Ukrainos Odėsos srityje, Nacionaliniame gamtos parke Tuzlivos limanai užfiksuotas pirmųjų kvakvos, dar vadinamos naktiniu garniu, jauniklių išsiritimas. Apie tai pranešė parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas.
Pasak jo, šie paukščiai į regioną parskrenda pavasarį po žiemojimo Afrikoje, o parke šiuo metu stebima nedidelė perinti kolonija. Kvakvos laikomos vienomis įdomiausių garnių šeimos atstovių dėl savo naktinio gyvenimo būdo ir elgsenos.
„Kol kiti garniai aktyviai medžioja dieną, kvakva sulaukia saulėlydžio, o jos didelės karmino raudonumo akys gerai prisitaikiusios matyti tamsoje“, – sakė Ivanas Rusevas.
Paukščio pavadinimas siejamas ir su jo balsu: prietemoje ar naktį kvakva skleidžia aštrų, gana garsų ir šiek tiek prikimusį garsą, kuris neretai lyginamas su varlių kvarkimu. Lotyniškas pavadinimas Nycticorax reiškia naktinį varną, todėl kai kuriose kalbose jis turi ir tokį liaudišką atitikmenį.
Skirtingai nei dauguma garnių, kvakva dažnai medžioja pasalų principu. Ji ilgai stovi nejudėdama tarp nendrių ar ant šakų prie vandens, o priartėjus žuviai ar varlei staigiai smogia snapu.
Suaugusios kvakvos išsiskiria kontrastingu apdaru: tamsesne, metaliniu atspalviu blizgančia nugara, šviesesniu pilvu ir pilkšvais sparnais. Veisimosi laikotarpiu išryškėja papildomos detalės, o pakaušyje gali išaugti kelios ilgos baltos plunksnos, padedančios poravimosi demonstracijose.
Jauniklių išvaizda iš pradžių visai kitokia nei suaugusių paukščių. Jie būna rusvai rudi, su šviesiomis dėmėmis, kurios veikia kaip maskuotė ir padeda pasislėpti nendrynuose ar krūmynuose.
Kvakvos paprastai peri kolonijomis, neretai greta kitų garnių ar kormoranų, medžiuose arba tankiuose krūmuose prie vandens. Paaugę, bet dar neskraidantys jaunikliai palieka lizdus ir ropoja šakomis, kartais telkdamiesi į grupes, o tėvai savo jauniklius atpažįsta pagal balsą.
Mokslininkai pabrėžia, kad kvakvų perėjimo sėkmė dažnai siejama su šlapynių būkle. Šiems paukščiams reikia žuvingų, varliagyviais turtingų vandens telkinių ir vešlios pakrančių augmenijos, todėl jų buvimas gali rodyti gyvybingą ekosistemą.
Parko atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad karo triukšmas ir trikdymas gali keisti paukščių elgseną bei perėjimo vietas. Anot Ivano Rusevo, pirmaisiais plataus masto karo metais dalis kvakvų paliko ankstesnę perimvietę ir persikėlė į ramesnę vietą netoli Juodosios jūros pakrantės.