CP v2

Tag: Turizmo politika

  • Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė Specialųjį erdvinį turizmo planą, kuriuo siekia suvaldyti perteklinį turizmą ir aiškiau reguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti turizmo plėtra. Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti investicijas su gamtos ir kultūros paveldo apsauga, ypač salose.

    Turizmo ministrė Olga Kefalogianni ir aplinkos bei energetikos ministras Stavros Papastavrou akcentavo, kad naujasis reguliavimas turi nukreipti plėtros spaudimą nuo labiausiai apkrautų vietovių. Kartu numatoma skatinti investicijas į mažiau prisotintas teritorijas, jei jos atitinka tvarumo kriterijus.

    Aiškesnės taisyklės investuotojams

    Plane numatoma užkirsti kelią nekontroliuojamai statybų ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtrai, kuri pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių įtampų priežasčių populiariausiuose kurortuose. Valdžia teigia, kad turizmas turi augti ne vien kiekiu, o kokybe, gerinant viešąją infrastruktūrą ir paslaugų standartus.

    Dokumentas pristatomas tuo metu, kai dalis Graikijos vietovių susiduria su sezonišku gyventojų ir turistų srautų šuoliu, darančiu spaudimą vandens tiekimui, atliekų tvarkymui ir kelių tinklui. Valstybės strategija numato geriau suderinti leidimų išdavimą su realiu teritorijų pajėgumu priimti lankytojus.

    Šalis skirstoma į penkias zonas

    Naujajame plane Graikija pirmą kartą suskirstoma į penkias regionų kategorijas pagal geografinę specifiką ir turizmo spaudimo lygį. Aukšto spaudimo teritorijose numatomi griežtesni ribojimai, o vietovėse, kur dar yra erdvės augti, investicijos būtų leidžiamos tik laikantis aiškių tvarumo sąlygų.

    Atskira kategorija skiriama salų kryptims, kuriose problema dažnai susijusi ne tik su turistų skaičiumi, bet ir su ribotais infrastruktūros ištekliais. Taip pat plane išskiriama žemyninė dalis, kur norima stiprinti alternatyvias turizmo formas, ir specialaus statuso teritorijos, kuriose prioritetas teikiamas jautrių ekosistemų apsaugai.

    Ribos lovoms ir 25 metrų pakrantės zona

    Vienas ryškiausių numatytų instrumentų yra maksimalus turistinių lovų skaičius salose, siejamas su konkrečios teritorijos dydžiu ir vadinamąja talpa. Taip siekiama iš anksto užkirsti kelią situacijoms, kai apgyvendinimo pasiūla auga greičiau nei gebėjimas užtikrinti vandenį, nuotekų valymą ir susisiekimą.

    Taip pat numatoma sustiprinti pakrantės apsaugą nustatant 25 metrų nuo kranto linijos zoną, kurioje statybos būtų draudžiamos, išskyrus viešojo intereso projektus. Tai turėtų sumažinti pakrančių užstatymą ir padėti išsaugoti natūralų kraštovaizdį, kuris yra viena pagrindinių šalies turizmo vertybių.

    Graikijos institucijos pabrėžia, kad planas apima ir didesnę apsaugą nacionalinei saugomų teritorijų sistemai, taip pat tradicinių ir apleistų gyvenviečių išsaugojimą. Kartu akcentuojama archeologinių vietovių ir istorinių objektų apsauga, kad turizmo plėtra nepakenktų šalies kultūrinei tapatybei.

    „Svarbiausia yra pereiti prie modelio, kuris suderina kokybę ir tvarumą, gerbia aplinką ir kiekvieno regiono savitumą“, – teigiama pristatymo metu išplatintame pareiškime.

    Turizmo ministerija nurodo, kad dokumentas nėra „uždaras“ ir gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas bei praktinį įgyvendinimą. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės sumažins konfliktus dėl plėtros, o investuotojams suteiks daugiau prognozuojamumo.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.