Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas signalizuoja, kad 2028 metais sieks likti poste dar vienai kadencijai, nors dabartinė konstitucinė tvarka tam numato ribojimus. Viena aptarinėjamų išeičių – rinkimus surengti anksčiau, kad formaliai jie vyktų nepasibaigus penkerių metų kadencijai.
Pagal Turkijos konstitucijoje įtvirtintą kadencijų skaičiavimo logiką po dabartinės kadencijos pabaigos 2028 metais Erdoganas nebeturėtų teisės kandidatuoti. Prezidento pareigas jis eina nuo 2014 metų, o po 2017 metų konstitucinės reformos šalis perėjo prie sustiprinto prezidentinio valdymo modelio.
Ankstesni rinkimai kaip sprendimas?
Turkijos viešojoje erdvėje svarstoma, kad rinkimai galėtų būti paskelbti maždaug mėnesiu anksčiau, taip atveriant galimybę Erdogano kandidatūrai. Tam būtinas parlamento sprendimas ir kvalifikuota politinė parama, todėl pagrindinis klausimas – ar valdantieji pajėgs surinkti reikiamą balsų skaičių.
„Ankstesnių rinkimų paskelbimui reikėtų parlamento sprendimo, kuriam būtina mažiausiai 360 iš 600 deputatų parama“, – sakė Turkijos prezidento vyriausiasis teisinis patarėjas Mehmetas Ucumas.
Valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) su sąjungininkais, viešai skelbiamais duomenimis, turi apie 326 mandatų bloką. Tai reikštų, kad planui įgyvendinti reikėtų įtikinti dar kelias dešimtis opozicijos ar nepriklausomų parlamentarų, o tai didina politinių derybų kainą.
Opozicijos lyderių spaudimas
Kartu su diskusijomis dėl rinkimų laiko Turkijoje daug dėmesio sulaukė Stambulo mero Ekremo Imamoglu bylos. Jis buvo laikomas vienu realiausių opozicijos kandidatų, galinčių mesti iššūkį Erdoganui nacionaliniu mastu.
Imamoglu buvo pareikšti kaltinimai korupcija ir piktnaudžiavimu, o vėliau teismas jį nuteisė už valstybės tarnautojo įžeidimą, skirdamas 25 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Papildoma sankcija – draudimas dalyvauti politinėje veikloje ir eiti valstybines pareigas – faktiškai pašalina jį iš rinkimų kovos, jei sprendimas įsigalios galutinai.
Analitikai pabrėžia, kad Turkijos vidaus politika pastaraisiais metais tampa vis labiau priklausoma nuo teisinių ir institucinių sprendimų, turinčių tiesioginę įtaką rinkimų konkurencijai. 2028 metų kampanija, panašu, bus sprendžiama ne tik balsadėžėse, bet ir parlamento ar teismų salėse.