Tag: Tutanchamonas

  • Už Tutanchamono kapo sienų aptiko keistas anomalijas: egiptologai mini Nefertitę

    Už Tutanchamono kapo sienų aptiko keistas anomalijas: egiptologai mini Nefertitę

    Tutanchamono kapas Karalių slėnyje, žymimas KV62, nuo pat atradimo 1922 metais kelia klausimų archeologams. Palyginti su kitų faraonų kapais jis neįprastai mažas, todėl seniai svarstoma, ar dalis komplekso galėjo būti pritaikyta skubiai.

    2015 metais britų egiptologas Nicholas Reeves iškėlė hipotezę, kad už laidojimo kameros sienų gali slėptis papildomi koridoriai ir patalpos. Jo teigimu, pirminis kapas galėjo būti rengtas kitam karališkam palaidojimui, o vėliau pritaikytas Tutanchamonui, kuris, kaip manoma, mirė jaunas ir netikėtai.

    Tyrėjai šią versiją siejo su šiaurinėje sienoje matomomis linijomis, įtrūkimais ir galimais dekoro pakeitimais, leidžiančiais įtarti užmūrytą angą. Plačiai aptarti geofiziniai bandymai vėliau davė prieštaringų rezultatų: vieni specialistai fiksavo signalus, suderinamus su tuštumomis, kiti įtikinamų požymių nematė.

    Nauji matavimai ir mikrogavimetrija

    Naujausiuose darbuose, kuriuos atliko Kairo Ain Shams universiteto tyrėjai ir Egipto Nacionalinio astronomijos ir geofizikos instituto mokslininkai, naudotas georadaras, o surinkti duomenys lyginti su ankstesniais matavimais. Komanda analizavo ne tik laidojimo kameros sienas, bet ir kapo struktūrą platesniame kontekste.

    Daugiausia dėmesio sulaukė mikrogavimetrijos rezultatai, kai fiksuojami labai nedideli Žemės gravitacinio lauko pokyčiai, leidžiantys spręsti apie uolienų tankio skirtumus. Tyrėjai atliko daugiau nei 1 200 matavimų maždaug 35 kvadratinių metrų plote ir užfiksavo žemo tankio struktūras, kurios forma ir išsidėstymu gali priminti žmogaus suformuotas erdves.

    „Duomenys leidžia įtarti maždaug dviejų metrų pločio koridorių, galintį išeiti iš laidojimo kameros“, – sakė konstrukcijų inžinierius ir vienas iš tyrimo bendraautorių George Ballard.

    Ką tai galėtų reikšti?

    Pasak mokslininkų, ankstesnės komandos galėjo ieškoti didelės tuščios ertmės tiesiai už sienos ir todėl „pražiūrėti“ siauresnę struktūrą. Viena įdomiausių užfiksuotų vietų įvardijama kaip žemo tankio anomalija, kurios viduje matomas kompaktiškesnis, didesnio tankio plotas, galintis reikšti užpildytą patalpą.

    Vis dėlto dalis specialistų ragina neskubėti daryti galutinių išvadų. Jie pabrėžia, kad tokie signalai gali būti ribiniai taikomų metodų jautrumui, o norint patvirtinti hipotezę reikėtų daugiau nepriklausomų tyrimų ir atsargesnio duomenų interpretavimo.

    Net jei už sienų iš tiesų yra papildomos patalpos, tai dar nereiškia, kad jose slypi Nefertitės kapas. Jos galėjo būti sandėliavimo patalpos, statybinės nišos ar kitokios paskirties erdvės, o be to, mokslininkai atkreipia dėmesį į rizikas, susijusias su periodiniais potvyniais ir kintančiu gruntinio vandens lygiu Karalių slėnyje.

  • Tutanchamono kape rado keistą skarabėjų: mokslininkai atskleidė jo kosminę kilmę

    Tutanchamono kape rado keistą skarabėjų: mokslininkai atskleidė jo kosminę kilmę

    Tutanchamono kape rastas gelsvas skarabėjus, įkomponuotas į jauną faraoną puošusį pektoralą, vėl atsidūrė mokslininkų dėmesio centre. Nors internete kartais skamba fantazijos apie ateivius, tyrėjai pabrėžia, kad radinio paslaptis glūdi geologijoje ir kosminiuose procesuose.

    Jau seniai nustatyta, kad papuošalas pagamintas iš vadinamojo Libijos dykumos stiklo, aptinkamo Vakarų Egipte ir Rytų Libijoje. Tai beveik gryna silicio dioksido masė, susidariusi ekstremaliose temperatūrose, kurios įprastiems Žemės procesams pasiekti sunkiai įmanomos.

    Geologiniai duomenys rodo, kad ši medžiaga susiformavo maždaug prieš 29 milijonus metų. Tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, ar ją sukūrė tiesioginis meteorito smūgis, ar galingas kosminio kūno sprogimas atmosferoje, panašus į Tunguskos įvykį, tik nepalyginamai stipresnis.

    Užuomina iš mikroskopinio kristalo

    Naujausiuose tyrimuose viename Libijos dykumos stiklo fragmentų aptiktas mikroskopinis cirkonio kristalas. Nors jo dydis mažesnis nei milimetras, jis tapo svarbiu raktu aiškinantis, kokiomis sąlygomis lydėsi ir staigiai vėso smėlis.

    Analizės parodė, kad cirkonis susiformavo esant itin aukštai temperatūrai ir atšalo labai greitai. Tokia struktūra būdinga staigiems, didelės energijos įvykiams, kai medžiagos kristalizuojasi ne pusiausvyros sąlygomis.

    Retas mineralas rodo smūgį

    Dar svarbesni laikomi ankstesni to paties stiklo tyrimai, kai cirkoniuose aptikta reidito pėdsakų. Reiditas yra itin reta cirkonio atmaina, susidaranti tik esant milžiniškam slėgiui, kylančiam per kosminio kūno smūgį.

    Toks požymis stiprina versiją, kad Libijos dykumos stiklas greičiausiai atsirado po tiesioginio meteorito ar kito kosminio objekto smūgio į Žemės paviršių, o ne vien nuo sprogimo atmosferoje. Vis dėlto galutinis atsakymas dar nepadėtas.

    Kodėl nerandamas krateris?

    Didžiausia mįslė išlieka ta pati: jeigu smūgis buvo, kur krateris? Mokslininkai svarsto, kad per milijonus metų jį galėjo sunaikinti erozija, užkloti nuosėdos arba įvykis galėjo palikti mažiau akivaizdžių geologinių pėdsakų, nei tikimasi iš klasikinio scenarijaus.

    Ši istorija rodo, kaip archeologiniai lobiai kartais atveria langą ne tik į senovės civilizaciją, bet ir į gilią Žemės bei Saulės sistemos praeitį. Tutanchamono papuošalas tampa priminimu, kad kai kurios didžiausios paslaptys slypi mikroskopiniuose mineralų grūdeliuose.