Tag: Tulžies pūslė

  • Rytinis pykinimas ne tik nėštumas: gydytojai įvardijo, ką jis gali išduoti apie sveikatą

    Rytinis pykinimas ne tik nėštumas: gydytojai įvardijo, ką jis gali išduoti apie sveikatą

    Rytinis pykinimas daugeliui pirmiausia siejasi su nėštumu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad šis simptomas gali lydėti ir visai kitas būkles. Kartais jis yra trumpalaikis ir susijęs su gyvenimo būdu, bet kai kuriais atvejais gali signalizuoti apie ligą, kurią svarbu atpažinti laiku.

    Viena dažnų ir nuvertinamų priežasčių yra lengva dehidratacija po nakties. Miegant organizmas toliau netenka skysčių, o ryte, ypač jei išvakarėse gerta mažai, buvo karšta ar gausiai prakaituota, gali atsirasti silpnumas, galvos skausmas ir pykinimas.

    Dehidratacija veikia virškinimą: gali lėtėti skrandžio motorika, mažėti virškinimo sulčių išsiskyrimas, sutrikti elektrolitų pusiausvyra. Jei pykinimą lydi vėmimas ar viduriavimas, skysčių netekimas gali greitai didėti, todėl svarbu neatidėlioti skysčių ir druskų atstatymo.

    Kita dažna priežastis yra gastroezofaginis refliuksas, kai rūgštus skrandžio turinys kyla į stemplę. Naktį, gulint, refliuksas dažnėja, todėl ryte gali varginti ne tik rėmuo ar deginimas, bet ir pykinimas, kartais net vėmimas ar nemalonus skonis burnoje.

    Rytinis pykinimas gali būti susijęs ir su cukrinio diabeto kontrole, ypač jei svyruoja gliukozės kiekis kraujyje. Ilgainiui daliai sergančiųjų gali vystytis gastroparezė, kai skrandis išsituština lėčiau, o tai sukelia pilnumo jausmą, pūtimą, rėmenį, ankstyvą sotumą ir pykinimą.

    Jei kartu atsiranda stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, pilvo skausmas, ryškus silpnumas ar sąmonės sutrikimai, delsimas gali būti pavojingas. Tokie požymiai gali rodyti būklę, kuriai reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Dar viena kryptis, apie kurią gydytojai primena, yra tulžies pūslės ir tulžies takų sutrikimai. Kai tulžis ne išsiskiria sklandžiai, po riebaus ar gausesnio maisto gali atsirasti skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, kartais vėmimas.

    Tulžies pūslės funkcijos sutrikimams būdingas pasikartojantis stiprus skausmas dešiniajame pašonkaulyje ar duobutėje po krūtinkauliu, trunkantis bent 30 minučių. Medicinos literatūroje aprašomuose stebėjimuose daliai pacientų, kuriems nustatyta sumažėjusi tulžies pūslės susitraukimo funkcija, simptomai po operacijos sumažėjo, tačiau vien pykinimo nepakanka diagnozei.

    Rytinis pykinimas gali būti ir migrenos dalis, pasireiškianti dar iki galvos skausmo. Migrenai būdingi autonominiai simptomai, todėl pykinimas kai kuriems žmonėms tampa vienu ankstyvųjų įspėjamųjų signalų, ypač jei kartu vargina jautrumas šviesai, kvapams ar garsams.

    Nėštumas išlieka viena dažniausių priežasčių, tačiau šiuolaikiniai tyrimai pateikia konkretesnį paaiškinimą, kodėl taip nutinka. Mokslininkai nustatė, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pykinimas ir vėmimas siejami su baltymu GDF15, kurio gamybą reikšmingai padidina placenta, o simptomų intensyvumas priklauso ir nuo individualaus organizmo jautrumo.

    Skaičiuojama, kad apie 80 proc. nėščiųjų pirmosiomis savaitėmis patiria pykinimą ar vėmimą, o nedidelei daliai simptomai būna tokie sunkūs, kad prireikia gydymo ligoninėje ir skysčių atstatymo į veną. Dėl to medikai pataria neignoruoti užsitęsusių ar stiprėjančių požymių ir įvertinti rizikas.

    Specialistai rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jei pykinimas kartojasi kasdien ilgiau nei kelias dienas, trukdo valgyti ar gerti, sparčiai krenta svoris, atsiranda kraujo vėmime, juodos išmatos, stiprus pilvo skausmas, karščiavimas ar dehidratacijos požymiai. Tokiais atvejais svarbu nustatyti priežastį, o ne vien slopinti simptomą.

  • Tulžies pūslės liga prasideda tyliai: simptomai, kurie išduoda dar iki akmenų

    Tulžies pūslės sutrikimai dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji ženklai neretai priskiriami nuovargiui ar persivalgymui. Tulžies pūslė kaupia tulžį, kuri būtina riebalams virškinti, todėl jos veiklos sutrikimai greitai atsispindi savijautoje.

    Ankstyvose stadijose žmonės dažniau skundžiasi spaudimu ar maudimu po dešiniuoju šonkaulių lanku, ypač po riebaus maisto. Taip pat gali varginti pykinimas, kartumas burnoje, raugėjimas ar pilvo pūtimas, kurie kartojasi be aiškios priežasties.

    Gydytojai dažniausiai išskiria dvi dažnas pradines būkles: tulžies sąstovį ir tulžies pūslės uždegimą, kuris gali būti ir be akmenų. Negydomi sutrikimai ilgainiui didina akmenų susidarymo riziką, o tuomet gali prasidėti staigesni priepuoliai.

    Tarp dažniausių rizikos veiksnių minimos ilgos pertraukos tarp valgymų, mažas fizinis aktyvumas, stresas ir dažnas greito, riebaus maisto vartojimas. Kai kuriems žmonėms įtaką daro ir antsvoris, spartus svorio kritimas ar hormoniniai pokyčiai, todėl simptomai gali stiprėti nepastebimai.

    Jei pasikartoja bent keli požymiai, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą nelaukiant stipraus skausmo priepuolio. Dažniausiai skiriami paprasti tyrimai, pavyzdžiui, pilvo organų echoskopija ir kraujo tyrimai, padedantys įvertinti kepenų bei tulžies takų būklę.

    „Savarankiškai vartoti tulžį varančių preparatų ar atlikti vadinamąjį tubavimą be echoskopijos gali būti pavojinga“, – pabrėžia gydytojai. Jei tulžies pūslėje jau yra akmenų, tokie veiksmai gali pajudinti akmenį ir užblokuoti tulžies lataką, o tai kartais baigiasi skubia operacija.

  • Lapų arbata, kurią lenkai tik atranda: žada palengvinti virškinimą ir padėti kepenims

    Lapų arbata, kurią lenkai tik atranda: žada palengvinti virškinimą ir padėti kepenims

    Pietų Amerikoje nuo seno vartojami boldo lapai Europoje vis dažniau aptinkami arbatose ir prieskonių mišiniuose. Šis augalas siejamas su tradiciniu naudojimu virškinimui palengvinti ir kepenų bei tulžies sistemos veiklai palaikyti.

    Boldo, arba Peumus boldus, yra visžalis medis, natūraliai augantis Čilėje ir dalyje Peru. Jo lapai pasižymi ryškiu, specifiniu aromatu, kurį dažnai apibūdina kaip žolelių ir kamparo natų derinį, todėl džiovinti lapai naudojami ne tik užpilams, bet ir kaip prieskonis.

    Kas slypi boldo lapuose?

    Boldo lapuose esantis alkaloidas boldinas tiriamas dėl sąsajų su tulžies išsiskyrimo skatinimu. Būtent dėl šios priežasties boldo užpilas dažniausiai minimas kaip priemonė po sotesnio maisto, kai vargina pilnumo jausmas, pūtimas ar epizodiniai virškinimo sutrikimai.

    Be boldino, lapuose yra eterinių aliejų ir polifenolių, kurie prisideda prie augalo biologinio aktyvumo. Vis dėlto dauguma teiginių apie poveikį sveikatai remiasi tradiciniu vartojimu ir atskirų medžiagų tyrimais, o ne vienareikšmėmis išvadomis, kad jis „gydo“ konkrečias ligas.

    Kaip vartojamas ir kur sutinkamas?

    Europoje boldo dažniausiai parduodamas džiovintų lapų pavidalu, skirtas užpilui. Taip pat jo galima rasti arbatų mišiniuose, o kai kuriose šalyse jis naudojamas kaip prieskonis žuvies, mėsos patiekalams, sriuboms ar padažams, kai norima išraiškingesnio, kartoko skonio.

    Praktikoje žmonės boldo dažniau renkasi po gausesnių valgymų ar tada, kai jaučia su virškinimu susijusį diskomfortą. Svarbu įvertinti, kad žolelių užpilai nėra vaistų pakaitalas, o jų poveikis skirtingiems žmonėms gali smarkiai skirtis.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Specialistai paprastai ragina nepiktnaudžiauti boldo užpilais ir nevartoti jų ilgą laiką be pertraukų. Didesnė rizika siejama su būklėmis, kai yra tulžies latakų nepraeinamumas, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

    Jei vartojate receptinius vaistus, turite kepenų ar tulžies pūslės sutrikimų, arba simptomai kartojasi, saugiausia prieš įtraukiant boldo į mitybą pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nuolatinis pilvo pūtimas, skausmas ar pykinimas gali signalizuoti ir apie būkles, kurias reikia ištirti, o ne maskuoti žolelėmis.

  • Dažnas palaiko piktžole: purpurinė notra žada naudą kepenims ir tulžies takams, bet tinka ne visiems

    Nors pavasarį pievose ir pakelėse gausu valgomų augalų, purpurinė notra dažnai lieka nepastebėta arba palaikoma dilgėle. Iš tiesų tai visai kitas augalas: jis nedegina, yra švelnesnio skonio ir tradiciškai vartojamas kaip žolelių arbata ar šviežias priedas maiste.

    Purpurinė notra (Lamium purpureum) priklauso notrelinių šeimai. Liaudies medicinoje ji siejama su virškinimo sistemos komfortu, ypač kai vargina sunkumo jausmas po riebaus maisto, tačiau mokslinių įrodymų apimtis nėra tokia didelė kaip vaistiniams augalams, kurie plačiai ištirti klinikiniuose tyrimuose.

    Kaip atskirti nuo dilgėlės?

    Vizualiai notra gali priminti dilgėlę, bet yra aiškių požymių. Svarbiausia, kad notra neturi geliančių plaukelių, jos lapai minkštesni, o viršūnėje dažnai matyti purpurinis atspalvis.

    Dar vienas atpažinimo ženklas yra žiedai: notros žydi smulkiais vamzdiškais, dažnai rausvai violetiniais žiedais, kurie pritraukia vabzdžius. Dilgėlės žiedynai visiškai kitokie, be tokių ryškių „trimitėlių“ formos žiedų.

    Kuo ji vertinama mityboje?

    Žolelių šalininkai purpurinę notrą vertina dėl augale esančių biologiškai aktyvių junginių, tarp jų flavonoidų ir fenolinių rūgščių. Šios medžiagos plačiai paplitusios augaluose ir siejamos su antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu, nors konkretaus augalo poveikis gali skirtis pagal paruošimą ir vartojamą kiekį.

    Dažniausiai minima, kad notra gali švelniai skatinti tulžies išsiskyrimą ir taip padėti virškinti riebesnį maistą. Jei žmogus turi jautresnį skrandį, šiltas žolelių gėrimas kai kam padeda sumažinti diskomfortą, tačiau tai neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

    Kaip vartoti ir kada atsargiai?

    Paprastas būdas yra užpilas: švieži arba džiovinti augalo lapai ir žiedai užplikomi karštu vandeniu ir palaikomi apie 10–15 minučių. Švieži jauni lapeliai dažnai dedami į pavasarines salotas, varškės užtepėles ar žaliuosius kokteilius, nes skonis paprastai būna švelnus, šiek tiek žemiškas.

    Vis dėlto purpurinė notra tinka ne visiems. Nėščiosioms ir žindančioms moterims, taip pat žmonėms, turintiems tulžies pūslės akmenligę ar dažnus tulžies dieglius, prieš vartojimą verta pasitarti su gydytoju, nes tulžies tekėjimo skatinimas kai kuriais atvejais gali pabloginti savijautą.

    Atsargumo reikia ir tiems, kurie turi inkstų ligų ar yra jautrūs notrelinių šeimos augalams. Jei po žolelių arbatos atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, bėrimas ar kiti neįprasti simptomai, vartojimą reikėtų nutraukti ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Renkant laukinius augalus svarbiausia taisyklė yra tikslus atpažinimas ir švara: vengti teritorijų prie intensyvaus eismo kelių, purškiamų laukų ar vietų, kur galimas užterštumas. Jei kyla abejonių, saugiau rinktis vaistinėse parduodamas, aiškiai sužymėtas žoleles.