CP v2

Tag: Turto valdymas

  • „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    Britų bankininkystės milžinė „HSBC“ paskelbė, kad po ryškaus pelno augimo planuoja supirkti iki 860 mln. eurų vertės savo akcijų. Toks žingsnis paprastai laikomas pasitikėjimo ženklu, kai vadovybė mano, kad bendrovės akcijos rinkoje įvertintos patraukliai.

    Bankas pranešė, kad pelno šuolį lėmė didesnės grynosios palūkanų pajamos ir augusios pajamos iš mokesčių bei kitų paslaugų. Šie rodikliai išlieka vieni svarbiausių vertinant, kaip bankams sekasi aukštesnių palūkanų normų ir lėčiau augančios ekonomikos aplinkoje.

    „HSBC tampa stipresniu banku, kurį siekėme sukurti. Strateginius prioritetus įgyvendiname sparčiai, tiksliai ir disciplinuotai“, – sakė „HSBC“ generalinis direktorius Georges Elhedery.

    Banko pelnas, tenkantis akcininkams, per pirmąjį pusmetį iki birželio mėnesio išaugo apie 27 proc. ir siekė 12,6 mlrd. eurų. Ikimokestinis pelnas didėjo 23 proc. iki 16,8 mlrd. eurų, o antrąjį ketvirtį jis šoktelėjo 60 proc. iki 8,7 mlrd. eurų.

    Valdyba taip pat patvirtino tarpinius dividendus – 0,09 euro už akciją. Ekspertai pažymi, kad didesnės išmokos ir akcijų supirkimas tampa dažna didžiųjų bankų taktika, kai veiklos rezultatai viršija lūkesčius, o kapitalo pozicija leidžia grąžinti daugiau lėšų akcininkams.

    Vis dėlto rezultatus iš dalies prislopino tikėtini kredito nuostoliai, kurie siekė 2,1 mlrd. eurų ir buvo 345,2 mln. eurų didesni nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Bankas nurodė, kad dalis nuostolių susijusi su apgaule, kurioje dalyvavo Jungtinės Karalystės finansinis rėmėjas, ir rizikomis Honkongo komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje.

    „HSBC“ taip pat padidino išlaidų taupymo tikslą iki 1,73 mlrd. eurų, anksčiau siekusio 1,29 mlrd. eurų, pabrėždamas pažangą restruktūrizavimo programoje. Bankas tikisi, kad supaprastintas valdymo modelis ir efektyvumo didinimas padės stabilizuoti pelningumą net ir labiau svyruojant kredito ciklui.

    Pranešta, kad bankas tęsia daugiamečio masto transformaciją, paremtą dirbtinis intelektas sprendimais, siekdamas supaprastinti procesus ir darbo srautus. Tokios investicijos sektoriuje dažniausiai nukreiptos į klientų aptarnavimo automatizavimą, rizikų vertinimą, sukčiavimo prevenciją ir vidinių operacijų kaštų mažinimą.

    „HSBC“ pastaruoju metu spartina turto ir veiklų peržiūrą, kad susitelktų į pagrindines rinkas. Bankas nurodė sutaręs parduoti 21,9 mlrd. eurų vertės būsto paskolų portfelį Australijoje investicinei bendrovei „Blackstone“ ir 1,8 mlrd. eurų vertės draudimo verslą Singapūre Vokietijos grupei „Allianz“.

    Taip pat paskelbta apie mažmeninės bankininkystės verslo pardavimą Egipte. Bankas pabrėžia, kad tokie sandoriai turėtų atlaisvinti kapitalo investicijoms į strategines augimo kryptis, ypač turto valdymą ir didesnės vertės paslaugas.

    Rinkos dalyviai pastebi, kad „HSBC“ rezultatai atitinka platesnę tendenciją, mat daugelis didžiųjų Jungtinės Karalystės, JAV ir Europos bankų pastaruoju metu demonstruoja didesnį nei prognozuota pelną ir didina grąžą akcininkams. Kartu investuotojai atidžiai stebi, ar kredito nuostoliai neims sparčiau augti, jei ekonomikos plėtra sulėtėtų labiau nei tikėtasi.

  • „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    Didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė „BlackRock“ paskelbė peržengusi simbolinę ribą – jos valdomas turtas viršijo 13 trilijonų eurų. Toks mastas prilygsta milžiniškam pasaulio santaupų telkiniui, kurį bendrovė investuoja klientų vardu už valdymo mokestį.

    Rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad augimą lėmė tiek rinkų kilimas, tiek nauji klientų pinigai. 2026 metų antrąjį ketvirtį grynosios įplaukos siekė apie 167 milijardus eurų, o per pirmąjį pusmetį – maždaug 280 milijardų eurų, daugiau nei dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    „BlackRock“ pabrėžia, kad valdomas turtas nėra bendrovės pinigai. Tai pensijų fondų, draudikų, valstybinių institucijų ir privačių investuotojų lėšos, investuojamos pagal skirtingas strategijas – nuo pasyvių indeksinių fondų iki sudėtingų alternatyvių sprendimų.

    Didžiausia dalis portfelio tradiciškai tenka akcijoms: apie 7,7 trilijono eurų, arba 58 proc. viso valdomo turto. Fiksuotos grąžos priemonės, tokios kaip obligacijos, sudaro apie 2,9 trilijono eurų, arba 22 proc., o kelių turto klasių strategijos – apie 1,1 trilijono eurų, arba 9 proc.

    Likusi reikšminga dalis tenka grynųjų ir trumpalaikių priemonių valdymui: maždaug 960 milijardų eurų, arba 7 proc. Nors ši kategorija dažnai laikoma konservatyvia, ji gali sparčiai augti, kai investuotojai ieško saugesnių vietų pinigams, ypač svyruojant palūkanų normoms ir rinkoms.

    Daug dėmesio sulaukiančios alternatyvios investicijos, įskaitant infrastruktūrą, privatų kreditą, privatų kapitalą ir nekilnojamąjį turtą, vis dar sudaro palyginti mažą dalį – apie 389 milijardus eurų, arba maždaug 3 proc. Tačiau būtent jos, kaip nurodo pati bendrovė, generuoja neproporcingai didelę dalį bazinių mokesčių, nes tokie produktai paprastai yra brangesni už indeksinius fondus.

    Šalia to portfelyje yra žaliavų ir valiutų produktų už maždaug 132 milijardus eurų. Su kriptoturtu susieti fondai, kuriuos „BlackRock“ pradėjo siūlyti 2024 metais, valdo apie 42 milijardus eurų – kol kas tai nedidelė dalis, bet signalas apie ilgalaikį sektoriaus institucionalizavimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip lėšos supakuotos į produktus. Apie 41 proc. viso „BlackRock“ valdomo turto yra biržoje prekiaujamuose fonduose, o „iShares“ ETF platforma per ketvirtį peržengė 5,2 trilijono eurų ribą – maždaug dukart daugiau nei prieš trejus metus.

    Finansiniai rodikliai taip pat sustiprino rinkų optimizmą. 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos išaugo 31 proc. iki maždaug 6,2 milijardo eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai viršijo lūkesčius, dėl ko bendrovės akcijos rezultatų paskelbimo dieną šoktelėjo apie 7 proc.

    „Rinkų fundamentai yra stiprūs, o naujos technologijos spartina pelningumo ir augimo impulsą“, – sakė „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Didžiulis mastas reiškia ne tik investavimo galią, bet ir politinį svorį. Pastaraisiais metais „BlackRock“ vis dažniau dalyvauja sandoriuose, kuriuose susikerta infrastruktūra, geopolitika ir nacionalinio saugumo argumentai, o tai didina reguliuotojų ir politikų dėmesį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sandoris dėl 43 uostų, įskaitant terminalus abiejuose Panamos kanalo galuose, kuriuos planuota įsigyti „BlackRock“ vadovaujamam konsorciumui. Sandorio vertė siekė apie 19,9 milijardo eurų, tačiau procesą komplikavo Kinijos prieštaravimai ir derybos dėl galimos valstybinių įmonių įtraukties.

    Tuo pat metu „BlackRock“ interesai siejasi ir su JAV pensijų sistemos pokyčiais, kai didinamas privataus kapitalo ir kitų privačių rinkų produktų prieinamumas pensijų planuose. Kritikai įžvelgia riziką dėl sudėtingumo ir mokesčių, o šalininkai argumentuoja, kad tai gali praplėsti diversifikaciją ir grąžos šaltinius ilguoju laikotarpiu.

    Investuotojams šie skaičiai primena paprastą faktą: didžiausias turto valdytojas pasaulyje nėra atskira rinka, bet jos atspindys. Kuo labiau auga indeksavimas, ETF ir alternatyvūs produktai, tuo didesnė tampa kelių institucijų įtaka kapitalo srautams, kainodarai ir net strateginiams infrastruktūros sprendimams.

  • Telšių savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: siūlo 2 212–3 111 eurų algą ir hibridinį darbą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, kurios darbo vieta numatyta Telšiuose, o darbo organizavimas – hibridinis.

    Skelbime nurodoma, kad pareigybei taikomas pareiginės algos koeficientas siekia nuo 1,23 iki 1,73. Pagal pateiktus skaičius, darbo užmokestis sudaro nuo 2 211,54 iki 3 110,54 eurų.

    Kandidatuojant į šias pareigas, keliami išsilavinimo reikalavimai: būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas, ne žemesnis nei bakalauro kvalifikacinis laipsnis, arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija. Prioritetinės kryptys – teisė, viešasis administravimas arba vadyba.

    Taip pat numatyta alternatyva tiems, kurie turi bet kurios krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą: tokiu atveju reikalinga ne mažesnė kaip 1 metų turto valdymo srities darbo patirtis. Išbandymo terminas šiai pareigybei netaikomas.

    Darbo funkcijos apima kelias savivaldybėms aktualias turto ir būsto politikos sritis. Vyriausiasis specialistas būtų atsakingas už asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo sudarymą ir administravimą.

    Taip pat pareigose numatyta prisidėti prie socialinio būsto fondo plėtros, užtikrinant, kad procesai vyktų pagal galiojančius teisės aktus ir savivaldybės nustatytas tvarkas. Praktikoje tai reiškia darbą su gyventojų prašymais, dokumentų tikrinimu ir sprendimų rengimu.

    Kita svarbi atsakomybė – turto, kuris teismo sprendimais pripažintas bešeimininkiu, teisinė registracija. Tokie procesai dažniausiai reikalauja kruopštaus dokumentų parengimo, bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis ir aiškaus teisės aktų taikymo.

    Skelbime pabrėžiama, kad pareigybė suteiks galimybę gilinti žinias teisės aktų srityje, tobulinti viešosios komunikacijos ir konsultavimo įgūdžius. Tokiose pozicijose dažnai tenka ne tik administruoti procedūras, bet ir aiškiai paaiškinti gyventojams jų teises bei savivaldybės taikomas taisykles.

    Konkursas paskelbtas 2026 metų balandžio 30 dieną. Dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 15 dienos imtinai.

    Dėl konkurso nurodytas kontaktas – Viešojo valdymo agentūros Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Kajėnaitė. Skelbime pateiktas ir telefono numeris, kuriuo galima pasiteirauti dėl konkurso sąlygų ir dokumentų pateikimo tvarkos.

  • „UBS“ pelnas šoktelėjo iki 2,8 mlrd. eurų: akcijos reagavo iškart, bankas žada daugiau

    „UBS“ pelnas šoktelėjo iki 2,8 mlrd. eurų: akcijos reagavo iškart, bankas žada daugiau

    Šveicarijos bankas „UBS“ paskelbė, kad per pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 2,8 mlrd. eurų grynojo pelno, tenkančio akcininkams. Tai maždaug 80 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo analitikų lūkesčius, siekusius apie 2,6 mlrd. eurų.

    Rinkos reakcija buvo momentinė: ankstyvoje prekyboje „UBS“ akcijos brango daugiau nei 5 proc. Investuotojai įvertino ne tik pelno augimą, bet ir banko signalus dėl tolesnio kapitalo grąžinimo akcininkams.

    Kapitalas stiprėja, supirkimai tęsiasi

    „UBS“ nurodė, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis ketvirčio pabaigoje siekė 14,7 proc., kai prieš tai buvo 14,4 proc. CET1 laikomas vienu svarbiausių banko atsparumo ir mokumo rodiklių, todėl jo augimas paprastai vertinamas palankiai.

    Bendrovė teigia išliekanti kelyje į planuotą maždaug 2,8 mlrd. eurų akcijų supirkimą iki kito ketvirčio rezultatų, o per tris mėnesius jau supirko akcijų už apie 840 mln. eurų. Bankas taip pat užsiminė, kad iki metų pabaigos gali būti svarstomi papildomi supirkimai.

    Vadovas įspėja apie rizikas rinkose

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pabrėžė, kad ketvirtis buvo labai stiprus, o rezultatai rodo banko atsparumą įtemptoje geopolitinėje aplinkoje. Jo teigimu, rinkos kol kas išlieka gana stabilios, nors rizikos, susijusios su konfliktais Artimuosiuose Rytuose, tebėra padidėjusios.

    „Matome, kad rinkos tikisi sprendimo, tačiau situacija kinta greitai, todėl rizikos išlieka padidėjusios“, – sakė S. Ermotti.

    Bankas kartu įspėjo, kad antrąjį ketvirtį grynosios palūkanų pajamos pasaulinio turto valdymo bei asmeninės ir korporatyvinės bankininkystės segmentuose gali būti iš esmės stabilios. Tai svarbu, nes palūkanų pajamos pastaraisiais metais buvo vienas pagrindinių bankų pelningumo variklių, tačiau jų dinamika jautriai reaguoja į centrinių bankų politiką ir indėlių kainą.

    Turto valdymas augo, reguliavimas kelia klausimų

    „UBS“ pasaulinio turto valdymo padalinys per ketvirtį pritraukė apie 34 mlrd. eurų naujo turto, o turto valdymo verslas pranešė apie maždaug 13 mlrd. eurų grynųjų naujų įplaukų. Šie srautai rodo, kad klientai toliau perkelia lėšas į didžiausius ir, jų manymu, saugesnius rinkos dalyvius.

    Tuo pat metu Šveicarijoje diskutuojama dėl griežtesnių taisyklių, kurios turėtų sumažinti riziką, kad pasikartotų „Credit Suisse“ tipo krizė. Vietos valdžia yra pateikusi idėjas, pagal kurias „UBS“ gali tekti sukaupti papildomo kapitalo, o pats bankas kritikuoja planuojamų pokyčių mastą ir galimą poveikį konkurencingumui.

    Kalbėdamas apie privačios skolos rinką, S. Ermotti teigė nematantis didelių išsiderinimų, o „UBS“ ekspoziciją įvardijo kaip diversifikuotą ir geros kokybės. Jo teigimu, banko su privačia skola susijusi dalis sudaro apie 0,5 proc. balanso, o atskirose rinkos priemonėse pasitaikantys ribojimai dažniau susiję su likvidumu nei su staigiai prastėjančia turto kokybe.

  • Kopenhagos „Performativ“ pritraukė 11,96 mln. eurų: DI valdomai turto valdymo platformai – plėtra Europoje

    Kopenhagos „Performativ“ pritraukė 11,96 mln. eurų: DI valdomai turto valdymo platformai – plėtra Europoje

    Kopenhagoje įsikūręs startuolis „Performativ“ pritraukė 11,96 mln. eurų A serijos investiciją, kurią skirs DI pagrįstai turto valdymo operacinei sistemai plėsti. Bendrovė kuria vadinamąją „front-to-back“ platformą, skirtą turto ir investicijų valdytojams, taip pat privačiams bankams.

    Investicijos raundui vadovavo Deutsche Börse Group, prisijungė Rabo Investments, taip pat investuotojai ir ankstesni rėmėjai, tarp jų FinTech Collective ir Danijos valstybinis fondas EIFO. Sandorio užbaigimas, pasak bendrovės, turėtų įvykti artimiausiu metu.

    „Per pastaruosius šešerius metus tapome viena pirmaujančių platformų mažiems ir vidutiniams turto valdytojams Europoje, modernizuodami senas veiklos sistemas DI pagrįstais procesais“, – sakė „Performativ“ vadovas Albertas Geisleris Foxas.

    „Performativ“ teigia sprendžianti vieną didžiausių turto valdymo rinkos problemų – išskaidytą technologinę infrastruktūrą, kai portfeliai, analizė, klientų ataskaitos, atitiktis ir prekyba valdomi per kelias tarpusavyje prastai susijusias sistemas. Bendrovės kuriamas sprendimas pateikiamas kaip debesijos SaaS paslauga ir sujungia kelias kritines funkcijas į vieną platformą.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali centralizuoti kelių depozitoriumų ir duomenų šaltinių informaciją, automatizuoti ataskaitų rengimą, supaprastinti atitikties procesus ir sumažinti rankinio darbo apimtį. „Performativ“ taip pat akcentuoja įdiegtus DI agentus, kurie turėtų padėti automatizuoti pasikartojančias užduotis per visą investavimo ciklą.

    Deutsche Börse Group atstovas Christianas Kromannas teigė, kad investicija papildo grupės investicijų valdymo sprendimų kryptį ir stiprina vadinamąjį „buy side“ ekosistemos pasiūlymą. Bendrovės tikslas – spartinti investicijų valdymo pramonės transformaciją, kurioje vis didesnę reikšmę įgauna duomenų integralumas ir procesų automatizavimas.

    Gavusi naują finansavimą, „Performativ“ planuoja gilinti darbą su didesnėmis finansų institucijomis, kurioms reikalingas sudėtingesnių duomenų struktūrų palaikymas, didesni apdorojami kiekiai ir aukštesni ataskaitų bei reguliacinės atitikties standartai. Tai ypač aktualu privačiams bankams ir didelio masto turto valdymo paslaugų teikėjams, kurie siekia modernizuoti technologinį pagrindą nekeičiant visos veiklos architektūros iš karto.

    Bendrovė taip pat tęs plėtrą Europoje, išlaikydama dėmesį turto ir aktyvų valdytojams, tačiau tuo pat metu didindama orientaciją į privačius bankus. „Performativ“ jau buvo pritraukusi 5,5 mln. eurų pradinę investiciją 2023 metais, o naujasis raundas rodo augantį investuotojų dėmesį finansų infrastruktūrai, kuri sujungia duomenis, atitiktį ir automatizavimą į vieną, lengviau plečiamą sistemą.