Tag: TTF

  • Europos dujų kainos vėl perkopė 100 eurų už MWh: atsargos menkos, žiema gali pakurstyti naują bangą

    Europos gamtinių dujų kainos vėl šoktelėjo ir pirmą kartą nuo 2022 metų pabaigos peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą. Toks lygis rinkoje laikomas psichologiniu slenksčiu, o jo pasiekimas sustiprino nuotaikas, kad artėjant šildymo sezonui kainų svyravimai gali tapti aštresni.

    Pagrindiniu atskaitos tašku Europoje laikomi Nyderlandų TTF biržos kontraktai brango apie 4,1 proc. ir kilo iki maždaug 100 eurų už MWh. Tai reikšmingas pokytis, turint omenyje, kad pastaraisiais mėnesiais rinka daugiausia gyveno lūkesčiais dėl stabilizuoto tiekimo ir pakankamų importo srautų.

    Vienas svarbiausių įtampos veiksnių yra nepakankamai pripildytos saugyklos. Europos Sąjungos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 75 proc., kai pastarųjų penkerių metų vidurkis šiuo laikotarpiu siekia apie 89,5 proc., rodo Gas Infrastructure Europe skaičiavimai.

    Didžiausią dėmesį rinka kreipia į Vokietiją, kuri yra didžiausia dujų vartotoja Europoje. Šios šalies saugyklų užpildymas siekia apie 61,55 proc., kai penkerių metų vidurkis panašiu metu sudaro apie 88,3 proc., todėl bet koks šaltesnio oro epizodas gali greičiau išauginti poreikį pirkti dujas rinkoje.

    Kodėl 100 eurų riba svarbi?

    100 eurų už MWh riba dažnai veikia kaip signalas tiekėjams, pramonei ir politikos formuotojams, kad energijos sąnaudos vėl gali tapti jautria tema. Nors dabartiniai lygiai tebėra gerokai žemiau ankstesnės krizės pikų, aukštesnės kainos greitai persiduoda į elektros gamybos savikainą ir dalies verslų kaštus.

    „100 eurų lygis yra aiški psichologinė riba, kuri trumpuoju laikotarpiu gali pristabdyti tolesnį brangimą“, – sakė Wood Mackenzie Europos dujų ir SGD rinkos vadovas Tomas Marzec-Manser.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainas aukštyn stumia ne vien atsargų klausimas. Šaltesnė orų prognozė šiaurės vakarų Europoje gali padidinti šildymo poreikį, o silpnesnis vėjo elektrinių generacijos potencialas reikštų didesnį dujų naudojimą elektros gamyboje.

    Geopolitika ir SGD konkurencija

    Riziką didina ir geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose. Ilgiau trunkantys sutrikimai šiame regione didina tikimybę, kad Europa turės mokėti daugiau, kad pritrauktų suskystintų gamtinių dujų krovinius, ypač jei tuo pat metu augs paklausa Azijoje.

    Rinka taip pat vertina, kad žiemos pradžioje paprastai sustiprėja konkurencija tarp pirkėjų skirtinguose regionuose. Jei Europoje ir Azijoje vienu metu pasitaikytų šaltesnių orų periodai, kainų spaudimas galėtų išlikti ilgiau, o atsargų atkūrimas taptų brangesnis.

    Tuo metu Europos Sąjungoje svarstomos priemonės, kurios galėtų sumažinti kai kurių reguliacinių pakeitimų trumpalaikį poveikį importui, tačiau tai nėra greitas būdas stabilizuoti kainas. Todėl artimiausiomis savaitėmis didžiausią įtaką rinkai darys orai, saugyklų pildymo tempas ir SGD krovinių prieinamumas.

  • Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Europos etaloninė gamtinių dujų kaina trečiadienį pakilo virš 100 eurų už megavatvalandę ir tai pirmas toks lygis nuo 2022 metų energetikos krizės piko. Šuolis fiksuotas tuo metu, kai Europos Komisija viešai perspėja apie didesnę įtampą rinkoje ir brangstančią energiją artėjant šildymo sezonui.

    Didžiausią dėmesį rinkoje traukė artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF ateities sandoris, laikomas pagrindiniu Europos kainų orientyru. Dienos eigoje jis pakilo iki maždaug 100 eurų už MWh, o tai reiškė apie 4 proc. augimą per parą.

    Šis kainų lygis gerokai žemesnis nei 2022 metų rugpjūtį fiksuoti rekordai, kai kainos trumpam buvo šoktelėjusios kelis kartus aukščiau. Vis dėlto lyginant su laikotarpiu iki naujausios geopolitinės eskalacijos, rinka išlieka gerokai brangesnė ir jautresnė staigiems pokyčiams.

    Kodėl dujos brangsta dabar?

    Viena svarbiausių priežasčių – įtempta pasiūlos situacija ir sutrikimai suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinėse. Rinkos dalyviai vertina, kad karinis konfliktas Irano regione didino riziką krovinių srautams ir mažino tiekimo stabilumą, ypač iš Persijos įlankos.

    Prie kainos kilimo prisideda ir tai, kad Europa į vasaros sezoną įžengė su mažesnėmis nei įprasta dujų atsargomis. Dėl to atsargų papildymas tapo brangesnis, o bet kokie tiekimo trikdžiai rinkoje iškart atsispindi kainose.

    ES dujų saugyklų užpildymas spalio pabaigoje siekė apie tris ketvirtadalius, nors įprastai iki lapkričio 1 dienos būdavo siekiama 90 proc. Praktikoje šis tikslas taikomas lanksčiau, tačiau žemesnis startas didina spaudimą žiemą turėti pakankamai rezervų.

    ES perspėjimai ir žiemos rizikos

    Europos Komisija akcentuoja, kad dėl geopolitinių sukrėtimų Europa gali susidurti su nauja energetikos įtampos banga. Tai reiškia didesnę riziką namų ūkių sąskaitoms ir verslo kaštams, ypač jei žiema būtų šaltesnė arba rinkoje pasikartotų tiekimo trikdžiai.

    „Dėl geopolitinės įtampos Europa vėl susiduria su naujos energetikos krizės rizika“, – sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia ir pasaulinė konkurencija dėl SGD krovinių. Žiemą Europa tradiciškai varžosi su Azijos pirkėjais, todėl kainos gali svyruoti, jei rinka bus įtempta ir pasiūla ribota.

    Kita vertus, po 2022 metų krizės dujų paklausa Europoje sumažėjo, nes dalis pramonės optimizavo vartojimą, o energijos taupymo priemonės tapo įprasta praktika. Tai padeda ilgiau ištempti sukauptas atsargas, tačiau visiškai neeliminuoja kainų šuolių rizikos.

    Tuo pat metu ES ieško papildomų ilgalaikių tiekimo sprendimų ir aktyvina politines diskusijas dėl pasirengimo žiemai. Artimiausiomis dienomis numatyti ES energetikos ministrų susitikimai, kuriuose bus aptariamos priemonės kainų svyravimams ir tiekimo saugumui valdyti.

  • Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Europos gamtinių dujų rinka 2026 metais vėl atsidūrė įtampos epicentre: kainos per metus šoktelėjo kelis kartus, o dujų saugyklos į žiemą įžengia neįprastai menkai užpildytos. Dėl to kyla rizika, kad šaltuoju sezonu daliai šalių teks dar labiau taupyti, o namų ūkiams brangs sąskaitos.

    Pagrindinis Europos kainų orientyras yra Nyderlandų TTF biržos kontraktas. 2026 metų sausio pradžioje jis siekė apie 28 eurus už megavatvalandę, o spalio pabaigoje priartėjo prie 96 eurų, trumpam perkopdamas 97 eurų ribą. Tai didžiausi lygiai nuo 2022 metų pabaigos, nors iki 2022 metų rugpjūčio rekordo, kai kaina viršijo 340 eurų, dar toli.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Analitikai pabrėžia, kad šįkart rinką labiausiai veikia tiekimo ribojimai ir globali konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje smogė vienam svarbiausių suskystintų dujų tiekimo kelių, todėl Europa neteko dalies krovinių iš Kataro.

    Pagal Bruegel vertinimus, Artimųjų Rytų suskystintos gamtinės dujos sudarė apie 8 proc. Europos Sąjungos importo, tačiau įtemptoje rinkoje net ir toks kiekis tampa kritinis. Trūkstamus krovinius tenka „atsikovoti“ iš Azijos pirkėjų, kurie taip pat pasirengę mokėti daugiau, todėl kainos kyla sparčiau.

    Kartu rinkos dalyviai vertina ir artėjantį Europos Sąjungos draudimą importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas nuo 2027 metų sausio. Bruegel skaičiavimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį rusiškos suskystintos dujos vis dar sudarė apie penktadalį Europos Sąjungos suskystintų dujų importo, tad būsimas draudimas didina neapibrėžtumą jau dabar.

    Kodėl neramina saugyklos?

    Prieš žiemą ypač svarbus saugyklų užpildymas, nes jos amortizuoja šaltų periodų šuolius ir padeda išvengti staigių kainų pikų. Bruegel duomenimis, spalio 24 dieną Europos Sąjungos saugyklos buvo užpildytos apie 74,6 proc., kai prieš metus rodiklis siekė 82,9 proc., o 2023 metais buvo beveik maksimalus, apie 98,5 proc.

    Institute for Energy Economics and Financial Analysis vertinimu, tai yra žemiausias šio metų laiko lygis nuo 2011 metais fiksuojamų palyginamų duomenų pradžios. Papildomą įtampą kelia tai, kad atsargų augimas praktiškai sustojo, o dalis valstybių atsargas pradėjo naudoti dar iki lapkričio.

    Kiek gali brangti sąskaitos?

    Namų ūkiams ir verslui svarbiausia ne dienos kainų svyravimai, o tai, kaip ilgai išsilaikys aukštos didmeninės kainos ir kiek jų persiduos į galutinius tarifus. Šiuo metu žiemos mėnesių ateities sandoriai svyruoja apie 95 eurus už megavatvalandę, kai pernai žiemą vidurkis buvo apie 36 eurus.

    Tokį skirtumą galima apytiksliai paversti į maždaug 6 euro centus už kilovatvalandę papildomos kainos vien tik už dujas. Jei tipinis būstas per šildymo sezoną nuo lapkričio iki kovo sunaudoja apie 10 000 kilovatvalandžių dujų, vien energijos dalis galėtų pabrangti maždaug 600 eurų, o su 20 proc. pridėtinės vertės mokesčiu suma priartėtų prie 715 eurų.

    Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo šalies reguliavimo, pasirinkto plano ir sutarties tipo. Fiksuotos kainos sutartys, reguliuojami tarifai ar valstybės kompensacijos dažnai kainų šuolį išskaido laike, todėl staigus pabrangimas gali pasirodyti vėliau arba būti mažesnis.

    Ką Europa gali padaryti dabar?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia priemonė, kurią Europa gali kontroliuoti trumpuoju laikotarpiu, yra paklausos mažinimas. Tam reikšmės turi ir orai: jei žiema bus šalta ir vėjuotumas mažas, dujų reikės daugiau tiek šildymui, tiek elektrai, o kainos gali kilti dar labiau.

    „Paklausos mažinimas išlieka didžiausias svertas, kurį Europa gali valdyti“, – sakė Institute for Energy Economics and Financial Analysis Europos energetikos analizės vadovė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Namų ūkiams praktiniai sprendimai dažnai būna paprasti, bet veiksmingi: vienu laipsniu sumažinta termostato temperatūra gali sumažinti suvartojimą iki 10 proc., o šilumos nuostolių mažinimas ir karšto vandens temperatūros optimizavimas padeda papildomai. Ilgalaikėje perspektyvoje situaciją stabilizuoja atsinaujinančios energetikos plėtra, baterijų kaupimo sprendimai ir tinklų modernizavimas, nes mažina priklausomybę nuo importuojamų dujų.

    Wood Mackenzie vertina, kad esant įprastai žiemai saugyklos sezono pabaigoje galėtų būti užpildytos apie 17–20 proc., tačiau šaltesni orai reikštų dar mažesnį likutį. Toks scenarijus didintų spaudimą kitų metų vasarą agresyviau pildyti atsargas, o tai rinkai grąžintų naują kainų kilimo bangą.

  • Europos dujų kainos šauna į viršų: atsargos krenta prieš žiemą, rinkas nervina Artimųjų Rytų įtampa

    Europoje sparčiai brangsta gamtinės dujos: Amsterdamo TTF biržoje orientaciniai ateities sandoriai pasiekė apie 97 eurus už megavatvalandę. Tai vienas aukščiausių lygių nuo 2022 metais fiksuoto energetikos šoko, o rinkoje daugėja signalų, kad artėjanti žiema gali būti brangesnė.

    Kainų kilimą skatina ne vien spekuliacinės nuotaikos, bet ir realūs rodikliai. Europos Sąjungos dujų saugyklose sukaupta apie 74,6 proc. talpos, kai penkerių metų vidurkis šiuo metų laiku siekia maždaug 89,5 proc., rodo „Gas Infrastructure Europe“ duomenys.

    Skirtumas nuo įprasto sezoniškumo reiškia didesnę riziką, jei užsitęstų šaltesni orai arba sutriktų importo srautai. Analitikai pabrėžia, kad mažesnės atsargos didina Europos pažeidžiamumą kainų šuoliams, nes rinkai lieka mažiau „pagalvės“ netikėtiems sutrikimams.

    Atsargos skiriasi tarp valstybių

    Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje saugyklos užpildytos apie 61,5 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 88,3 proc. Toks atotrūkis rinkoje vertinamas kaip rizikos veiksnys, nes Vokietija yra svarbi regiono vartotoja ir tranzito mazgas.

    Lenkijoje situacija kitokia: šios šalies saugyklos užpildytos apie 99,1 proc., o jose sukaupta maždaug 36,51 teravatvalandės dujų. Tai rodo, kad dalis regiono į žiemą įžengia geriau pasiruošusi, tačiau bendras ES lygis išlieka žemiau istorinių normų.

    Kas kelia kainas dabar?

    Prekiautojai tikisi didesnio šildymo poreikio, nes daugelyje Europos regionų prognozuojamas temperatūros kritimas. Didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu paprastai kelia biržos kainas, ypač kai atsargų lygis yra žemesnis nei įprastai.

    Rinkos jautrumą dar labiau didina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Šis regionas svarbus pasaulinei energijos logistikai, todėl bet kokia eskalacija didina draudimo, transportavimo ir tiekimo trikdžių tikimybę, o tai persiduoda ir Europos dujų kainoms.

    Neapibrėžtumą kursto ir politiniai pareiškimai JAV, kurie finansų rinkose dažnai veikia kaip papildomas rizikos priedas energetikos kainose. Dalis investuotojų vertina, kad retorikos aštrėjimas gali sustiprinti sankcijų, atsakomųjų veiksmų ar logistikos sutrikimų scenarijus.

    Ko laukti vartotojams ir įmonėms?

    TTF kaina yra svarbus orientyras tiek energijos tiekėjams, tiek pramonei, todėl ilgesnis brangimas gali reikšti didesnį spaudimą šildymo ir elektros sąnaudoms, ypač jei ateityje brangtų ir susieti tiekimo kontraktai. Galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kiek kainų rizikos yra fiksuota iš anksto ir kokia bus žiemos temperatūra.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, kaip greitai pildomos saugyklos, kokie bus orų modeliai ir ar neatsiras papildomų trikdžių LNG ir vamzdynų tiekimo grandinėse. Esant mažesnėms atsargoms, rinkai gali pakakti kelių nepalankių signalų, kad kainų svyravimai išliktų ryškūs.

  • Žiemos sąskaitų šokas Europoje: kur elektra ir dujos brangiausios, o kur dar įperkamos?

    Žiemos sąskaitų šokas Europoje: kur elektra ir dujos brangiausios, o kur dar įperkamos?

    Artėjant žiemai Europoje vėl auga nerimas dėl komunalinių sąskaitų. Didmeninės gamtinių dujų kainos rudenį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik ketverius metus, o tai didina riziką, kad brangs ir šiluma, ir elektra, ypač šalyse, kur elektros gamyboje reikšmingą dalį sudaro dujos.

    Pagrindinis Europos etalonas, Nyderlandų TTF ateities sandoriai, buvo pasiekęs 87,2 euro už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei laikotarpiu prieš įtampų eskalaciją Artimuosiuose Rytuose, kai kainos sukosi apie 32 eurus, o rinkos jautrumą didina neapibrėžtumas dėl tiekimo grandinių ir laivybos maršrutų.

    Namų ūkiams kainų šuolis dažnai ateina su vėlavimu. Dalis vartotojų turi fiksuotas sutartis, o kai kuriose valstybėse taikomos laikinos kompensacijos ar reguliuojami tarifai, todėl didmeninių kainų pokyčiai į sąskaitas persikelia palaipsniui.

    Kur elektra brangiausia?

    Pagal namų ūkiams taikomus tarifus su mokesčiais didžiausi elektros įkainiai fiksuoti Briuselyje, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,413 euro. Tarp brangiausių sostinių pateko ir Berlynas, Dublinas, Bernas bei Londonas, kur kainos artėjo prie 0,38–0,40 euro už kilovatvalandę.

    Pigesnėje skalės pusėje išsiskyrė Kyjivas, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,084 euro. Nedaug nuo jo atsiliko Budapeštas, Podgorica, Belgradas ir Valeta, kur elektros įkainiai buvo apie 0,10–0,12 euro už kilovatvalandę.

    Vien tik eurais išreikšta kaina ne visada parodo realią naštą gyventojams, nes ją smarkiai keičia pajamų lygis ir bendras pragyvenimo brangumas. Perskaičiavus pagal perkamosios galios standartą, brangiausiųjų viršūnėje atsidūrė Bukareštas, o pigiausia sostine pagal šį kriterijų tapo Oslas.

    Gamtinės dujos: išsiskiria Stokholmas

    Gamtinių dujų kainų palyginimas atskleidė dar ryškesnius skirtumus. Mažiausia kaina fiksuota Kyjive, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,015 euro, o didžiausia buvo Stokholme, kur ji siekė apie 0,348 euro už kilovatvalandę.

    Antroje vietoje pagal brangumą atsidūrė Amsterdamas, tačiau atotrūkis nuo Stokholmo buvo didelis. Penkių didžiausių Europos ekonomikų sostinių grupėje dujos brangiausios buvo Paryžiuje ir Romoje, o pigiausios Madride ir Londone.

    Įvertinus perkamąją galią, bendras vaizdas keičiasi, tačiau Stokholmas išliko brangiausias, o Budapeštas tapo pigiausias. Toks persirikiavimas rodo, kad net ir vidutinė kaina eurais gali virsti didele našta ten, kur pajamos mažesnės, o energetinis vartojimas žiemą didelis.

    Ką tai reiškia žiemai?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad rudens tarifai dar gali neatspindėti viso didmeninių kainų šuolio, nes namų ūkių sutartys ir reguliavimas kainų pokyčius išdėlioja laike. Vis dėlto brangios dujos paprastai kelia spaudimą ir elektros kainai, nes dalis elektros Europoje pagaminama dujinėse elektrinėse.

    Papildomą riziką kelia mažesnė dujų atsargų pagalvė prieš šaltąjį sezoną. ES saugyklų užpildymas spalio pradžioje buvo apie 72,4 proc., tai žemiausias lygis tam metų laikui nuo 2011 metais pradėtos statistikos, todėl ilgesnis šalčio periodas gali greitai padidinti paklausą ir kainų svyravimus.

    Galutinę sąskaitą kiekvienam namų ūkiui lems ne tik miestas ar valstybė, bet ir pasirinktas planas, būsto energinis efektyvumas bei faktinis suvartojimas. Dėl to šį sezoną daugelyje šalių vėl išauga susidomėjimas fiksuotais planais, šilumos siurbliais, renovacija ir kitomis priemonėmis, mažinančiomis priklausomybę nuo brangių iškastinių energijos išteklių.

  • IEEFA įspėja: ES gali tekti žiemą mažinti dujų vartojimą 7 proc. – kas kelia kainas

    IEEFA įspėja: ES gali tekti žiemą mažinti dujų vartojimą 7 proc. – kas kelia kainas

    Europos Sąjungai šią žiemą gali tekti sumažinti gamtinių dujų vartojimą maždaug 7 proc., nes atsargos saugyklose rudenį pasiekė žemiausią lygį šiuo metų laiku per daugiau nei dešimtmetį. Apie tai savo ataskaitoje perspėjo energijos rinkas analizuojantis JAV nevyriausybinis institutas IEEFA.

    Instituto skaičiavimu, norint išvengti didesnės įtampos šildymo sezono pabaigoje, blokui gali reikėti sudeginti apie 14 mlrd. kubinių metrų mažiau dujų nei praėjusią žiemą. Nurodoma, kad spalio 3 dieną ES saugyklos buvo užpildytos apie 72,4 proc., o tai reiškia mažesnę atsargų „pagalvę“ lapkričio–kovo laikotarpiui.

    „Tai nereiškia, kad ES saugyklos šią žiemą išseks, tačiau mažesnės atsargos reiškia ir lėtesnį dujų atidavimą į tinklą, o tai ypač pavojinga vėlyvų šalčių metu“, – teigiama IEEFA vertinime.

    IEEFA pabrėžia, kad atsargų trūkumas sutampa su artėjančiais struktūriniais pokyčiais rinkoje: nuo 2027 metų sausio planuojamas visiškas rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimas į ES. Tai, pasak analitikų, didina spaudimą alternatyviems tiekimo šaltiniams ir verčia atidžiau vertinti paklausos mažinimo priemones.

    Kainas kelia geopolitinė įtampa

    Dujų kainoms Europoje papildomą įtampą kelia karas Irane ir jo pasekmės laivybai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių suskystintų gamtinių dujų maršrutų pasaulyje. Dėl trikdžių rinkos dalyviai riziką įkainoja iš anksto, todėl brangsta tiek momentiniai, tiek ateities sandoriai.

    Nyderlandų TTF biržos ateities sandorių kainos rugsėjo viduryje buvo pakilusios iki maždaug 84,5 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Spalio pradžioje kainos vėl buvo priartėjusios prie 80 eurų ribos, o savaitės pabaigoje svyravo apie 78 eurus už megavatvalandę.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę akcentavo, kad dėl kainų šuolio importuojamas iškastinis kuras ES kainavo apie 100 mlrd. eurų daugiau, nors realiai papildomos energijos dėl to neatsirado. Energetikos komisaras Danas Jørgensenas yra raginęs valstybes toliau mažinti paklausą, kai atsargos išlieka išskirtinai mažos.

    Brangesnės atsargos ir brangus papildymas

    IEEFA skaičiuoja, kad atsargų spragą užpildyti papildomu importu, užuot mažinus vartojimą, galėtų kainuoti apie 3 mlrd. eurų. Institutas pažymi, kad tai reikštų maždaug 12 proc. priemoką, palyginti su tuo, kiek toks pats dujų kiekis būtų kainavęs prieš metus.

    Rinkos mechanika, kai vasarą dujos perkamos pigiau, saugomos ir žiemą parduodamos brangiau, pastaruoju metu veikia prasčiau. Kai kuriais laikotarpiais šiemet vasaros kontraktai buvo brangesni nei žiemos, todėl kaupimas saugyklose daliai rinkos dalyvių tapo labiau finansine rizika nei pelninga strategija.

    Dėl to vis dažniau įsikiša valstybės: Nyderlandai yra skyrę iki 993 mln. eurų paramą, kad valstybei priklausanti EBN galėtų sukaupti atsargų, Vokietija yra įpareigojusi valstybės valdomą importuotoją SEFE sukaupti nustatytą kiekį, o Ispanija didino suskystintų dujų rezervus importo terminaluose.

    Ką siūlo analitikai

    Analitikai primena, kad po 2022 metų krizės dujų vartojimas žiemą buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau pastaraisiais sezonais vėl augo, todėl greitų ir lengvų taupymo sprendimų gali nebeužtekti. Tuo pat metu didesnė priklausomybė nuo saugyklų reiškia, kad po šalto sezono reikės daugiau ir brangiau pildyti atsargas.

    IEEFA ragina daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką, šilumos siurblius, pramonės elektrifikaciją ir energijos vartojimo efektyvumą. Pasak instituto, tai padėtų mažinti žiemos paklausos pikus, kurie ištuština saugyklas, ir sumažintų riziką, kad Europa dešimtmečiams „užsirakins“ iškastinio kuro infrastruktūroje.

  • Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Žiemos išvakarėse – plonesnė dujų „pagalvė“

    Europos Sąjunga į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprasta, todėl kainų krizė vis dažniau vertinama ir kaip tiekimo rizikos klausimas. Europos Komisija įspėja, kad esant įtemptai pasaulinei rinkai, menkesnės atsargos reiškia mažiau manevro galimybių ir didesnę kainų šoko tikimybę.

    Energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške valstybių sostinėms nurodė, kad saugyklų užpildymas išlieka „išskirtinai žemas“ po vasaros, kai karšti ir sausi orai didino dujų vartojimą elektros gamybai. Dėl to į požemines saugyklas pateko mažiau dujų, o rudens pirkimai tapo brangesni.

    Kas yra dujų saugyklos ir kodėl jos svarbios?

    Dujų saugyklos yra požeminės talpyklos, dažniausiai įrengtos išseksusiuose telkiniuose arba druskos kasyklose, kuriose dujos kaupiamos, kai jų rinkoje daugiau ir kainos palankesnės. Šaltuoju sezonu, kai paklausa šokteli, atsargos išimamos ir tiekiamos šilumos ūkiui, pramonei bei elektrinėms.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą 2022 metais ES įtvirtino prievolę įprastais metais iki lapkričio 1 dienos saugyklas užpildyti iki 90 proc. Vis dėlto 2026 metais pavasarį Europos Komisija suteikė daugiau lankstumo, kad būtų išvengta panikos pirkimų, leidžiant tikslą mažinti iki 75–80 proc., priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    „Artėjant žiemai turime tęsti pasirengimą. Pasinaudojus Dujų saugyklų reglamento lankstumu ir sumažinus tikslą iki 80 proc., galima sumažinti tiesioginį spaudimą kainoms ir papildymo kaštams“, – sakė Danas Jørgensenas.

    Ar Europa gali pritrūkti dujų?

    Komisaras pabrėžia, kad artimiausiu metu kritinės grėsmės tiekimo saugumui nėra, o situacija skiriasi nuo 2022 metų šoko, kai ES staiga atsisakė didelės dalies rusiškų dujų. Tuomet realių masinių tiekimo nutraukimų namų ūkiams ES išvengė, tačiau kainos šoktelėjo iki rekordų.

    Vis dėlto dabartinis fonas įtemptas: pasaulinę pasiūlą ir logistiką veikia karinis konfliktas regione aplink Iraną, o suskystintų gamtinių dujų srautai per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energijos kelių, sumažėję iki maždaug 15–25 proc. ankstesnio lygio. Kataras, vienas didžiausių SGD eksportuotojų, pratęsė force majeure dėl dalies pristatymų, o siuntų atnaujinimas Europai numatomas tik gruodį.

    Rizika ES šiuo metu labiau susijusi su kainomis ir konkurencija dėl SGD krovinių, ypač su Azijos pirkėjais. Kai atsargų „pagalvė“ mažesnė, bet koks papildomas sutrikimas priverčia rinką įkainoti ateities trūkumą ir kelia kainas dar prieš realų deficitą.

    Kainos signalas: kodėl jos taip jautriai reaguoja?

    Europos pagrindinis dujų kainos etalonas, Nyderlandų TTF, prieš naują įtampą Artimuosiuose Rytuose laikėsi apie 30–31 eurą už megavatvalandę. 2026 metų rugsėjį jis pakilo iki maždaug 72–74 eurų už megavatvalandę, o mėnesio pradžioje buvo trumpam šoktelėjęs virš 80–89 eurų už megavatvalandę.

    Analitikų vertinimu, fizinis rezervas pamažu gerėja, tačiau rinkoje išlieka didelė rizikos priemoka dėl būsimo prieinamumo ir išorinių tiekimo sukrėtimų. Papildomą neapibrėžtumą kelia ir tai, kad dujos dažnai tampa vadinamuoju ribiniu elektros gamybos šaltiniu, todėl jų pabrangimas greitai persiduoda į elektros kainas.

    Esant itin šaltai žiemai ir užsitęsus SGD srautų trikdžiams, Europa būtų priversta agresyviau permokėti už krovinius, kad jie neatitektų Azijai. Tokiu atveju dujų kainų šuolis gali virsti ir elektros kainų krize, ypač jei kartu būtų mažesnė vėjo generacija.

    Rinkos dalyviai artimiausiu metu laukia Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-G žiemos tiekimo apžvalgos, kuri paprastai pateikia scenarijus pagal temperatūrą, vartojimą ir importo galimybes. Šie vertinimai tampa svarbiu orientyru tiek vyriausybėms, tiek energijos įmonėms planuojant pirkimus ir rizikos valdymą.

    Be to, kai kurios valstybės jau kelia klausimą, ar privalomi saugyklų pildymo tikslai neturėtų būti peržiūrėti, kai dabartinės taisyklės baigs galioti 2027 metais. Nyderlandai argumentuoja, kad vienodas reikalavimas skirtingoms rinkoms gali sukurti neproporcingą finansinę naštą, ypač didėjant priklausomybei nuo tarptautinių SGD srautų.

  • Europos dujų atsargos tirpsta: Vokietija ir Nyderlandai įžengia į šildymo sezoną su rekordiškai mažais rezervais

    Artėjant naujiems dujų metams Europa į šildymo sezoną žengia su neįprastai menkomis atsargomis. Didžiausią nerimą kelia padėtis Vokietijoje ir Nyderlanduose, nes būtent šios šalys daro itin didelę įtaką visam regiono dujų balansui.

    Po 2022 metų krizės Europos Sąjunga siekė, kad saugyklos prieš žiemą būtų užpildytos kuo labiau, o orientyras daugelyje diskusijų – 90 proc. Vis dėlto šių metų dinamika rodo, kad rinką spaudžia ne vien fizinis dujų trūkumas, bet ir kainų bei rizikų derinys, stabdantis pirkimus.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia apie 69,92 proc., tai yra kiek daugiau nei 80 mlrd. kubinių metrų. Tai prasčiausias rodiklis šiuo laikotarpiu per mažiausiai pastarąjį dešimtmetį, o vidurkis neatskleidžia visų skirtumų tarp valstybių.

    Vokietijos saugyklos užpildytos tik maždaug 56,55 proc., o Nyderlandų – apie 55,06 proc. Abiem atvejais tai išskirtinai žemas lygis, turint omenyje jų vaidmenį Europos dujų vartojime ir srautuose per tarpvalstybinius tinklus.

    Jei didžiausiam Europos vartotojui prireiktų skubiai pirkti didelius kiekius rinkoje, tai galėtų pakelti kainas ir apsunkinti situaciją kaimynams. Tuo labiau, kad per Vokietiją dujas importuoja ir kitos šalys, o Nyderlandai svarbūs ne tik kaip vartotojas, bet ir kaip tranzito mazgas.

    Kainos stabdo pirkimus

    Vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių užpildymo tempą, yra aukštos dujų kainos. Europos etaloninėje TTF rinkoje dujų kaina siekia apie 76,48 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo apie 31,46 euro už megavatvalandę.

    Tokia kainų disproporcija verčia tiekėjus ir energetikos bendroves elgtis atsargiai: brangiai supirktos dujos saugyklose gali virsti finansiniais nuostoliais, jei geopolitinė įtampa atslūgtų ir kainos kristų. Įmonės baiminasi, kad vėliau klientai reikalaus mažesnių tarifų, o patirtų nuostolių niekas nekompensuos.

    Dėl to vis dažniau keliama valstybės garantijų ar rizikos pasidalijimo klausimas, ypač ten, kur saugyklų užpildymas atsilieka nuo įprasto sezoniškumo. Be aiškaus mechanizmo dalis rinkos dalyvių linkę laukti, o tai didina riziką, kad šaltesnė žiema ar sutrikę tiekimo srautai sukels naują kainų šuolį.

    Kodėl Lietuva atrodo saugesnė?

    Regiono kontekste Lenkija išsiskiria itin aukštu atsargų lygiu – apie 98,42 proc., o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tai svarbu ir Baltijos šalims, nes didesnis saugumo jausmas regione mažina poreikį skubiems pirkimams piko metu.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien užpildymo procentas neparodo visko: kai kurių valstybių saugyklų talpa yra santykinai maža, todėl ilgesniam šaltam laikotarpiui gali nepakakti vien vidinių rezervų. Dėl to Europos energetinis saugumas ir toliau priklausys nuo importo, infrastruktūros pralaidumo ir kainų stabilumo.

  • Nafta po 100 dolerių dar ne blogiausia: du siauri taškai, galintys branginti kurą ir dujas

    Kas vyksta naftos rinkoje?

    „Allianz Trade“ analitikai teigia, kad pastarojo meto naftos kainų šuolis labiau primena trumpalaikį šoką, o ne ilgalaikę, struktūrinę krizę. Jų vertinimu, jei sutrikimai Artimuosiuose Rytuose neįsisenės, kainos 2026 metų pabaigoje galėtų slūgti.

    Skaičiavimuose minima, kad „Brent“ nafta, pasiekusi apie 110 dolerių už barelį, vėliau galėtų vidutiniškai kainuoti apie 87 dolerius 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir apie 76 dolerius 2027 metais. Tačiau scenarijus išlieka trapus, nes daug kas priklauso nuo logistikos ir infrastruktūros saugumo regione.

    Pastarąjį kainų šuolį, anot analitikų, pakurstė atakos ir įtampa, paveikusi pagrindinius tiekimo kelius, įskaitant Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį. Be to, sumažėję srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, įnešė papildomo neužtikrintumo.

    Gamtinės dujos: didesnis galvos skausmas

    Nors nafta teoriškai gali būti nukreipiama alternatyviais maršrutais, suskystintų gamtinių dujų logistika yra mažiau lanksti. „Allianz Trade“ pabrėžia, kad SGD iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų pakrovimai smuko, nes šiam tiekimui kritiškai svarbus saugus tranzitas per Hormūzo sąsiaurį.

    „Dujų kainos Europoje kyla, nes regionas stengiasi kuo greičiau papildyti atsargas, o SGD pakrovimai Hormūzo sąsiauryje tebėra tik 15–25 proc. ikikarinio lygio“, – teigė analitikai.

    Remiantis jų prognoze, pagrindiniame Europos dujų prekybos taške TTF vidutinė kaina 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį galėtų siekti apie 65 eurus už megavatvalandę, o 2027 metais, didėjant pasiūlai, kristi iki maždaug 36 eurų. Tačiau įspėjama, kad ilgalaikis kainų išsilaikymas virš 120 eurų už megavatvalandę galėtų reikšmingai padidinti recesijos riziką euro zonoje.

    Kitas siauras taškas – per mažos perdirbimo apimtys

    Net jei žaliavinės naftos kaina stabilizuotųsi, vartotojams tai nebūtinai reikštų pigesnį kurą degalinėse. Analitikai kaip antrą didelę problemą įvardija perdirbimo pajėgumų trūkumą, kuris kelia dyzelino ir kitų naftos produktų kainas.

    Pasak „Allianz Trade“, rafinavimo maržos JAV ir Europoje išaugo iki maždaug 62 ir 74 eurų už barelį. Situaciją sunkino ir tai, kad dalis Rusijos perdirbimo infrastruktūros nukentėjo nuo atakų, o kai kurios šalys taikė eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    Didžiausią spaudimą, analitikų vertinimu, patiria dyzelinui jautrūs sektoriai, tokie kaip krovinių vežimas, žemės ūkis ir statybos. Kylant dyzelino kainai, brangsta logistika ir gamyba, o tai per kainų grandinę gali ilgiau išlaikyti infliacinį spaudimą net ir po pirminio energetikos šoko.

    Papildomą riziką didina ir mažėjančios strateginės naftos atsargos kai kuriose OECD šalyse, todėl rinkai tampa sunkiau amortizuoti naujus netikėtus sutrikimus. Tai reiškia, kad trumpalaikiai incidentai gali greičiau virsti brangesniu kuru ir didesnėmis sąskaitomis už energiją.

  • Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    TTF kaina šoktelėjo į aukštumas

    Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.

    Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.

    Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką

    Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.

    Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.

    Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.

    Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai

    Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.

    Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.

    Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai

    Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.

    Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.

    IEA siūlo strategines dujų atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.

    IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.

    Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.

    „Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.

    Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.

    Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.