CP v2

Tag: Turistų saugumas

  • Pavojingi vikšrai Prancūzijoje: jų plaukeliai nudegina odą, o šunims pasekmės gali būti sunkios

    Pavasarį pietuose – ne tik saulė

    Pavasarį keliaujant į pietų Europą, ypač į Prancūzijos Viduržemio jūros regioną, turistai gali susidurti su mažai žinomu, bet realiu pavojumi – pušine procesijine kandimi (Thaumetopoea pityocampa) ir jos vikšrais.

    Šie vikšrai išsiskiria tuo, kad iš medžių leidžiasi ant žemės ir juda ilgomis „procesijomis“. Nors tai natūrali jų vystymosi stadija, kontaktas gali baigtis stipriu odos sudirginimu ar alergine reakcija.

    Kodėl jie pavojingi žmonėms ir šunims?

    Pagrindinė rizika – mikroskopiniai dilginantys plaukeliai, kurie lengvai pasklinda ore ir prilimpa prie odos ar gleivinių. Jie gali sukelti paraudimą, tinimą, intensyvų niežėjimą, o jautresniems žmonėms – ryškesnes alergines reakcijas.

    Veterinarai Prancūzijoje kasmet primena, kad šunims pavojus ypač didelis: gyvūnai iš smalsumo gali vikšrą pauostyti, palaižyti ar net sugriebti. Tokiais atvejais galimi burnos gleivinės pažeidimai, stiprus seilėtekis, tinimas ir kitos komplikacijos, todėl delsti nereikėtų.

    Kaip su jais kovoja savivaldybės?

    Pastaraisiais metais daugelyje vietovių atsitraukiama nuo cheminių insekticidų viešose erdvėse, todėl dažniau taikomos biologinės ir prevencinės priemonės. Rudenį kai kur vykdomi biologiniai purškimai, kurie padeda sumažinti lervų gausą, nors problemos visiškai neišsprendžia.

    Taip pat naudojamos specialios gaudyklės, montuojamos ant medžių kamienų, ypač prie mokyklų, darželių ir vaikų žaidimų aikštelių. Vis dėlto teritorijose, kur daug pušų, visų vietų apsaugoti praktiškai neįmanoma.

    Ką daryti keliaujant ir vaikštant gamtoje?

    Svarbiausia taisyklė – neliesti vikšrų net tada, jei jie atrodo nejudrūs ar negyvi, nes dilginantys plaukeliai išlieka pavojingi. Jei keliaujate su šunimi, pavasarį vietovėse, kur auga pušys, verta rinktis pavadėlį ir vengti vietų, kur matomos vikšrų virtinės ar lizdai medžiuose.

    Įtarus kontaktą, rekomenduojama kuo greičiau nuplauti atviras kūno vietas vandeniu, vengti trinti odą ir stebėti simptomus. Jei reakcija stipri, atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, o gyvūnui – ryškūs burnos pažeidimo požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus ar veterinarą.

  • Susidūrus akis į akį su meška: specialistai pataria, ko vengti ir kaip saugiai pasitraukti

    Bieszczadų nacionalinio parko teritorijoje gyvenantys laukiniai gyvūnai dažniausiai vengia žmonių dieną, o aktyviausi būna sutemus ir ankstyvą rytą. Būtent šiuo metu didžiausia tikimybė netikėtai susidurti su meška, todėl lankytojams rekomenduojama laikytis parko darbo laiko ir neklajoti prietemoje.

    Parkų specialistai pabrėžia, kad saugiausia judėti tik pažymėtais maršrutais. Meškos instinktyviai stengiasi laikytis atokiau nuo vietų, kur dažniausiai vaikšto turistai, o nukrypus nuo tako padidėja rizika netyčia patekti į tankmę ar vietą, kur gyvūnas ilsisi ar ieško maisto.

    Kaip sumažinti susidūrimo riziką?

    Einant mišku, ypač jaunuolynuose ar tankiai apaugusiose vietose, patariama būti šiek tiek garsesniems nei įprastai. Paprastas kalbėjimas, dainavimas ar lazdos stuksenimas į šakas padeda gyvūnui iš anksto suprasti, kad artėja žmogus, ir ramiai pasišalinti.

    Ypatingas dėmesys skiriamas maistui ir kvapams. Paliktos maisto atliekos, pakuotės ar net trupiniai gali privilioti mešką ir kitus gyvūnus, nes jie maistą aptinka pagal kvapą net ir nuo toliau.

    Dėl to rekomenduojama visas šiukšles, net ir pačias smulkiausias, išsinešti su savimi. Tai mažina tikimybę, kad gyvūnai pradės sieti žmonių lankomas vietas su lengvai randamu maistu, o tokie įpročiai vėliau dažnai tampa konflikto priežastimi.

    Ką daryti sutikus mešką?

    Netikėtai pamačius mešką, svarbiausia neprovokuoti: nedaryti staigių judesių, nešaukti ir nesiartinti. Saugiausia lėtai trauktis atgal ta kryptimi, iš kurios atėjote, ir aiškiai parodyti, kad nekeliate grėsmės.

    Ypač pavojinga situacija gali būti pastebėjus meškos jauniklius. Tokiu atveju patariama elgtis maksimaliai atsargiai, nes patelė, sauganti jauniklius, gali reaguoti itin jautriai.

    Specialistai primena, kad tikslas tokioje situacijoje yra ne „nubaidyti“ gyvūną, o ramiai padidinti atstumą. Kuo mažiau streso patiria meška ir kuo aiškiau ji mato jūsų atsitraukimą, tuo didesnė tikimybė, kad susidūrimas baigsis be incidentų.

  • Dukono ugnikalnis sprogo: rasti žuvusių užsieniečių kūnai, pelenų stulpas kilo 10 km

    Dukono ugnikalnis sprogo: rasti žuvusių užsieniečių kūnai, pelenų stulpas kilo 10 km

    Indonezijoje po Dukono ugnikalnio išsiveržimo gelbėtojai rado žuvusių turistų kūnus. Pasak vietos gelbėjimo tarnybų vadovo Iwano Ramdaniego, aukos aptiktos netoli kraterio briaunos, kur patekti ypač pavojinga dėl besitęsiančio aktyvumo.

    Gelbėjimo operacijoje dalyvauja apie 150 žmonių, pasitelkti du termoviziniai dronai. Paieška sutelkta maždaug 100–150 metrų zonoje nuo kraterio krašto, tačiau darbą apsunkina protarpiais pasikartojantys, nors ir silpnesni, išsiveržimai bei smarkios liūtys.

    Gelbėtojai patvirtino, kad incidentą išgyveno 17 žmonių, tarp jų yra septyni Singapūro piliečiai ir 10 Indonezijos gyventojų. Dalis žmonių iš pavojingos zonos buvo išgabenti dar pirmosiomis valandomis, tačiau prie kraterio krašto likusius asmenis pasiekti užtruko.

    Dukono išsiveržimas įvyko penktadienį, jį lydėjo stiprus garsas ir beveik 10 kilometrų aukščio pelenų stulpas. Nors pagrindinė fazė slūgsta, ugnikalnis toliau išmeta pelenus mažesniu mastu, o aplink kraterį esanti teritorija padengta vulkaninėmis dulkėmis.

    Nuo penktadienio Indonezijos vulkanologijos tarnybos fiksavo mažiausiai keturis papildomus išsiveržimus, vieno jų metu pelenai pakilo maždaug 1,3 kilometro. Dėl to išlieka rizika ne tik dėl karštų dujų ir pelenų debesų, bet ir dėl staigių akmenų bei uolienų išmetimų prie kraterio.

    Šiuo metu keturių kilometrų spinduliu nuo Dukono kraterio galioja trečiasis pavojaus lygis keturių pakopų sistemoje. Turistams buvo kategoriškai uždrausta artintis prie ugnikalnio dar nuo balandžio 17 dienos, kai fiksuotas aiškus seisminio aktyvumo suintensyvėjimas.

    Indonezija yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, tektoninių plokščių sandūroje esančioje zonoje, kur vyksta didžioji dalis pasaulio žemės drebėjimų ir daug aktyvių ugnikalnių išsiveržimų. Dėl šios priežasties vietos tarnybos nuolat atnaujina rizikos vertinimą ir ragina laikytis draudimų bei perspėjimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir sumažėjus išsiveržimo intensyvumui pavojus išlieka, nes pelenai blogina matomumą, gali sutrikdyti kvėpavimą, o lietui užklupus dulkėtos nuosėdos virsta slidžiu, sunkiai įveikiamu purvu. Keliautojai raginami prieš vykstant į aktyvius regionus tikrinti oficialius įspėjimus ir laikytis nustatytų atstumų nuo kraterių.