Odesos srityje, netoli nacionalinio gamtos parko Tuzlovskės limanai, po galingų rusų smogiamųjų dronų sprogimų fiksuota migruojančių paukščių žūtis. Apie tai pranešta po to, kai teritorijoje aptikti žuvę giesminiai strazdai.
Pasak biologijos mokslų daktaro, parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovo Ivano Rusevo, paukščiai šiuo metu migruoja į pietus ir šią vietovę naudoja kaip laikiną poilsio stotelę. Jis paviešino ir nuotraukas, kuriose matyti nugaišę paukščiai.
Specialistas teigia, kad žuvusiems paukščiams nustatyti ūmios sprogimo traumos požymiai – barotrauma, lydima itin stiprios organizmo šoko būklės. Tai siejama su smūgio banga ir staigiu atmosferos slėgio pokyčiu sprogimo metu.
Aiškinama, jog paukščiai ypač jautrūs tokiems poveikiams dėl greitesnės medžiagų apykaitos, intensyvaus širdies ir kraujagyslių sistemos darbo bei mažo kūno dydžio. Dėl to slėgio šuoliai, anot mokslininko, gali beveik akimirksniu pažeisti vidaus organus.
Kas yra barotrauma ir kodėl ji pavojinga
Ivano Rusevo teigimu, sprogimo metu susidarantis staigus slėgio skirtumas perduodamas audiniams ir vidaus organams, o plonos kraujagyslių ir kapiliarų sienelės gali neatlaikyti tokios apkrovos. Dėl to fiksuojami daugybiniai kraujosruvų židiniai ir vidaus organų pažeidimai.
Papildomu veiksniu įvardijama itin stipri stresinė reakcija. Sprogimo akimirką organizme staigiai didėja streso hormonų koncentracija, o tai veikia kraujagyslių tonusą ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą.
Dėl kraujagyslių spazmų ir slėgio šuolių gali sutrikti mikrocirkuliacija, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, o kraujas ima kauptis audiniuose ar kūno ertmėse. Ypač pažeidžiamos gali būti paukščių kepenys, nes šiame organe yra tankus smulkių kraujagyslių tinklas ir santykinai didelis kraujo tūris.
Mokslininkas teigia, kad sunkiais atvejais galimi net kepenų audinio plyšimai ir vidinis kraujavimas. Tiriant žuvusius paukščius, specialistai aptiko pokyčių, kurie, pasak jo, gali rodyti reikšmingus kraujagyslių sistemos pažeidimus dėl sprogimo poveikio.
Taip pat nurodoma, kad po sprogimo gali ištikti centrinės nervų sistemos šokas ir ūmus širdies sustojimas. Anot Rusevo, itin stiprus impulsas ir šokinis poveikis gali sutrikdyti kvėpavimo centro veiklą, o širdis gali pradėti virpėti (fibriliuoti) arba sustoti dėl ūmios hipoksijos.
Dar viena aplinkybė – sprogimai paukščius galėjo užklupti naktinio poilsio metu. Mokslininko vertinimu, kai organizmas yra ramesnėje būsenoje, staigus ypač stiprus stresas gali sukelti kritinį reguliacinių mechanizmų sutrikimą, kuris tampa lemtingas.
Karas ir poveikis Tuzlovskės limanams
Tame pačiame Odesos regiono nacionaliniame parke anksčiau buvo fiksuoti ir kiti karo padariniai aplinkai. Skelbta, kad po smūgių uostams į Juodąją jūrą patekus augaliniam aliejui, audros užterštą masę vėl išmetė į nacionalinio parko smėlingas pakrantes.
Tokie teršalai, kaip pabrėžta, neigiamai veikia jautrias vietos mikroorganizmų bendrijas ir visą pakrančių ekosistemą. Tuzlovskės limanai yra viena svarbių paukščių buveinių ir migracijos maršruto stotelių, todėl bet koks papildomas trikdymas gali turėti platesnių pasekmių laukinei gamtai.