Kas išduoda turkucį rudenį
Turkucis (Gryllotalpa gryllotalpa) yra vienas žalingiausių dirvoje gyvenančių vabzdžių, galintis greitai nuniokoti daržą ir veją. Jis juda po žeme, rausdamas urvelius, o pakeliui pažeidžia šaknis, svogūnėlius ir jaunus daigus.
Rudenį jo veiklą dažniausiai išduoda vos pakilę žemės „takeliai“ lysvėse ar vejoje, ypač po lietaus, kai reljefas ryškiau matomas. Taip pat pasitaiko 1–2 centimetrų skersmens angų, vedančių gilyn, o augalai gali pradėti vysti be aiškios priežasties.
Kur slepiasi per šalčius
Artėjant šalčiams turkuciai ir jų lervos traukiasi į gilesnius sluoksnius, kur dirva mažiau įšąla ir išlieka stabilesnė temperatūra. Šiltesnių vietų jie ieško ir ten, kur vyksta aktyvus organinių medžiagų irimas.
Dėl to dažna žiemojimo vieta būna mėšlo krūvos su šiaudais ir komposto sankaupos, nes skaidantis organikai išsiskiria šiluma. Būtent šį vabzdžio įprotį galima išnaudoti rudenį, kai dar sode atliekami paruošiamieji darbai.
Rudeninė mėšlo gaudyklė
Viena praktiškiausių rudeninių priemonių yra vadinamoji mėšlo gaudyklė. Lysvės pakraštyje iškasama maždaug 50 x 50 centimetrų duobė ir ji pripildoma mėšlo su šiaudais, kuris, šildamas, pritraukia turkučius žiemoti.
Anksti pavasarį, kai dirva dar vėsi, o vabzdžiai mažiau judrūs, duobės turinį verta išimti, perrinkti ir surinktus kenkėjus sunaikinti. Likusį mėšlą galima panaudoti komposte arba įterpti į dirvą, tačiau svarbu jo nepalikti kaip šilto prieglobsčio ten, kur planuojami jautrūs sodinimai.
Ką dar verta daryti dabar
Jei rudenį matote daug šviežių urvelių, naudinga peržvelgti dirvą ir sutrikdyti tunelių sistemą, ypač tuščiose lysvėse. Tai ne visada išsprendžia problemą, bet gali sumažinti kenkėjų aktyvumą ir palengvinti gaudymą.
Alternatyva yra įkasti į dirvą lygių sienelių indus urvelių susikirtimo vietose, kad jų kraštas būtų tunelio lygyje. Tokios gaudyklės dažniau pasiteisina pavasarį ir vasaros pradžioje, tačiau šiltesnį rudenį taip pat gali padėti pastebimai sumažinti turkučių skaičių.
Biologinei kontrolei dažnai minimos naudingosios nematodų rūšys iš Steinernema genties, kurios parazituoja vabzdžius dirvoje. Paprastai jos veikia, kai dirva pakankamai šilta ir drėgna, todėl realiai taikomos vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, laikantis gamintojo rekomendacijų.
Svarbu ir prevencija: nepalikite neprižiūrimų mėšlo krūvų ten, kur jos tampa žiemojimo „viešbučiu“, o kompostą tvarkykite taip, kad kenkėjų sankaupos būtų pastebimos. Chemiją verta svarstyti tik kraštutiniais atvejais, nes ji gali pakenkti ir naudingiems dirvožemio organizmams.