CP v2

Tag: Turizmo mokesčiai

  • Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    2026 metais kelionių rinka įžengė į naują etapą: turistų srautai vėl auga, tačiau keliautojų sprendimus vis labiau lemia rizikos vertinimas. Ekstremalūs orai, geopolitinė įtampa ir vietos bendruomenių spaudimas verčia kryptis ir verslą persvarstyti, kaip priimami svečiai.

    OECD apžvalgoje teigiama, kad tarptautinių turistų atvykimai OECD šalyse 2025 metais augo apie 3,4 proc. ir pasiekė rekordinį 847 mln. lygį. Kartu pabrėžiama, kad dalis šalių į 2026 metus žiūri optimistiškai, tačiau bendras vaizdas išlieka netolygus.

    Kur turizmas augo sparčiausiai?

    Ataskaita išskiria kelias valstybes, kuriose 2025 metais fiksuotas dviženklis atvykstamojo turizmo augimas ir pasiekti rekordai. Tarp lyderių minimos Suomija, Japonija, Pietų Korėja ir Norvegija, o augimą skatino geresnis susisiekimas bei paklausos sugrįžimas po pandemijos.

    Vis dėlto ne visur tendencijos vienodos: kai kuriose didelėse rinkose atvykimų skaičiai mažėjo ir dar negrįžo į ikipandeminį lygį. OECD mini, kad tam įtakos turi kainų šuoliai, skrydžių pasiūlos persitvarkymas ir atsargesnis vartotojų elgesys.

    Konfliktai keičia įpročius

    Geopolitinės krizės tampa svarbiu veiksniu planuojant atostogas, nes jos veikia tiek saugumo vertinimą, tiek kelionės kainą. OECD pažymi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose trikdo kelionių srautus, kelia logistikos kaštus ir mažina dalies keliautojų pasitikėjimą.

    Tokiose situacijose dažnėja trumpesnės išvykos, renkamasi labiau pažįstamos kryptys ir atidžiau lyginamos atšaukimo sąlygos. Turizmo paslaugų teikėjams tai reiškia poreikį planuoti sezonus lanksčiau ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.

    „Tai reiškia pritaikyti pandemijos ir konfliktų pamokas, stiprinti pasirengimą krizėms ir valdyti lankytojų srautus taip, kad turizmas kurtų ilgalaikę naudą“, – sakė OECD generalinis sekretorius Mathias Cormann.

    Ekstremalūs orai tampa norma

    Karščio bangos, miškų gaisrai, audros ir ciklonai vis dažniau lemia, kada ir kur keliaujama. Dėl to kryptys vis labiau integruoja rizikos vertinimą į turizmo planavimą: nuo perspėjimo sistemų iki aiškių evakuacijos ir pagalbos protokolų.

    Praktikoje tai reiškia daugiau realaus laiko pranešimų turistams, daugiakalbes skubios informacijos priemones ir investicijas į atsparesnę infrastruktūrą. Miestai taip pat ieško sprendimų karščiui suvaldyti, pavyzdžiui, plėtoja vėsinamas viešas erdves ir pritaiko kultūros objektus lankytojams per kaitrą.

    Atsakingas turizmas iš nišos tampa taisykle

    OECD pabrėžia, kad augantis turizmas turi duoti apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms, o ne vien didiesiems tinklams. Todėl vis dažniau kalbama apie vietos verslų skatinimą, sertifikavimo schemas ir bendruomeninį turizmą, kai dalis vertės lieka regione.

    Kartu plinta priemonės, skirtos suvaldyti perteklinius srautus: turistiniai mokesčiai, ribojimai, bilietai konkrečiam laikui ir aktyvesnė antrojo pasirinkimo miestų bei ne sezono kelionių reklama. Keliautojams tai reiškia daugiau planavimo, bet ir aiškesnes taisykles bei saugesnę patirtį.

    Ekspertai prognozuoja, kad 2026 metų kelionių kryptys konkuruos ne tik kainomis, bet ir gebėjimu užtikrinti stabilumą: greitą informavimą, lankstų aptarnavimą ir atsakingą poveikio aplinkai bei vietos gyvenimui valdymą.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.