Tag: Turto mokestis

  • Vengrija svarsto turto mokestį: jis gali paliesti ir užsienyje gyvenančius piliečius

    Vengrijoje vyksta intensyvios diskusijos dėl visiškai naujo turto mokesčio, kuris būtų taikomas patiems turtingiausiems gyventojams. Siūloma, kad mokestį mokėtų tie, kurių grynasis turtas viršija 1 mlrd. Vengrijos forintų.

    Kaip rašo Vengrijos portalas index.hu, naujas mokestis gali apimti ne tik šalies viduje gyvenančius itin turtingus asmenis, bet ir dalį Vengrijos piliečių, gyvenančių užsienyje. Vyriausybė norėtų įstatymą priimti dar iki metų pabaigos, tačiau procesas kelia vis daugiau klausimų.

    Diskusijų centre – ne tik pats mokestis, bet ir jo rengimo tempas. Kritikai įspėja, kad skubėjimas gali apsunkinti tiek mokesčio administravimą, tiek realų jo įgyvendinimą.

    Įstatymo projekte numatytos ir taisyklės, susijusios su rezidento statusu, dėl kurių kai kurie užsienyje gyvenantys Vengrijos piliečiai vis tiek galėtų būti laikomi šalies mokesčių rezidentais.

    Skubotas įstatymo rengimas kelia klausimų

    Pasak publikacijos, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo projekto paskelbimo, į Budapešto parlamentą jau buvo pateiktas 58 punktų pataisų paketas. Tai rodo, kad dokumentas koreguojamas intensyviai, o detalės keičiamos dar iki įstatymo priėmimo.

    Nors pagrindiniai rėmai išlieka tokie patys – 1 mlrd. forintų grynojo turto riba, atskaitos data gruodžio 31-oji bei 1 proc. ir 1,5 proc. tarifai – pataisos apimtų turto vertinimo metodiką, procedūras ir administracines nuostatas.

    Projekto viešosios konsultacijos prasidėjo spalio 6 dieną, o pastabas buvo galima teikti iki spalio 14 dienos. Į parlamentą projektas pateko spalio 27 dieną – praėjus vos trylikai dienų po konsultacijų pabaigos.

    Dar po penkiolikos dienų, lapkričio 11 dieną, pasirodė ir minėtas 58 punktų pataisų paketas. Nuo projekto paskelbimo iki pataisų pateikimo praėjo 36 dienos – toks terminas, anot pašnekovų, apsunkino galimybę nuodugniai įvertinti visas pasekmes.

    Kas gali būti laikomas rezidentu

    Vienas aptariamų projekto elementų numato, kad Vengrijos pilietis gali būti laikomas rezidentu net ir neturėdamas nei deklaruotos gyvenamosios vietos, nei nuolatinio būsto Vengrijoje. Tam tikrais atvejais pakaktų, kad paskutinę mokestinių metų dieną asmuo nebūtų gyvenęs užsienyje bent dešimt metų.

    Praktikoje tai reikštų, kad pilietis, gyvenęs užsienyje, pavyzdžiui, aštuonerius metus, vis tiek galėtų būti traktuojamas kaip Vengrijos rezidentas. Būtent ši nuostata ir kelia riziką, kad mokestis paliestų dalį emigravusių piliečių.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad turto mokesčio įgyvendinimas nėra vien formalus turto deklaravimas ir tarifo pritaikymas. Kai kuriais atvejais gali prireikti turto vertintojų, sudėtingų skaičiavimų dėl verslo akcijų ar dalių, o užsienyje esančio turto atveju – ir tarptautinio teisinio bei mokestinio vertinimo.

    Ar pavyks mokestį įvesti dar šiemet?

    Diskusijose keliami ir platesni klausimai – nuo pasirengimo kontrolėms iki duomenų prieinamumo mokesčių administratoriui. Kuo daugiau turto formų patenka į apmokestinimo lauką, tuo daugiau iššūkių gali kilti tiek institucijoms, tiek patiems mokesčių mokėtojams.

    Index.hu cituojamas Vengrijos sertifikuotų mokesčių ekspertų asociacijos viceprezidentas Csaba Magyar teigė, kad trumpas pastabų teikimo terminas apsunkino galimybę suformuluoti įžvalgas ir išanalizuoti visas galimas projekto pasekmes.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad abejonių kelia ir tai, kaip mokesčio prievolė būtų siejama su realiu turto „likvidumu“, t. y. galimybe greitai jį paversti pinigais. Dėl to esą gali kilti klausimų ne tik dėl praktinio įgyvendinimo, bet ir dėl atitikties Vengrijos konstitucijai.

    Todėl kol kas neaišku, ar Vengrijos valdžiai pavyks mokestį priimti iki metų pabaigos ir ar galutinės taisyklės atitiks teisinio aiškumo bei prognozuojamumo reikalavimus.

  • Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėja diskusija apie turto apmokestinimą, kurią kursto vidaus politinė konkurencija ir biudžeto pajamų paieškos. Viešojoje erdvėje keliama idėja dažnai vadinama turto mokesčiu, tačiau realus siūlymas labiau primena kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suvienodinimą.

    Idėjos šalininkai argumentuoja, kad pajamos iš turto neturėtų būti apmokestinamos mažiau nei pajamos iš darbo. Kritikai pabrėžia, kad kapitalo prieaugio mokestis lengvai atidedamas paprasčiausiai neparduodant turto, todėl planuojamos įplaukos gali būti gerokai mažesnės nei tikimasi.

    Kas iš tiesų siūloma

    Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje didesnes pajamas gaunantys gyventojai už darbo pajamas gali mokėti 40–45 proc. ribinius tarifus, o kapitalo prieaugiui taikomi mažesni tarifai, be to, galioja atskiros taisyklės tam tikroms turto rūšims. Todėl politinis siūlymas suvienodinti tarifus iš esmės reikštų didesnę mokestinę naštą daliai investuotojų ir turto savininkų.

    Viešojoje retorikoje minima, kad toks suvienodinimas galėtų papildyti iždą reikšminga suma kasmet. Vis dėlto ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į elgsenos efektą: didesnis tarifas gali paskatinti turto laikymą ilgiau, sandorių atidėjimą ar investicijų perkėlimą į kitas jurisdikcijas, todėl faktinės pajamos gali nuvilti.

    Kodėl tai sudėtinga įgyvendinti

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas tradiciškai kelia klausimą, kiek prieaugio yra realus, o kiek susijęs su infliacija. Dėl to įvairiais laikotarpiais buvo kuriamos lengvatos ir išimtys, kad nebūtų apmokestinama vien kainų kilimo sukelta vertės dalis, o tai didina sistemos painumą.

    Dar sudėtingesnė būtų klasikinio turto mokesčio schema, kai reikėtų reguliariai įvertinti nekilnojamąjį turtą, privačių įmonių akcijas, pensijų turtą ir kitus sunkiai įkainojamus aktyvus. Tokia sistema reikalautų didelių administravimo pajėgumų, o ginčai dėl vertinimų galėtų tapti kasdienybe.

    „Per penkerius metus man nepavyko parengti turto mokesčio, kuris duotų pakankamai pajamų ir būtų vertas administravimo kaštų bei politinių ginčų“, – rašė vienas buvusių Leiboristų finansų ministrų, vertindamas ankstesnius bandymus įtvirtinti tokį mokestį.

    Kokios galimos pasekmės ekonomikai

    Vienas jautriausių argumentų yra konkurencingumas: aukštesni kapitalo apmokestinimo tarifai gali mažinti šalies patrauklumą investuotojams, verslo kūrėjams ir tarptautiniams specialistams. Tuo pat metu politikai susiduria su visuomenės spaudimu didinti mokestinį teisingumą, ypač kai viešiesiems finansams reikia papildomų lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje jau taikomi kiti su turtu susiję mokesčiai, įskaitant paveldėjimo apmokestinimą, o ateityje numatomi papildomi sprendimai dėl didelės vertės būstų apmokestinimo. Rinkoms svarbu ne tik pats tarifas, bet ir aiškumas: neapibrėžtumas dėl mokesčių krypties gali slopinti investicinius sprendimus ir didinti rizikos priedus.

    Artimiausiu metu didžiausia intriga bus politinė: ar diskusija virs konkrečiais įstatymų projektais, ar liks kampanijų pažadais. Net ir pasirinkus švelnesnį kelią, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suartinimą, sprendimų detalės lems, kas realiai sumokės daugiau, o kas ras legalių būdų mokestinę naštą perkelti į ateitį.