CP v2

Tag: Tuzlos limanai

  • Odesos srityje vėl pasirodė rožiniai flamingai: per apšaudymus paukščiai palieka lizdus

    Rožiniai flamingai jau šeštus metus iš eilės grįžta į Odesos sritį, į Tūzlos limanus, tačiau karas ir nuolatinis triukšmas vis dar neleidžia susiformuoti stabiliai perinčiai kolonijai. Nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovai sako, kad paukščiai čia randa daug maisto, bet perėjimo metu tampa ypač jautrūs bet kokiems trikdžiams.

    Rožinis flamingas yra viena iš šešių flamingų rūšių pasaulyje, paplitusi nuo pietų Europos iki Azijos regionų. Tiksliai pasakyti, iš kur atskrenda būtent šioje Ukrainos dalyje stebimi paukščiai, sudėtinga, tačiau specialistai neatmeta, kad dalis jų galėjo atkeliauti iš Turkijos ar kitų Viduržemio jūros baseino vietovių.

    Tūzlos limanai flamingams patrauklūs pirmiausia dėl mitybinės bazės: sekliose sūroko vandens lagūnose gausu smulkių dumblių, vabzdžių lervų ir sūriavandenių vėžiagyvių, tarp jų ir artemijų. Būtent su maistu siejamas ir jų rausvas atspalvis, nes dalis organizmų, kuriais jie minta, turi pigmentų, darančių įtaką plunksnų spalvai.

    Pirmieji pavieniai rožiniai flamingai šiame regione buvo fiksuojami dar iki 2021 metais, o vėliau pradėjo rastis ir didesni būriai. Vietos ekologai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti natūralus rūšies plitimo procesas, kai augant populiacijoms paukščiai ieško naujų tinkamų vietų maitintis ir perėti.

    Didžiausia problema, su kuria susiduria flamingai, yra perėjimo laikotarpiu kylantis stresas dėl sprogimų ir intensyvaus skrydžių triukšmo. Pasak parko atstovų, paukščiai, išgąsdinti staigių garsų, pakyla nuo lizdų, o tai sukuria galimybę plėšriems paukščiams sunaikinti kiaušinius ar suardyti pačius lizdus.

    „Stiprus triukšmas verčia flamingus pakilti nuo lizdų, o tada kolonijoje atsiranda plėšrūnų, kurie sunaikina dėtis“, – sakė nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovas Ivanas Rusevas.

    Specialistų teigimu, problema nėra plėšrių paukščių elgsena, nes ji natūrali, o tai, kad dėl nuolatinių trikdžių flamingai priversti dažniau palikti lizdus. Dėl to perėjimas tampa nestabilus, o net ir susiformavus kolonijai, jai sudėtinga išlikti iki jauniklių išsiritimo.

    Flamingai yra socialūs paukščiai, migruojantys dideliais būriais, o jų judėjimo kryptys gali apimti kelias valstybes. Žiedavimo duomenys rodo, kad dalis individų tarp sezonų gali persikelti į Rumuniją, Bulgariją, Italiją ar Ispaniją, todėl regiono kolonijos glaudžiai susijusios su platesniu Europos ir Viduržemio jūros baseino migracijos tinklu.

    Šie paukščiai gyvena ilgai, neretai daugiau nei 30 metų, o perėjimo sėkmė priklauso nuo stabilios aplinkos. Paprastai flamingai deda vieną, rečiau du kiaušinius, o lizdus supila iš dumblo, smėlio ir kriauklelių seklumose, kad net pakilus vandeniui kiaušiniai liktų virš vandens.

    Ekologai pabrėžia, kad karas ne tik tiesiogiai trikdo perėjimą, bet ir apsunkina nuoseklų gamtos stebėjimą, nes dalis teritorijų išlieka nesaugios ar neprieinamos. Vis dėlto Tūzlos limanuose tęsiamas monitoringas laikomas svarbiu, siekiant suprasti, kaip ilgalaikis triukšmas ir stresas gali paveikti šių paukščių populiacijas ateityje.

  • Odesos srityje telkiasi apie 500 rožinių flamingų: „Tuzlos limanų“ perėjimą vis dar trikdo karas

    Ukrainos Odesos srityje, nacionaliniame gamtos parke Tuzlos limanai, šią vasarą vėl telkiasi rožiniai flamingai. Pasak parko mokslininkų, į saugomą teritoriją sugrįžo maždaug 500 paukščių, kurie ieško tinkamų vietų perėjimui ir dažnai matomi tiek vandenyse, tiek ore.

    Parko tyrimų skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas skelbia, kad flamingai aktyviai naudojasi sekliais limanais, kur randa maisto. Paukščiai dažnai maitinasi vabzdžių lervomis, ypač trūkliais, todėl reguliariai grįžta į tas pačias maitinimosi ir poilsio vietas.

    „Rožiniai flamingai vėl bando perėti Tuzlos limanuose, tačiau karo sąlygos jiems neduoda ramybės, o sėkmingo perėjimo tikimybė išlieka nedidelė“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Specialistai pabrėžia, kad pagrindinė rizika šiai kolonijai yra nuolatinis trikdymas, susijęs su karu: triukšmas, sprogimai, bepiločių orlaivių garsai ir žmonių judėjimas šalia buveinių. Tokiais atvejais paukščiai gali staiga palikti lizdavietes, o kiaušiniai ar jaunikliai lieka be apsaugos ir dažnai neišgyvena.

    Tuzlos limanai flamingams tampa vis svarbesne vieta, nes tai platus, seklus ir maisto turtingas pakrančių limanų kompleksas, tinkamas kolonijiniams paukščiams. Ekologai primena, kad flamingų perėjimo sėkmę lemia stabilios sąlygos ir ilgesnis ramybės laikotarpis, o net trumpalaikis išbaidymas gali sužlugdyti visą bandymą išauginti jauniklius.

    Pasak gamtininkų, ankstesniais metais situacija čia buvo permaininga: vienais sezonais daliai flamingų pavyko išauginti jauniklius, tačiau kitu laikotarpiu kolonijos patyrė didelių nuostolių. Šiemet mokslininkai tikisi, kad bent dalis paukščių ras saugesnes vietas, tačiau prognozes atsargina nuolat besikeičianti saugumo situacija regione.