijos ambiciją stiprinti tiekimo saugumą ir didinti vaidmenį kaip regioninio tiekimo ir prekybos mazgo. Jo teigimu, auganti vidaus gavyba ir plečiami saugyklų pajėgumai leidžia geriau amortizuoti žiemos paklausos šuolius, o perteklinė logistika gali būti nukreipta ir į Europos rinkas.

    „Mūsų pagrindinis tikslas – Turkijos tiekimo saugumas, o antra – galime tiekti energiją Europai prekybos pagrindu“, – sakė Mithatas Aydinas.

    SOCAR viceprezidentas Vitaliy Baylarbayov priminė, kad nepaisant augančios SGD svarbos, vamzdynai regione išlieka pagrindinė tiekimo „stuburo“ dalis. Jis akcentavo, kad energetikos politika, mokesčiai ir reguliaciniai sprendimai tiesiogiai persiduoda vartotojų kainoms, todėl, jo vertinimu, Europa turi derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis sutartimis ir realiu infrastruktūros pralaidumu.

    „Kiekvienas energetikos politikos sprendimas didina kainas vartotojams. Be dujų Europa neišsilaikys, o be dujų nebus ir elektros artimiausius 10–15 metų“, – sakė Vitaliy Baylarbayov.

    Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu lemiami bus rizikų valdymo sprendimai, skaidrios tarptautinės partnerystės ir praktiškai veikiantys tiekimo maršrutai. Jie taip pat perspėjo, kad užsitęsus aukštoms energijos kainoms, didėja spaudimas Europos pramonės konkurencingumui.

  • Dujos Lenkijoje brangsta biržose, bet sąskaitas gali pakeisti viena data: ką sako „Orlen“

    Kas kelia dujų kainas

    Pasaulinėje SGD rinkoje pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo įtampa, kai dėl geopolitinių rizikų Artimuosiuose Rytuose išaugo neapibrėžtumas tiekimo grandinėse. Rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie galimus tranzito ribojimus strategiškai svarbiuose maršrutuose ir į infrastruktūros saugumo rizikas regione.

    Šie signalai greitai persikelia į Europą, nes SGD kroviniai globalioje rinkoje konkuruoja tarp regionų. Net jei didesnė Artimųjų Rytų SGD dalis tradiciškai keliauja į Aziją, ilgiau užsitęsę sutrikimai mažina pasiūlą ir Europoje, o kainų svyravimai tampa ryškesni.

    Ką rodo Europos rinka

    Europos etaloninėse prekybos aikštelėse dujų kainos reagavo kilimu, o dėmesio centre atsidūrė Nyderlandų TTF indeksas, kuris dažnai laikomas pagrindiniu atskaitos tašku žemynui. Kainoms kylant, didėja vartotojų nerimas, ar brangimas per trumpą laiką pasieks ir galutines sąskaitas.

    Vis dėlto buitinių vartotojų sąskaitos ne visada juda kartu su biržos kreivėmis, nes daugelyje šalių dalis kainos priklauso nuo reguliavimo, tarifų tvirtinimo ir tiekėjų pirkimų strategijų. Dėl to net ir reikšmingi trumpalaikiai šuoliai rinkoje nebūtinai reiškia automatinį kainų perskaičiavimą gyventojams.

    Viena data, kuri svarbi sąskaitoms

    Lenkijoje buitinių vartotojų dujų tarifai yra reguliuojami, o galiojanti tvarka numato, kad dabartiniai tarifai taikomi iki birželio pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis pagrindinis lūžio taškas vartotojams yra liepos 1 diena, kai gali įsigalioti nauji tarifai.

    Lenkijos viešai skelbiamais duomenimis, dujas buityje naudoja apie 4,9 mln. namų ūkių, todėl bet koks kainų pokytis turi didelį socialinį ir politinį svorį. Dėl šios priežasties rinkos svyravimai stebimi itin atidžiai, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo sprendimų, susijusių su tarifų tvirtinimu ir tiekimo sąnaudų vertinimu.

    „Orlen“: tarifų iki liepos neplanuoja keisti

    Į situaciją sureagavo „Orlen“, pabrėžusi, kad dabartinių tarifų keisti iki liepos 1 dienos neplanuojama, o trumpalaikiai geopolitiniai įvykiai ir momentinės biržos kotiruotės savaime nėra tiesioginis pagrindas koreguoti reguliuojamus tarifus. Bendrovė taip pat akcentavo turinti pakankamai lankstų sutarčių portfelį ir galimybes pasiremti Lenkijos infrastruktūra, jei reikėtų greitai pakeisti tiekimo kryptis.

    „Dėl mūsų sutarčių portfelio lankstumo ir Lenkijos infrastruktūros galimybių galime greitai papildyti net ir gerokai didesnius gamtinių dujų kiekius“, – sakė bendrovės atstovai.

    Pasak „Orlen“, SGD importas iš Kataro 2025 metais sudarė apie 10 proc. grupės ir jos klientų poreikio, todėl tiekimo iš vieno šaltinio sutrikimai savaime nereiškia, kad rinka liks be alternatyvų. Praktikoje tai signalizuoja, kad trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitos neturėtų keistis, o realus sprendimų langas labiausiai siejamas su naujo tarifo įsigaliojimu vasarą.