Tag: Tulžies pūslė

  • Tulžies pūslės liga prasideda tyliai: simptomai, kurie išduoda dar iki akmenų

    Tulžies pūslės sutrikimai dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji ženklai neretai priskiriami nuovargiui ar persivalgymui. Tulžies pūslė kaupia tulžį, kuri būtina riebalams virškinti, todėl jos veiklos sutrikimai greitai atsispindi savijautoje.

    Ankstyvose stadijose žmonės dažniau skundžiasi spaudimu ar maudimu po dešiniuoju šonkaulių lanku, ypač po riebaus maisto. Taip pat gali varginti pykinimas, kartumas burnoje, raugėjimas ar pilvo pūtimas, kurie kartojasi be aiškios priežasties.

    Gydytojai dažniausiai išskiria dvi dažnas pradines būkles: tulžies sąstovį ir tulžies pūslės uždegimą, kuris gali būti ir be akmenų. Negydomi sutrikimai ilgainiui didina akmenų susidarymo riziką, o tuomet gali prasidėti staigesni priepuoliai.

    Tarp dažniausių rizikos veiksnių minimos ilgos pertraukos tarp valgymų, mažas fizinis aktyvumas, stresas ir dažnas greito, riebaus maisto vartojimas. Kai kuriems žmonėms įtaką daro ir antsvoris, spartus svorio kritimas ar hormoniniai pokyčiai, todėl simptomai gali stiprėti nepastebimai.

    Jei pasikartoja bent keli požymiai, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą nelaukiant stipraus skausmo priepuolio. Dažniausiai skiriami paprasti tyrimai, pavyzdžiui, pilvo organų echoskopija ir kraujo tyrimai, padedantys įvertinti kepenų bei tulžies takų būklę.

    „Savarankiškai vartoti tulžį varančių preparatų ar atlikti vadinamąjį tubavimą be echoskopijos gali būti pavojinga“, – pabrėžia gydytojai. Jei tulžies pūslėje jau yra akmenų, tokie veiksmai gali pajudinti akmenį ir užblokuoti tulžies lataką, o tai kartais baigiasi skubia operacija.

  • Lapų arbata, kurią lenkai tik atranda: žada palengvinti virškinimą ir padėti kepenims

    Lapų arbata, kurią lenkai tik atranda: žada palengvinti virškinimą ir padėti kepenims

    Pietų Amerikoje nuo seno vartojami boldo lapai Europoje vis dažniau aptinkami arbatose ir prieskonių mišiniuose. Šis augalas siejamas su tradiciniu naudojimu virškinimui palengvinti ir kepenų bei tulžies sistemos veiklai palaikyti.

    Boldo, arba Peumus boldus, yra visžalis medis, natūraliai augantis Čilėje ir dalyje Peru. Jo lapai pasižymi ryškiu, specifiniu aromatu, kurį dažnai apibūdina kaip žolelių ir kamparo natų derinį, todėl džiovinti lapai naudojami ne tik užpilams, bet ir kaip prieskonis.

    Kas slypi boldo lapuose?

    Boldo lapuose esantis alkaloidas boldinas tiriamas dėl sąsajų su tulžies išsiskyrimo skatinimu. Būtent dėl šios priežasties boldo užpilas dažniausiai minimas kaip priemonė po sotesnio maisto, kai vargina pilnumo jausmas, pūtimas ar epizodiniai virškinimo sutrikimai.

    Be boldino, lapuose yra eterinių aliejų ir polifenolių, kurie prisideda prie augalo biologinio aktyvumo. Vis dėlto dauguma teiginių apie poveikį sveikatai remiasi tradiciniu vartojimu ir atskirų medžiagų tyrimais, o ne vienareikšmėmis išvadomis, kad jis „gydo“ konkrečias ligas.

    Kaip vartojamas ir kur sutinkamas?

    Europoje boldo dažniausiai parduodamas džiovintų lapų pavidalu, skirtas užpilui. Taip pat jo galima rasti arbatų mišiniuose, o kai kuriose šalyse jis naudojamas kaip prieskonis žuvies, mėsos patiekalams, sriuboms ar padažams, kai norima išraiškingesnio, kartoko skonio.

    Praktikoje žmonės boldo dažniau renkasi po gausesnių valgymų ar tada, kai jaučia su virškinimu susijusį diskomfortą. Svarbu įvertinti, kad žolelių užpilai nėra vaistų pakaitalas, o jų poveikis skirtingiems žmonėms gali smarkiai skirtis.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Specialistai paprastai ragina nepiktnaudžiauti boldo užpilais ir nevartoti jų ilgą laiką be pertraukų. Didesnė rizika siejama su būklėmis, kai yra tulžies latakų nepraeinamumas, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

    Jei vartojate receptinius vaistus, turite kepenų ar tulžies pūslės sutrikimų, arba simptomai kartojasi, saugiausia prieš įtraukiant boldo į mitybą pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nuolatinis pilvo pūtimas, skausmas ar pykinimas gali signalizuoti ir apie būkles, kurias reikia ištirti, o ne maskuoti žolelėmis.

  • Dažnas palaiko piktžole: purpurinė notra žada naudą kepenims ir tulžies takams, bet tinka ne visiems

    Nors pavasarį pievose ir pakelėse gausu valgomų augalų, purpurinė notra dažnai lieka nepastebėta arba palaikoma dilgėle. Iš tiesų tai visai kitas augalas: jis nedegina, yra švelnesnio skonio ir tradiciškai vartojamas kaip žolelių arbata ar šviežias priedas maiste.

    Purpurinė notra (Lamium purpureum) priklauso notrelinių šeimai. Liaudies medicinoje ji siejama su virškinimo sistemos komfortu, ypač kai vargina sunkumo jausmas po riebaus maisto, tačiau mokslinių įrodymų apimtis nėra tokia didelė kaip vaistiniams augalams, kurie plačiai ištirti klinikiniuose tyrimuose.

    Kaip atskirti nuo dilgėlės?

    Vizualiai notra gali priminti dilgėlę, bet yra aiškių požymių. Svarbiausia, kad notra neturi geliančių plaukelių, jos lapai minkštesni, o viršūnėje dažnai matyti purpurinis atspalvis.

    Dar vienas atpažinimo ženklas yra žiedai: notros žydi smulkiais vamzdiškais, dažnai rausvai violetiniais žiedais, kurie pritraukia vabzdžius. Dilgėlės žiedynai visiškai kitokie, be tokių ryškių „trimitėlių“ formos žiedų.

    Kuo ji vertinama mityboje?

    Žolelių šalininkai purpurinę notrą vertina dėl augale esančių biologiškai aktyvių junginių, tarp jų flavonoidų ir fenolinių rūgščių. Šios medžiagos plačiai paplitusios augaluose ir siejamos su antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu, nors konkretaus augalo poveikis gali skirtis pagal paruošimą ir vartojamą kiekį.

    Dažniausiai minima, kad notra gali švelniai skatinti tulžies išsiskyrimą ir taip padėti virškinti riebesnį maistą. Jei žmogus turi jautresnį skrandį, šiltas žolelių gėrimas kai kam padeda sumažinti diskomfortą, tačiau tai neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

    Kaip vartoti ir kada atsargiai?

    Paprastas būdas yra užpilas: švieži arba džiovinti augalo lapai ir žiedai užplikomi karštu vandeniu ir palaikomi apie 10–15 minučių. Švieži jauni lapeliai dažnai dedami į pavasarines salotas, varškės užtepėles ar žaliuosius kokteilius, nes skonis paprastai būna švelnus, šiek tiek žemiškas.

    Vis dėlto purpurinė notra tinka ne visiems. Nėščiosioms ir žindančioms moterims, taip pat žmonėms, turintiems tulžies pūslės akmenligę ar dažnus tulžies dieglius, prieš vartojimą verta pasitarti su gydytoju, nes tulžies tekėjimo skatinimas kai kuriais atvejais gali pabloginti savijautą.

    Atsargumo reikia ir tiems, kurie turi inkstų ligų ar yra jautrūs notrelinių šeimos augalams. Jei po žolelių arbatos atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, bėrimas ar kiti neįprasti simptomai, vartojimą reikėtų nutraukti ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Renkant laukinius augalus svarbiausia taisyklė yra tikslus atpažinimas ir švara: vengti teritorijų prie intensyvaus eismo kelių, purškiamų laukų ar vietų, kur galimas užterštumas. Jei kyla abejonių, saugiau rinktis vaistinėse parduodamas, aiškiai sužymėtas žoleles.