CP v2

Tag: Turizmo infrastruktūra

  • Lenkijoje statys milžinišką dengtą slidinėjimo trasą: gali tapti ilgiausia pasaulyje

    Lenkijoje statys milžinišką dengtą slidinėjimo trasą: gali tapti ilgiausia pasaulyje

    Leidimas statyboms jau išduotas

    Lenkijoje pradedamas ambicingas projektas – Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Babicos gyvenvietėje netoli Vaduvicų, planuojama statyti modernų dengtą slidinėjimo kompleksą. Vietos valdžia jau patvirtino statybos projektą ir išdavė leidimą, tad investicija perėjo pagrindines procedūrines kliūtis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, pagrindinis objekto akcentas turėtų būti ištisus metus veiksianti uždara slidinėjimo trasa. Joje planuojama palaikyti maždaug nuo minus 2 iki minus 5 laipsnių temperatūrą, kad slidinėti būtų galima nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    650 metrų trasa ir rekordų ambicijos

    Skelbiama, kad trasos ilgis galėtų siekti apie 650 metrų, o tai dengtų slidinėjimo trasų segmente būtų itin aukštas rodiklis. Dėl to viešojoje erdvėje jau keliama versija, jog Babicoje planuojamas objektas gali pretenduoti į ilgiausios pasaulyje dengtos trasos vardą.

    Palyginimui, vienas dažniausiai minimų tokio tipo pavyzdžių yra Šanchajuje veikiantis „L+Snow“, kur ilgiausia trasa siekia apie 460 metrų. Jei Babicos projektas būtų įgyvendintas pagal dabar skelbiamus parametrus, jis reikšmingai viršytų šį atstumą.

    Ką žadama įrengti komplekse?

    Projekte numatoma ne tik pagrindinė trasa, bet ir atskira zona pradedantiesiems, vaikų pramogų erdvės bei keltuvai. Taip pat planuojama sukurti poilsio ir laisvalaikio infrastruktūrą, kad objektas veiktų kaip pilnavertis pramogų centras.

    Skelbiama, kad lankytojų patogumui būtų įrengtos maitinimo vietos, prekybinės erdvės, įrangos nuomos punktai ir poilsio zonos. Taip pat numatytas automobilių parkavimas maždaug 700 vietų aikštelėje, kas leistų aptarnauti didelius srautus piko metu.

    Kas stovi už projekto?

    Už investicijos įgyvendinimą atsakingas vietos verslininkas Wacławas Prorokas, o architektūrinę koncepciją parengė Studio Architektoniczne LA. Projektas planuojamas miškingoje teritorijoje, kurios plotas siekia apie 4 hektarus, o pagrindinė uždara salė turėtų užimti apie 27 000 kvadratinių metrų.

    „Šiuo metu viešai apie investiciją Babicoje dar nekomentuoju. Vėliausiai po kelių mėnesių viskas bus aišku ir dėl galutinio trasos formato, ir dėl darbų pradžios“, – sakė Wacławas Prorokas.

    Dengtos slidinėjimo trasos Europoje išlieka gana reta pramoga, tačiau susidomėjimas jomis auga dėl trumpėjančių natūralaus sniego sezonų ir vis dažnesnių šiltų žiemų. Jei Babicos projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, jis gali tapti ne tik regiono traukos centru, bet ir rimtu pretendentu į tarptautinio turizmo objektus.

  • Kinijoje turistus šokiravo plūduriuojantis Shiziguan tiltas: leidžia važiuoti vandeniu, bet slepia tragediją

    Kinijoje turistus šokiravo plūduriuojantis Shiziguan tiltas: leidžia važiuoti vandeniu, bet slepia tragediją

    Hubei provincijoje centrinėje Kinijoje, tarp kalnų ir žalumos, įrengtas neįprastas Shiziguan plūduriuojantis tiltas, tapęs viena fotogeniškiausių regiono traukos vietų. Tiltu vienu metu gali judėti ir pėstieji, ir automobiliai, o iš šalies atrodo, tarsi transportas važiuotų tiesiai vandens paviršiumi.

    Apie 500 metrų ilgio konstrukcija nutiesta per Qingjiang upę vaizdingame Shiziguan gamtos rajone, Xuan’en apskrityje. Pagrindą sudaro plūduriuojantys didelio tankio polietileno pontonai, ant kurių įrengta medinė danga, užtikrinanti sukibimą ir patogesnį judėjimą.

    Tiltas yra maždaug 4,5 metro pločio ir pritaikytas lengviesiems automobiliams bei pėstiesiems, tačiau eismas griežtai reguliuojamas. Leidžiama transporto priemonių masė siekia iki 2,8 tonos, taikomas vienos krypties judėjimas ir 20 kilometrų per valandą greičio limitas, kad konstrukcija pernelyg nesiūbuotų.

    Populiarumą lemia pati patirtis: tiltas lengvai juda kartu su srove, todėl vairuotojams ir keliautojams susidaro įspūdis, kad jie keliauja vandeniu. Socialiniuose tinkluose jis dažnai vadinamas svajonių tiltu arba vandens greitkeliu, o į vietą plūsta tūkstančiai lankytojų iš visos Kinijos.

    Vis dėlto ši atrakcija turi ir tamsiąją pusę. Pastaruoju metu čia įvyko tragiškas incidentas, kai mikroautobusas su aštuoniais žmonėmis pralaužė atitvarą ir įkrito į vandenį, žuvo penki keleiviai, o tiltas buvo laikinai uždarytas.

    Vėliau eismas atnaujintas, tačiau vietos valdžia dar kartą pabrėžė, kad tokiose konstrukcijose kritiškai svarbu laikytis svorio ir greičio ribojimų. Plūduriuojantys tiltai, ypač naudojami turizmui, reikalauja nuolatinės priežiūros, aiškaus srautų valdymo ir griežtų saugos barjerų, nes didelis lankytojų kiekis greitai padidina rizikas.

    Inžineriniu požiūriu Shiziguan yra pavyzdys, kaip pontoninė technologija pritaikoma ne tik laikinoms perėjoms ar kariniams tikslams, bet ir nuolatiniams turizmo objektams. Tačiau kartu tai primena, kad įspūdingas vaizdas ir viralinis populiarumas negali tapti priežastimi nepaisyti elementarių saugumo taisyklių.

  • Machu Picchu turizmo perkrova: eilės ir chaosas temdo Peru perlą, siūloma gelbėjimo programa

    Machu Picchu turizmo perkrova: eilės ir chaosas temdo Peru perlą, siūloma gelbėjimo programa

    Turistų srautas pralenkė infrastruktūrą

    Machu Picchu, vienas garsiausių pasaulio archeologinių objektų Peru, vis dažniau kelia nusivylimą keliautojams. Lankytojai praneša apie didžiules žmonių spūstis, ilgas eiles prie įėjimo ir nepastovų transportą, dėl kurio planavimas virsta loterija.

    Pagrindinė problema – turistų srautas auga greičiau nei gebėjimas jį suvaldyti vietoje: nuo bilietų kontrolės ir patekimo laiko iki judėjimo takais ir maršrutų priežiūros. Dėl to nukenčia ir keliautojų patirtis, ir kultūros paveldo apsauga.

    Fondas siūlo pagalbą Peru institucijoms

    Pasaulinė paveldo iniciatyva „New7Wonders“ paskelbė siūlanti bendradarbiauti su Peru institucijomis, kad būtų pagerintos sąlygos Machu Picchu. Fondas teigia, kad situacija menkai keičiasi, nors apie problemas viešai kalbama jau ne vieną sezoną.

    Fondo vadovas Jeanas Paulis De la Fuente’as tvirtina, kad nuo ankstesnio perspėjimo nemato apčiuopiamos pažangos ir tai sieja su politiniu nestabilumu šalyje. Jo teigimu, būtina aiški, nuosekli politika, kuri apimtų tiek lankytojų srautų valdymą, tiek paslaugų kokybę.

    „Žmonės keliauja į Machu Picchu manydami, kad aplankys pasaulio stebuklą, tačiau daugeliui ši svajonė virsta košmaru“, – sakė Jeanas Paulis De la Fuente’as.

    Rizikos: nuo reputacijos iki paveldo būklės

    Machu Picchu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1983 metais, o 2007 metais „New7Wonders“ iniciatyvoje išrinktas vienu naujųjų pasaulio stebuklų. Tokie įvertinimai didina tarptautinį matomumą, bet kartu ir spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Perteklinis turizmas paprastai reiškia ne tik eiles ar perpildytas aikšteles. Didėjant žmonių srautams, sudėtingėja takų ir šlaitų priežiūra, auga erozijos ir aplinkos taršos rizika, o bet koks transporto sutrikimas greitai sukelia grandininį chaosą visoje kelionės grandinėje nuo Kusko iki įėjimo vartų.

    Ko tikimasi iš naujos valdžios

    Fondas pabrėžia, kad šiuo metu nesvarsto atimti Machu Picchu suteikto naujojo pasaulio stebuklo statuso, tačiau ragina priimti realų gerinimo planą. Siūloma kalbėtis su nauja Peru valdžia ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų suderinti turizmą, vietos ekonomiką ir paveldo apsaugą.

    Tarp prioritetų dažniausiai įvardijami aiškesni lankymo laiko langai, griežtesnė bilietų kontrolė, patikimesnė logistika ir nuosekli komunikacija turistams. Tokie sprendimai kitose populiariose pasaulio vietose padeda sumažinti spūstis ir išlaikyti patirtį kokybišką, o objektą – apsaugotą.

  • Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pietrytinės pakrantės sutvarkymo projektas žengė į naują etapą: gegužės 7 dieną Vilniaus rajono savivaldybė kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Vilnojos ežero pritaikymas lankyti finansavimo sutartį. Savivaldybė tikisi, kad investicijos leis teritoriją paversti patogia ir saugia vieta poilsiui bei turizmui.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad tvarkoma pakrantė turi didelį potencialą bendruomenei ir atvykstantiems lankytojams.

    „Vilnojos pakrantė gali ir turi tapti patrauklia vieta kokybiškam laisvalaikiui. Matome didelį šios vietos potencialą, todėl į jos sutvarkymą žiūrime atsakingai“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto tikslas – sukurti viešą turizmo infrastruktūros objektą, kuris būtų pritaikytas rekreacijai ir aktyviam laisvalaikiui. Kartu siekiama prisidėti prie lankytojų srautų didinimo ir aktyvaus turizmo plėtros Vilniaus regione.

    Planuojama, kad Vilnojos ežero pietrytinėje pakrantėje bus įrengti lieptai ar terasos, aktyvaus ir ramaus poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis takas palei kranto liniją, mažosios architektūros elementai ir informacinė infrastruktūra. Darbai numatyti sklypuose Maišiagalos g. 18E Sudervės kaime ir Maišiagalos g. 46 Užuežerės kaime.

    Pagal pasirašytą sutartį bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1,03 mln. eurų. Iš jų Europos Sąjungos fondų lėšos sudaro 0,4 mln. eurų, bendrojo finansavimo lėšos – 0,28 mln. eurų, o Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto dalis – 0,35 mln. eurų.

    Šiuo metu teritorija praktiškai nepritaikyta lankytojams: trūksta patogios infrastruktūros, priėjimai prie vandens nėra patogūs, o pakrantės būklė vertinama kaip apleista. Savivaldybė nurodo, kad projektas turėtų užpildyti šią spragą ir sukurti aiškiai suformuotą, viešai prieinamą poilsio erdvę.

    Numatoma, kad pakrantės pritaikymo turizmui ir rekreacijai darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų vasario 28 dienos. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

  • Jurakalnio pažintinis takas Papilėje bus atnaujintas: nauja aikštelė, mažoji architektūra ir kelias

    Jurakalnio pažintinis takas Papilėje bus atnaujintas: nauja aikštelė, mažoji architektūra ir kelias

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradeda projektą Jurakalnio pažintinio tako atnaujinimui Papilės seniūnijoje. Siekiama ne tik sutvarkyti esamą infrastruktūrą, bet ir ją išplėsti, kad teritorija būtų patogesnė vietos gyventojams ir atvykstantiems turistams.

    Projektas įgyvendinamas pagal Akmenės rajono vietos veiklos grupės 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją ir priemonę, skirtą viešosios laisvalaikio, rekreacijos ir turizmo infrastruktūros bei paslaugų plėtrai. Tokios LEADER iniciatyvos paprastai orientuotos į praktiškus, kasdieniam naudojimui svarbius pokyčius, kurie didina vietovių patrauklumą ir lankytojų srautus.

    Kas bus įrengta teritorijoje

    Projekto metu numatyta atnaujinti esamą pėsčiųjų taką ir įrengti jo pratęsimą. Taip pat planuojama įrengti apie 400 kvadratinių metrų automobilių stovėjimo aikštelę ir apie 30 metrų naują privažiuojamąjį kelią.

    Lankytojų patogumui bus įrengiama mažoji architektūra: 4 suolai prie tako, 1 medinė pavėsinė, 4 komplektai šiukšliadėžių ir dviračių stovų. Be to, numatyti 1 informacinis stendas, 1 foto stendas ir 2 natūralaus medžio suolai su stalais poilsio bei edukacinėms veikloms.

    Kaina, finansavimas ir terminas

    Bendra projekto vertė siekia 122 821,31 euro. Iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro 41 758,80 euro, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – 7 369,20 euro, o Akmenės rajono savivaldybės biudžeto dalis – 73 693,31 euro.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o jo rezultatai turėtų prisidėti prie Akmenės rajono turizmo patrauklumo ir patogesnio viešojo poilsio infrastruktūros naudojimo.

  • Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Lazdijų rajone planuojami reikšmingi Baltojo ežero pakrantės tvarkymo darbai, kurie turėtų iš esmės pakeisti poilsio infrastruktūrą tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Savivaldybė skelbia, kad tikslas yra sukurti patogią, aiškiai sutvarkytą ir lankytojams pritaikytą poilsio teritoriją.

    Šiuo metu prie ežero, pasak projekto rengėjų, trūksta patogumų ir aiškiai suplanuotų erdvių, todėl dalis pakrantės nėra patogi ilgesniam poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui. Numatyta, kad atnaujinta aplinka bus pritaikyta skirtingo amžiaus žmonėms ir lankytojams, turintiems individualių poreikių.

    Ką planuojama įrengti?

    Projekto apimtyje numatyta įrengti du paplūdimius, poilsio ir laisvalaikio zonas, maudyklas bei persirengimo kabinas. Taip pat planuojama nutiesti naujus pėsčiųjų takus ir įrengti lieptelius, kad pakrantė būtų patogiau pasiekiama ir naudojama.

    Aktyviam laisvalaikiui žadamos vaikų žaidimų erdvės, tinklinio ir lauko teniso aikštelės, šachmatų stalai. Atskira projekto dalis numato ir ežero įžuvinimą, kuris, savivaldybės vertinimu, turėtų prisidėti prie rekreacinės teritorijos patrauklumo.

    „Labai džiaugiuosi, kad ši vieta taps dar patogesnė ir jaukesnė tiek vietos gyventojams, tiek svečiams“, – sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

    Kada prasidės darbai?

    Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti liepos mėnesį, kai bus gautas reikalingas aplinkosaugininkų leidimas ir pasibaigs paukščių perėjimo laikotarpis. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad gamtosaugos reikalavimai tokiais atvejais yra kritiškai svarbūs, nes pakrančių tvarkymo darbai gali turėti poveikį buveinėms.

    Kol vyks atnaujinimo darbai, gyventojai ir turistai kviečiami maudynėms bei poilsiui rinktis kitas Lazdijų rajono vietas. Visiškai atnaujinta Baltojo ežero pakrante, kaip nurodoma, planuojama džiaugtis kitą vasarą.

    Kiek kainuos projektas?

    Projektą įgyvendina Lazdijų rajono savivaldybės administracija, o finansavimas numatytas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 500 000 eurų.

    Didžiąją dalį sumos, 425 000 eurų, skiria Europos Sąjunga, o likusią dalį, apie 75 000 eurų, finansuoja Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė tikisi, kad investicijos padidins vietovės patrauklumą ir paskatins lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

  • Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros projektas: atnaujins Nemuno pakrantę ir miesto objektus

    Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros projektas: atnaujins Nemuno pakrantę ir miesto objektus

    Prienų rajono savivaldybė pasirašė bendro finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra ir pradeda įgyvendinti turizmo infrastruktūros gerinimo projektą. Sutartis įsigaliojo 2026 metais balandžio 27 dieną, o darbais siekiama padidinti lankytinų vietų pasiekiamumą ir patogumą.

    Projektas orientuotas į Kauno regiono funkcinėje zonoje įvardijamą problemą: viešoji turizmo infrastruktūra kai kuriose vietose išlieka fragmentiška, o dalį objektų sunkiau pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar žmonėms su judėjimo negalia. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkius erdves daugiau lankytojų liks mieste ilgiau, o tai kurs papildomą vertę vietos paslaugoms.

    Kas bus sutvarkyta Prienuose

    Numatyta tvarkyti ir lankymui pritaikyti Nemuno pakrantę bei Kęstučio paminklo aplinką, gerinant prieigas, takus ir poilsio erdves. Taip pat bus sutvarkyta Prienų karinio miestelio teritorija, kur planuojami aplinkos atnaujinimo sprendiniai lankytojams.

    Į projektą įtraukti ir Prienų miesto šaltiniai: numatoma sutvarkyti ištekėjimo vietas, priėjimus bei poilsio zonas. Kartu bus gerinama ir Revuonos upelio aplinka, kur planuojami takų atnaujinimo, apšvietimo ir želdinių tvarkymo darbai, taip pat dėmesys upelio vagos būklei.

    Finansavimas ir terminai

    Projekto veiklų pradžia numatyta 2025 metais balandžio 4 dieną, o pabaiga – 2029 metais rugpjūčio 31 dieną. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai bus įgyvendinami laikantis darnaus vystymosi, žaliųjų pirkimų, universalaus dizaino ir lygybės principų.

    Bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 6 261 858,51 euro. Iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 5 322 458,71 euro, o savivaldybės biudžeto dalis – 939 399,80 euro.

    Ko tikimasi po atnaujinimo

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas aktualus ne tik turistams, bet ir vietos gyventojams bei verslui, nes sutvarkytos viešosios erdvės dažnai tampa kasdienio laisvalaikio ir renginių infrastruktūros dalimi. Tikimasi, kad patogesni maršrutai ir aiškesnė prieiga prie gamtos bei kultūros taškų sustiprins miesto patrauklumą skirtingoms lankytojų grupėms.

    Prienai projektą pristato kaip nuoseklią investiciją į viešąją infrastruktūrą, kuri gali prisidėti prie tolygesnės regiono ekonominės plėtros. Praktinis pokytis labiausiai turėtų pasijusti ten, kur iki šiol trūko vientisų pėsčiųjų jungčių, poilsio vietų ir infrastruktūros, pritaikytos įvairiems lankytojų poreikiams.

  • Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros atnaujinimas: kas pasikeis Nemuno pakrantėje ir mieste?

    Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros atnaujinimas: kas pasikeis Nemuno pakrantėje ir mieste?

    Prienų rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti turizmo infrastruktūros gerinimo projektą, kuriuo siekiama sutvarkyti ir lankymui patogiau pritaikyti svarbiausius miesto gamtos bei kultūros objektus. Savivaldybė dėl bendro finansavimo pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra.

    Projektas orientuotas į Kauno regiono funkcinėje zonoje įvardijamą problemą: viešoji turizmo infrastruktūra vietomis išlieka fragmentiška, o dalies lankytinų objektų pasiekiamumas ir patogumas lankytojams yra ribotas. Tikimasi, kad investicijos padės didinti Prienų patrauklumą turistams ir skatins tolygesnę vietos ekonominę plėtrą.

    Kur vyks pagrindiniai darbai?

    Didžiausi pokyčiai planuojami Nemuno pakrantėje ir Kęstučio paminklo aplinkoje, kur numatoma gerinti prieigas, takų tinklą ir poilsio infrastruktūrą. Taip pat bus tvarkoma Prienų karinio miestelio teritorija, pritaikant erdves patogesniam lankymui.

    Projektas apima ir Prienų miesto šaltinius: planuojama sutvarkyti ištekėjimo vietas, priėjimus bei įrengti poilsio zonas. Kartu numatyti darbai Revuonos upelio aplinkoje, atnaujinant takus, gerinant apšvietimą, tvarkant želdynus ir, pagal poreikį, pačią upelio vagą.

    Kokie principai bus taikomi?

    Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai bus įgyvendinami laikantis darnaus vystymosi ir žaliųjų pirkimų krypčių, taip pat universalaus dizaino ir lygybės principų. Tai reiškia, kad atnaujinama infrastruktūra turi būti patogesnė įvairių poreikių turintiems lankytojams, įskaitant šeimas su vaikais ar žmones su judėjimo sunkumais.

    Numatoma, kad atnaujintos viešosios erdvės bus reikšmingos ne tik atvykstantiems turistams, bet ir vietos bendruomenei bei verslui, ypač šiltuoju sezonu, kai didėja lankytojų srautai. Toks infrastruktūros gerinimas dažnai prisideda prie ilgesnio turistų buvimo mieste ir didesnio vietinių paslaugų naudojimo.

    Finansavimas ir terminai

    Projektui numatyta 6 261 858,51 euro tinkamų finansuoti išlaidų suma. Iš jų 5 322 458,71 euro sudaro Europos Sąjungos lėšos, o 939 399,80 euro – savivaldybės biudžeto dalis.

    Sutartis įsigaliojo 2026 metais balandžio 27 dieną, o projekto veiklų laikotarpis numatytas nuo 2025 metais balandžio 4 dienos iki 2029 metais rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad darbai planuojami taip, jog būtų nuosekliai gerinamas objektų pasiekiamumas ir bendras miesto turizmo maršrutų patogumas.

  • Suvieko ežero pakrantėje prasideda atnaujinimas: žvejams ir poilsiautojams įrengs naują infrastruktūrą

    Suvieko ežero pakrantėje prasideda atnaujinimas: žvejams ir poilsiautojams įrengs naują infrastruktūrą

    Suvieko ežero pakrantėje Suvieko kaime, Imbrado seniūnijoje, pradedami tvarkybos darbai, kuriais viešoji erdvė bus pritaikyta rekreacinei žvejybai, poilsiui ir turizmui. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinta pakrantė taps patogesnė tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams.

    Darbai vykdomi įgyvendinant projektą Zarasų rajono viešųjų pakrančių pritaikymui rekreacinei žvejybai ir turizmui. Tokie projektai paprastai orientuojami į praktišką infrastruktūrą, kuri mažina chaotišką automobilių statymą, saugo pakrantes nuo išmindžiojimo ir gerina bendrą tvarką prie vandens telkinių.

    Ką planuojama įrengti?

    Projekto metu Suvieko ežero pakrantėje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir valčių nuleidimo vietą. Taip pat planuojama suformuoti paplūdimio zoną, pastatyti persirengimo kabiną, įrengti pavėsinę, suoliukus ir šiukšliadėžes.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik poilsiui, bet ir aplinkosaugai: aiškiai įrengtos vietos poilsiautojams ir žvejams padeda sutelkti srautus ten, kur infrastruktūra tam pritaikyta. Tai mažina šiukšlinimo riziką, saugo augmeniją pakrantėse ir leidžia patogiau prižiūrėti teritoriją.

    Kada darbai bus baigti?

    Numatoma, kad darbai startuoja 2026 metais gegužės 8 dieną, o pabaiga planuojama 2026 metais lapkričio 8 dieną. Bendra darbų vertė siekia 32 549,69 eurų.

    Projektas finansuojamas 100 proc. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Savivaldybės teigimu, investicijos į viešąsias pakrantes prisideda prie rekreacinio turizmo plėtros ir sudaro sąlygas atsakingesniam poilsiui gamtoje.

  • Velse atgaivinti apleisti Viktorijos laikų tuneliai: po 50 metų jie vėl sujungė du miestelius

    Velse, po Gvinedo kalvomis, naujam gyvenimui prikelti du apleisti Viktorijos laikų geležinkelio tuneliai, kadaise vežioję turistus ir vietos darbininkus per kaimiškas apylinkes. Dabar jie vėl tapo svarbia jungtimi pėstiesiems ir dviratininkams, keliaujantiems vaizdingu maršrutu link Snoudonijos.

    Tuneliai buvo iškirsti uolose prie Tregarto kaimo 1883 metais, vykdant ambicingą geležinkelio projektą, turėjusį sujungti Bangorą ir Betesdą. Statybos darbai tuomet buvo itin pavojingi, o darbų metu žuvo du žmonės.

    Vienas tunelis siekia apie 25 metrus, o kitas, vadinamas Tynal Tywyll, driekiasi beveik 275 metrus per kalno šlaitą. Abu jie buvo geležinkelio linijos dalis, kuri keleiviams atidaryta 1884 metų birželį, o netrukus maršrutu pradėjo kursuoti ir krovininiai sąstatai.

    XX amžiaus pradžioje maršrutas išpopuliarėjo dar labiau, kai pradėti naudoti lengvieji bėginiai motoriniai vagonai, o per parą važiuodavo iki 16 traukinių. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo keleivių srautai ėmė mažėti, nes greta einantys autobusų maršrutai daugeliui tapo patogesni.

    Paskutiniai traukiniai šiame ruože išnyko šeštajame dešimtmetyje, o 1963 metais linija buvo visiškai uždaryta. Ilgiau nei penkis dešimtmečius tuneliai liko nenaudojami, o pėstiesiems ir dviratininkams tekdavo rinktis alternatyvą, kuri kai kuriose atkarpose vesdavo į intensyvaus eismo kelią.

    Situaciją pakeitė augantis vaizdingo maršruto Lon Las Ogwen populiarumas, nes jis jungia šiaurinę Velso pakrantę ir vedą Ogveno slėnio kryptimi Snoudonijos link. Skaičiuojama, kad trasa kasmet gali pritraukti iki 100 000 lankytojų, todėl tunelių grąžinimas į naudojimą tapo ir saugumo, ir regiono turizmo klausimu.

    Galiausiai Velso vyriausybė kartu su Gvinedo savivaldybe sutarė skirti finansavimą restauracijai. Po maždaug keturių mėnesių trukusių darbų 2017 metais tuneliai buvo atidaryti iš naujo, o keliaujantieji tarp Tregarto ir Betesdos dabar gali judėti nenukrypdami nuo ramesnio, gamtos apsupto maršruto.

    Tvarus judumas ir paveldas

    Tokių infrastruktūros projektų kryptis vis dažniau sieja dvi užduotis: išsaugoti pramoninį paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniam judumui. Apleistų geležinkelių pritaikymas dviračių ir pėsčiųjų takams leidžia mažinti konfliktus su automobilių eismu ir kartu stiprina vietos ekonomiką per turizmą.

    Atnaujinti tuneliai Velse tapo pavyzdžiu, kaip istoriniai objektai gali spręsti labai praktiškas problemas: sukurti saugesnį maršrutą, sumažinti poreikį važiuoti judriais keliais ir išlaikyti vientisą, patrauklią trasą visų lygių keliautojams.