Kremlius praplečia turto perėmimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodyta priverstinai perimti penkių Europoje įsikūrusių bendrovių turtą Rusijoje. Tarp jų – Prancūzijos grindų dangų gamintoja „Tarkett“ ir dar keturios įmonės, veiklą šalyje tęsę po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Skelbiama, kad šių įmonių bendros metinės pajamos Rusijoje viršija 50 mlrd. rublių, tai yra apie 532 mln. eurų. Toks sprendimas laikomas dar vienu žingsniu Maskvai griežtinant spaudimą Vakarų kapitalui ir didinant valstybės kontrolę strateginiuose sektoriuose.
Kas perima kontrolę ir kurios įmonės paliestos
Dekretu numatyta, kad perimtas turtas perduodamas laikinajai administracijai, kurią vykdo 2026 metų vasarį įregistruota valdymo bendrovė „Centre Capital“. Jos vadovu įvardijamas Maratas Mirkhaidarovas, anksčiau dirbęs Zabaikalskio regiono gubernatoriaus administracijoje.
Be „Tarkett“, dokumente minimos ir kitos bendrovės: popierinės pakuotės gamintoja „Kappa Rus“, anksčiau siejama su Airijos grupe „Smurfit Kappa“, higienos produktų gamintoja „Ontex RU“, priklausanti Belgijos grupei „Ontex“, metalinės pakuotės gamintoja „Eviosys Packaging Kuban“, siejama su JAV bendrove „Sonoco Products Company“, ir plastiko pakuočių įmonė „Menshen Packaging CIS“, priklausanti Vokietijos „Menshen“.
Visos penkios įmonės, remiantis viešai skelbta informacija, ir toliau vykdė veiklą Rusijoje po 2022 metų vasario įvykių. Tokia aplinkybė Maskvos sprendimų kontekste tampa svarbi, nes valdžia vis dažniau akcentuoja kontrolės stiprinimą vadinamųjų nedraugiškų valstybių kapitalui.
„Laikinoji administracija“ ir jos pasekmės
Rusijoje taikomas mechanizmas, kai užsienio įmonių turtui paskiriama laikinoji administracija, buvo įtvirtintas 2023 metų balandį pasirašytu prezidento dekretu. Ši schema leidžia valstybės sprendimu perimti tam tikro užsienio kapitalo turto valdymą Rusijos teritorijoje, formaliai jį neįvardijant kaip nacionalizacijos.
Vakarų vyriausybės ir tarptautinės teisės ekspertai tokius veiksmus dažnai vertina kaip neteisėtą ekspropriaciją. Teoriškai įmonės gali siekti žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis, tačiau praktikoje sprendimų įgyvendinimas prieš Rusijos valstybę ar su ja susijusias struktūras laikomas itin sudėtingu.
Turto perėmimų banga ir atsakomosios priemonės
Naujausias sprendimas priimtas po ankstesnės panašių veiksmų serijos, kai laikinoji administracija buvo pritaikyta kelių didelių tarptautinių mažmeninės prekybos ir maisto pramonės įmonių turtui Rusijoje. Anksčiau pirmieji aukšto profilio taikiniai buvo, be kita ko, Danijos „Carlsberg“ ir Prancūzijos „Danone“ turtas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ankstesnius sprendimus viešai siejo su tuo, kad dalis bendrovių yra iš šalių, kurias Maskva oficialiai įtraukė į „nedraugiškų“ sąrašą. Į jį įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės, taip pat JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, kurios po 2022 metų vasario įvedė sankcijas Rusijai.
Maskva taip pat aiškina šiuos veiksmus kaip atsakomąją reakciją į maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos suverenaus turto įšaldymą Vakarų jurisdikcijose. Verslui tai reiškia didėjančią teisinę ir finansinę riziką, o Europos įmonėms – dar vieną signalą, kad Rusijoje veikiančio turto apsauga tampa vis mažiau prognozuojama.