CP v2

Tag: Tvari mada

  • „Shein“ perka „Everlane“ už maždaug 90 mln. eurų: bandymas keisti įvaizdį ar strateginis žingsnis?

    „Shein“ perka „Everlane“ už maždaug 90 mln. eurų: bandymas keisti įvaizdį ar strateginis žingsnis?

    Kinijos ultra fast fashion milžinė „Shein“ paskelbė įsigyjanti JAV drabužių prekės ženklą „Everlane“, ilgus metus siejamą su skaidrumu ir atsakingesnės mados idėja. Sandoris iškart sukėlė diskusijas, ar tai realus posūkis tvarumo link, ar labiau reputacinė investicija Vakarų rinkoms.

    Viešai skelbta, kad „Shein“ „Everlane“ perka iš pagrindinio akcininko, privataus kapitalo fondo L Catterton, o sprendimas dėl pardavimo patvirtintas 2026 metų gegužės viduryje. Sandorio vertė siekia apie 100 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 90 mln. eurų.

    Lyginant su ankstesniais „Everlane“ vertinimais, suma atrodo kukli: 2020 metais prekės ženklas buvo siejamas su maždaug 600 mln. JAV dolerių verte, arba apie 540 mln. eurų. Pastaraisiais metais „Everlane“ susidūrė su finansiniu spaudimu, o žiniasklaidoje minėta ir apie maždaug 90 mln. JAV dolerių skolą, tai yra apie 80 mln. eurų.

    Du skirtingi mados pasauliai

    „Shein“ yra tapusi ultra fast fashion simboliu: itin greita kolekcijų kaita, didžiulė gamybos apimtis ir kainos, leidžiančios konkuruoti masinėje rinkoje. Kartu tai yra segmentas, kuris nuolat kritikuojamas dėl tiekimo grandinių skaidrumo, darbo sąlygų ir aplinkosauginio poveikio.

    Tuo metu „Everlane“ buvo kuriama kaip priešprieša masinei madai, akcentuojant vadinamąjį radikalų skaidrumą, atskleidžiant gamybos kaštus ir tiekimo grandinės informaciją. Daliai pirkėjų ši komunikacija tapo priežastimi rinktis „Everlane“ kaip sąmoningesnę alternatyvą.

    Ką „Shein“ iš tiesų nusiperka?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia šio sandorio vertė gali būti ne gamybiniai pajėgumai ar naujas produktų segmentas, o pats prekės ženklo pasakojimas. Įsigijusi „Everlane“, „Shein“ gauna galimybę kalbėti su auditorija, kuri iki šiol vengė ultra fast fashion, ir pasiūlyti jai „atsakingesnę“ liniją savo ekosistemoje.

    „Tai yra įvaizdžio perkėlimas, o ne transformacija“, – sakė tvarumo srities ekspertė Dominika Lenkowska-Piechocka, vertindama sandorį Lenkijos žiniasklaidai.

    Tokie įsigijimai dažnai veikia kaip reputacinė amortizacija: daliai vartotojų pats faktas, kad kontroversiška įmonė perka „skaidrią“ ir „atsakingą“ markę, gali sudaryti įspūdį, jog visas verslas keičia kryptį. Tačiau realūs pokyčiai paprastai matuojami ne pažadais, o tuo, ar keičiasi gamybos mastai, modelių pristatymo tempas, medžiagų politika ir tiekimo grandinės auditas.

    Rizika „Everlane“ ir signalas rinkai

    „Everlane“ šis sandoris kelia reputacinę riziką: prekės ženklas ilgai kūrė ryšį su pirkėju, kuris vertino etinę poziciją, o „Shein“ įėjimas į akcininkų struktūrą gali tą pasitikėjimą susilpninti. Socialiniuose tinkluose jau matyti dalies vartotojų reakcijos, svarstančios atsisakyti prekės ženklo, jei šis taps dar vienu didelės platformos „segmentu“.

    Platesniame kontekste sandoris atspindi tendenciją, kai stambūs masinės mados žaidėjai perka mažesnius, stiprų pasitikėjimą turinčius prekės ženklus, siekdami diversifikuoti auditorijas ir pasiūlymą. Vartotojams tai reiškia vieną dalyką: vien prekės ženklo istorijos nebeužtenka, vis dažniau tenka vertinti, kam jis priklauso, kaip realiai gamina ir ką keičia praktikoje.

  • Brangūs, bet atrodo pigiai: 5 drabužiai ir klaidos, kurios išduoda net prabangos gerbėjus

    Brangūs, bet atrodo pigiai: 5 drabužiai ir klaidos, kurios išduoda net prabangos gerbėjus

    Ne viskas, kas kainuoja brangiai, automatiškai atrodo prabangiai. Stilistai ir tvarios mados ekspertai sutaria, kad įvaizdį dažniau sugadina ne kaina, o audinio sudėtis, logotipų gausa, netinkamas dydis ir priežiūros stoka.

    Pastaraisiais metais, augant greitajai madai ir mažėjant kainų bei kokybės ryšiui, net ir aukštesnio segmento prekės ženklai dažniau naudoja sintetinius pluoštus. Dėl to suknelė ar palaidinė gali blizgėti, elektrintis, prastai kristi ir dienos šviesoje atrodyti pigiau, nei tikėtasi.

    Sintetika, kuri „išduoda“ kainą

    Pirmas signalas dažnai yra medžiaga: pigiai atrodantis poliesterio ar akrilo blizgesys, statinis krūvis ir prastas kritimas. Net ir geras kirpimas ne visada išgelbėja, jei audinys primena plastiką ir greitai praranda formą.

    Norint, kad baziniai drabužiai atrodytų solidžiai, verta žiūrėti į sudėtį ir pojūtį ant kūno. Natūralesni pluoštai, tokie kaip vilna, medvilnė ar šilkas, dažnai atrodo prabangiau, tačiau ir jie reikalauja tinkamos priežiūros.

    Logomanija ir per ryškūs mikrotrendai

    Dideli, iš tolo matomi logotipai, monogramos ar masyvios sagties akcentai neretai sukuria įspūdį, kad drabužis turi įrodyti statusą. Stiliaus praktikoje tai dažnai veikia priešingai, nes įvaizdis tampa triukšmingas ir primena reklamą.

    Panašiai veikia ir agresyvūs mikrotrendai, kurie socialiniuose tinkluose išpopuliarėja trumpam. Neoninės spalvos nuo galvos iki kojų, neproporcingos iškirptės ar itin keistos formos avalynė greitai pasensta ir gatvėje neretai atrodo kaip kostiumas, o ne investicija.

    Dydis ir priežiūra svarbiau už etiketę

    Dydis etiketėje yra tik skaičius, tačiau matosi, kaip drabužis guli ant kūno. Per mažas švarkas, kuris tempia per nugarą, ar suknelė, kuri veržia per siūles, akimirksniu atima eleganciją ir sukuria skolinto, ne savo drabužio įspūdį.

    Ne mažiau svarbi ir priežiūra: susiglamžę audiniai, išlindę siūlai, atsilaisvinę sagos, nusiburbuliavęs megztinis ar praradęs formą kašmyras gali „numušti“ net brangiausią derinį. Tvarkingas lyginimas, valymas ir smulkūs taisymai dažnai yra pigiausias būdas atrodyti solidžiau.

    Ekspertai pataria mąstyti spintos strategija: mažiau, bet geriau, o tendencijas naudoti kaip akcentą, o ne įvaizdžio pagrindą. Kai prioritetas teikiamas medžiagai, tinkamam kirpimui ir priežiūrai, net paprastas derinys atrodo brangiau už impulsyvų pirkinį su garsiu logotipu.

  • Melanios Trump suknelė vėl sukėlė ažiotažą: „Valentino“ rožinis modelis tapo jos vasaros klasika

    Melanios Trump suknelė vėl sukėlė ažiotažą: „Valentino“ rožinis modelis tapo jos vasaros klasika

    Melania Trump šių metų Kongreso piknike vėl patraukė dėmesį elegantišku, vasarišku įvaizdžiu. Renginiui ji pasirinko mados namų „Valentino“ ilgą maxi suknelę, siūtą iš šilkinio krepdešino, kuri dėl spalvų ir rašto išsiskyrė net tarp oficialaus protokolo aprangos.

    Suknelėje derėjo pudrinės rožinės ir fuksijos tonai, o kompoziciją užbaigė dideli, ryškūs gėlių motyvai. Tamsiai mėlyni, raudoni ir žydri akcentai suteikė deriniui išraiškingumo, todėl įvaizdis atitiko vasaros priėmimų sode nuotaiką, bet išlaikė prabangos įspūdį.

    Aprangos siluetas buvo pritaikytas patogumui: maxi ilgis vizualiai ilgina figūrą, o liemenį paryškinantis, nuimamas diržas leidžia suknelę dėvėti skirtingai. Ilgos rankovės su rankogaliais, šoninės kišenės ir subtilus užsegimas nugaroje priminė, kad prabangūs drabužiai vis dažniau kuriami galvojant ir apie praktiškumą.

    Didžiausią aptarimą sukėlė ne tik pats modelis, bet ir faktas, kad Melania Trump šią suknelę vilkėjo jau ne pirmą kartą. Viešumoje ji su tuo pačiu „Valentino“ kūriniu pasirodė ir 2024, ir 2025 metais, o dabartinis pasirodymas tapo trečiuoju.

    Nors vieši žmonės dažnai vengia kartoti įvaizdžius, mados industrijoje ryškėja priešinga kryptis: vis labiau vertinamas ilgaamžiškumas ir atsakingesnis vartojimas. Aukštos kokybės drabužių dėvėjimas pakartotinai prabangos segmente vis dažniau laikomas ne stiliaus klaida, o sąmoningu pasirinkimu, ypač kai kalbama apie laikui nepavaldžius kirpimus ir natūralius audinius.

    Melanios Trump stilius pastaraisiais metais išlieka nuoseklus: ji dažniausiai renkasi klasikinius siluetus, santūrią prabangą ir žinomų mados namų kūrinius, vengdama trumpalaikių, agresyvių tendencijų. Būtent todėl gėlėta „Valentino“ suknelė, suderinanti efektą su saiku, kaskart sugrįžusi į jos garderobą vėl tampa aptarinėjama.

  • Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Pasaulinę mados industriją 2026 metais sukaustė paradoksas: rinkodaroje vis garsiau žadamas tvarumas, tačiau dalis vartotojų, spaudžiami pragyvenimo kaštų, už tai primokėti nenusiteikę. Vis dėlto prekės ženklai tvarumo krypties neatsisako, nes tai tampa ne įvaizdžio, o rizikų valdymo klausimu.

    Didieji žaidėjai plečia žiediškumo sprendimus ir siūlo daugiau perdirbtų medžiagų, o dalis įmonių investuoja į laboratorijoje užaugintus deimantus ar antrinę prekybą. Tačiau pirkėjai vis dažniau renkasi kainą ir vertę, todėl vadinamasis tvarumo priedas pardavimuose ne visada atsiperka.

    „Tvarumas yra verslas, o ne gerumo akcija: kai brangsta nafta, brangsta poliesteris, o logistika tampa per daug nepastovi“, – sakė buvusi H&M vadovė Helena Helmersson.

    Tvarumas virsta finansų disciplina

    Pastarąjį dešimtmetį mažmenoje dominavo paprasta schema: auginti apimtis, mažinti tiekimo kainą ir išparduoti likučius akcijomis. Tačiau 2026 metais vis daugiau prekės ženklų pripažįsta, kad šie svertai silpnėja, o pelningumą tenka saugoti per tiekimo lankstumą ir stipresnį prekės ženklą.

    Papildomą spaudimą kuria energijos kainų šuoliai ir geopolitiniai sukrėtimai, tiesiogiai veikiantys sintetinių pluoštų savikainą. Kadangi poliesterio ir kitų naftos produktų kainos svyruoja, įmonėms tampa svarbu mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų ir didinti perdirbtų medžiagų dalį.

    Priežastis paprasta: tvarumas vis dažniau atsiranda finansų direktorių darbotvarkėse kaip priemonė stabilizuoti maržas. Tai apima tiek žaliavų riziką, tiek tiekimo grandinių patikimumą, tiek ir reputacijos apsaugą, kai socialiniuose tinkluose skandalai gali greitai numušti prekės ženklo vertę.

    Prabanga taip pat pažeidžiama

    Net ir prabangos segmentas, kuriam kainų jautrumas mažesnis, susiduria su klimato rizika. Tokios žaliavos kaip kašmyras ar aukštos kokybės oda priklauso nuo oro sąlygų, vandens prieinamumo ir gamybos geografijos, o ekstremalūs reiškiniai gali sutrikdyti tiekimą ir kelti kaštus.

    „Tai ne filantropija, o grynas verslas: klimato mažinimo priemonės gali labai greitai atsispindėti pelno (nuostolio) ataskaitoje“, – sakė „Kering“ tvarumo ir institucinių reikalų vadovė Marie-Claire Daveu.

    Investuotojai vis atidžiau vertina aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos rodiklius, todėl tvarumas tampa ir kapitalo pritraukimo, ir rizikų draudimo mechanizmu. Prabangai tai kartu yra būdas skatinti kūrybą, ieškant naujų medžiagų, technologijų ir gamybos sprendimų.

    Žiediškumas brangus, bet artėja taisyklės

    Žiedinės ekonomikos tikslas madoje yra nutolti nuo modelio paimk, pagamink, išmesk ir kurti gaminius taip, kad juos būtų galima perparduoti, taisyti ar perdirbti į naują pluoštą. Tačiau tekstilės perdirbimo infrastruktūra dar tik plečiasi, o tekstilė į tekstilę sprendimai iki šiol išlieka sudėtingi ir brangūs.

    Situaciją keičia ne vien vartotojų nuotaikos, bet ir reguliavimas. Europos Sąjungoje įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti žaliąjį smegenų plovimą, riboti perteklinį prekių naikinimą ir didinti gaminių tvarumo reikalavimus, todėl įmonėms kyla ne tik reputacinė, bet ir finansinių sankcijų rizika.

    Dalis prekės ženklų akcentuoja, kad jaunų vartotojų vertybės ilgainiui gali pastūmėti rinką, tačiau šiandien jų perkamoji galia ne visada atitinka keliamus lūkesčius. Dėl to tvarumas madoje vis labiau primena maratoną: investicijų reikia dabar, o didesnė grąža ir aiškesni signalai iš rinkos dažnai ateina vėliau.

  • Karalienė Letizija vėl pasirinko odą: rokeriškas įvaizdis sukėlė audringas reakcijas

    Karalienė Letizija vėl pasirinko odą: rokeriškas įvaizdis sukėlė audringas reakcijas

    Ispanijos karalienė Letizija šią savaitę pasirodė vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimų ceremonijoje, kur jos stilius vėl tapo aptarinėjamas. Renginys buvo iškilmingas, tačiau neįpareigojantis, todėl monarchė pasirinko elegantišką, bet šiuolaikišką derinį.

    Letizija liko ištikima juodos ir baltos spalvų dermei, tačiau įvaizdžiui charakterio suteikė drabužių audiniai ir siluetai. Daugiausia dėmesio sulaukė pusiau permatoma palaidinė su subtiliu metalizuotu raštu, kurią karalienė jau buvo vilkėjusi 2018 metais, taip pabrėždama dažnai akcentuojamą atsakingesnį požiūrį į garderobą.

    Įvaizdį užbaigė juodas odinis midi ilgio sijonas, kuris suteikė rokeriškos nuotaikos, bet išlaikė oficialiam renginiui tinkamą santūrumą. Toks pasirinkimas ne pirmą kartą išryškina Letizijos gebėjimą suderinti rūmų etiketo lūkesčius su šiuolaikinėmis mados kryptimis.

    Odiniai drabužiai ilgą laiką buvo laikomi per daug drąsiu, neformaliu sprendimu karališkosios šeimos nariams, nes asocijavosi su maištinga estetika. Tačiau pastaraisiais metais požiūris keičiasi: monarchai vis dažniau renkasi modernesnius siluetus ir medžiagas, o odą pakeitė ir kokybiškesni apdirbimo būdai, ir augantis dėmesys alternatyvoms.

    Letizija jau ne kartą vilkėjo odinius sijonus, kelnes ar švarkus, todėl toks stilius tapo atpažįstama jos įvaizdžio dalimi. Mados apžvalgininkai dažnai pabrėžia, kad būtent ši pusiausvyra tarp klasikos ir naujumo išlaiko ją tarp labiausiai aptariamų Europos karališkųjų šeimų stiliaus ikonų.

    Šis pasirodymas dar kartą parodė, kad net anksčiau prieštaringai vertinti sprendimai gali atrodyti rafinuotai, jei yra apgalvotai pritaikyti progai. Letizijos atveju rokeriškas akcentas neskamba provokuojančiai, o veikiau tampa subtiliu šiuolaikinės monarchijos ženklu.

  • Danijos karalienė Mary sudrebino mados konferenciją: stiliaus triukai, atimantys metų

    Danijos karalienė Mary sudrebino mados konferenciją: stiliaus triukai, atimantys metų

    Danijoje surengtoje tarptautinėje mados ir tvarumo konferencijoje „Global Fashion Summit: Copenhagen Edition 2026“ dėmesys krypo ne tik į industrijos sprendimus, bet ir į karališkąją viešnią. Renginio pabaigoje vykusiame iškilmingame priėmime dalyvavo Danijos karalienė Mary, žinoma savo nuosekliu domėjimusi mada.

    Karalienės pasirinkta apranga sulaukė komentarų dėl vienos priežasties – ji atrodė akivaizdžiai gaiviai, bet neišsižadėjo klasikinės elegancijos. Tokia kryptis ypač vertinama viešajame protokole, kai įvaizdis turi būti ir šiuolaikiškas, ir santūrus.

    Renginys, keičiantis industriją

    „Global Fashion Summit“ – kasmetinis tarptautinis susitikimas, pradėtas Danijoje, į kurį susirenka mados verslo, gamybos ir inovacijų atstovai. Čia diskutuojama apie tvaresnes tiekimo grandines, atsakingesnį žaliavų naudojimą ir būdus mažinti aplinkosauginį pėdsaką.

    Tokio tipo konferencijose vis dažniau akcentuojama, kad tvarumas prasideda nuo ilgaamžių sprendimų: kokybiškų audinių, aiškaus garderobo planavimo ir universalių derinių. Dėl to karališkos šeimos narių pasirinkimai tampa ne tik stiliaus, bet ir žinutės dalimi.

    Kaip atrodyti jaunesnei, neperlenkiant lazdos?

    Mados stebėtojai atkreipė dėmesį, kad karalienė nesirinko akivaizdžiai jaunatviškų, rizikingų sprendimų. Vietoj to ji išnaudojo subtilius triukus, kurie dažniausiai veikia patikimiausiai: švaresnes linijas, subalansuotas proporcijas ir detales, kurios suteikia lengvumo.

    „Brandžiame amžiuje nereikia rengtis paaugliškai, kad atrodytum gaiviau – svarbiausia pasirinkti tai, kas pabrėžia laikyseną ir suteikia lengvumo“, – sako stilistai, komentuodami tokio tipo įvaizdžius.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia vieną aiškų akcentą vietoj kelių konkuruojančių, tvarkingą siluetą ir spalvas, kurios gaivina veidą. Tokie sprendimai lengvai pritaikomi ir kasdienėje spintoje, kai norisi atrodyti šiuolaikiškai, bet išlaikyti solidumą.

  • Karalienė Leticija Barcelonoje pavergė juoda suknele: visų akys į 1906 metų brangakmenius

    Karalienė Leticija Barcelonoje pavergė juoda suknele: visų akys į 1906 metų brangakmenius

    Barcelonoje minint „El País“ 50 metų sukaktį Ispanijos karalienė Leticija pasirinko įvaizdį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė itin paprastas, tačiau sulaukė didžiulio dėmesio. Minimalistinė juoda suknelė tapo fonu istorinei karališkajai juvelyrikai, kurios ištakos siekia XX amžiaus pradžią.

    Renginys vyko Jūrų muziejuje, o Leticija atvyko vilkėdama iki kulkšnių siekiančią juodą suknelę. Ji siejama su „Mango“ ir išsiskyrė švaria linija bei trumpomis rankovėmis, pabrėžiančiomis laikui nepavaldžią klasiką.

    Vienu ryškiausių akcentų tapo atviri pečiai ir vadinamasis bardot tipo iškirpimas, subtiliai paryškinantis kaklo ir raktikaulių liniją. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas oficialiuose renginiuose, kai norima suteikti daugiau erdvės papuošalams ir sukurti vizualią pusiausvyrą.

    Istorinė juvelyrika užgožė suknelę

    Nors derinį papildė juoda delninė su dekoratyvia sagtimi ir klasikiniai aukštakulniai, pagrindiniu vakaro akcentu tapo papuošalai. Karalienė pasirinko vėrinį ir auskarus iš Ispanijos karališkosios kolekcijos, kuri siejama su 1906 metais.

    Šie papuošalai, pasak aprašymų, buvo dovanoti karalienei Viktorijai Eugenijai vestuvių proga, o vėliau per dešimtmečius keisti ir papildyti. Tokie istoriniai dirbiniai karališkajai šeimai yra ne tik prabanga, bet ir simbolinis tęstinumo bei valstybės reprezentacijos elementas.

    Ypatingo dėmesio sulaukė vadinamojo rivière tipo deimantinis vėrinys, kurio stilistika išliko aktuali iki šių dienų. Būtent todėl minimalistinis drabužis dažnai pasirenkamas sąmoningai, kad ryškūs, paveldą turintys aksesuarai netaptų tik dar viena detalė, o kalbėtų patys.

    Žinutė apie tvarią madą

    Pastebėta, kad tai ne pirmas kartas, kai Leticija viešumoje pasirodo su šia suknele, ji buvo matyta ir per oficialią kelionę į Kairą. Karališkųjų šeimų garderobo kartojimas pastaraisiais metais vis dažniau vertinamas kaip sąmoningas pasirinkimas, atspindintis tvaresnį požiūrį į vartojimą.

    Šiuolaikinėje oficialioje aprangoje ryškėja tendencija investuoti į universalius, ilgai dėvimus drabužius, o įvaizdį atnaujinti aksesuarais. Leticijos atvejis tai iliustruoja itin aiškiai: ta pati bazė gali atrodyti visiškai kitaip, kai ją lydi išskirtinio svorio papuošalai.

    Šis pasirodymas dar kartą priminė, kad juoda spalva išlieka saugiausias elegancijos pasirinkimas, o minimalizmas dažnai tampa geriausia scena prabangai. Kai drabužis neperkrautas, net ir viena istorinė detalė gali tapti viso vakaro centru.

  • Šios 3 kelnių rūšys išgelbės garderobą: tinka visiems ir nepavaldžios sezoninėms madoms

    Šios 3 kelnių rūšys išgelbės garderobą: tinka visiems ir nepavaldžios sezoninėms madoms

    Mikrotrendai ateina ir praeina, tačiau kasdienėje spintoje svarbiausia patikimas pagrindas. Stilistai sutaria: kai bazė universali, ryškūs akcentai atrodo apgalvotai, o ne atsitiktinai. Todėl pastaraisiais sezonais vis daugiau dėmesio skiriama ilgaamžiams siluetams, kurie dera su įvairiais batais ir viršutiniais drabužiais.

    Vienas universaliausių pasirinkimų yra tvarkingai pasiūtos klasikinės medžiaginės kelnės su šiek tiek siaurėjančia klešne, dar vadinamos cigaretėmis. Toks kirpimas išlieka kapsulinės spintos pagrindu, nes lengvai pereina iš oficialaus biuro į laisvesnį savaitgalį. Be to, kokybiškas audinys dažnai būna patogesnis nei standūs džinsai ir gražiai formuoja siluetą.

    Viešojoje erdvėje šį principą nuolat patvirtina ir garsenybės, rinkdamosi minimalizmą, kai norima dėmesį sutelkti į svarbią žinutę, o ne aprangą. „Kai derinys paprastas, visas svoris tenka veiksmui, o ne įvaizdžiui“, – sako stilistai, vertindami neutralių kelnių ir klasikinių batų derinius.

    Dar viena kryptis, kuri šiuo metu ypač matoma tiek podiumuose, tiek gatvės madoje, yra laisvesnės šviesios kelnės plačia klešne. Pavasarį ir vasarą jos tampa alternatyva sezoniškiems sugrįžtantiems hitams, pavyzdžiui, capri tipo modeliams, tačiau investuojant ilgesniam laikui labiau atsiperka neutralūs atspalviai ir paprasta konstrukcija. Tokios kelnės lengvai derinamos su lininiais marškiniais, švarkais ar megztiniais, o vėsesniu metu gali būti dėvimos su storesnėmis tekstūromis.

    Trečiasis pasirinkimas, kurį mados apžvalgininkai dažnai vadina saugiausia investicija, yra tiesaus kirpimo arba platesni džinsai. Pastaraisiais metais jie vis labiau nustumia itin aptemptus modelius, nes mada akcentuoja patogumą ir judėjimo laisvę. Tiesūs arba platėjantys džinsai ypač praktiški: pakeitus avalynę ir viršutinį sluoksnį, tas pats drabužis tinka ir darbui, ir laisvalaikiui.

    Renkantis universalias kelnes, specialistai pataria prioritetą teikti audinio sudėčiai, kritimui ir siuvimo kokybei, o ne vien etiketei. Neutralios spalvos, aiški talija ir klasikinis ilgis padeda sukurti daugiau derinių su mažesniu kiekiu drabužių. Taip spinta tampa ne tik madinga, bet ir tvaresnė, nes sumažėja impulsyvių pirkinių poreikis.

  • Britų „Ponda“ ieško naujų investuotojų: augalinė BioPuff izoliacija madai žada plėtrą

    Didžiosios Britanijos Bristolyje įsikūrusi biomaterialų bendrovė „Ponda“ pradėjo naują sutelktinio finansavimo kampaniją platformoje „Republic“. Įmonė siekia pritraukti bent 230 000 eurų, kad galėtų didinti augalinės izoliacijos BioPuff gamybos apimtis ir paspartinti komercinę plėtrą.

    „Ponda“ teigimu, iki šiol iš viso pritraukta apie 5 600 000 eurų, įskaitant dotacijas ir apdovanojimus. Pernai lapkritį įmonė taip pat skelbė apie 2 000 000 eurų pradinės stadijos investicijų etapą, o dabartinis finansavimas orientuotas į gamybos mastelio didinimą, procesų stiprinimą ir produkto įvedimą į platesnę rinką.

    „Mada jau daug metų kalba apie geresnių medžiagų poreikį, tačiau tikras išbandymas yra tai, ar jos gali veikti gaminiuose, tiekimo grandinėse ir reikšmingu mastu. Būtent tai kuriame su BioPuff: ne tik naują izoliaciją, bet ir sistemą, kuri sujungia produkto savybes su šlapynių atkūrimu“, – sakė „Ponda“ bendraįkūrėjas ir vadovas Julianas Ellis-Brownas.

    Kas yra BioPuff ir kodėl tai svarbu?

    BioPuff yra augalinė izoliacija, gaminama iš pluošto, išgaunamo iš šlapynėse auginamo plačialapio švendro (Typha). Bendrovė pabrėžia, kad žaliava gaunama taikant paludikultūrą, kai ūkininkaujama ne nusausintuose, o vėl sudrėkintuose durpynuose ir kitose šlapiose teritorijose.

    Toks modelis siekia spręsti dvi problemas vienu metu: mažinti priklausomybę nuo iškastinės kilmės sintetinių užpildų ir kartu skatinti šlapynių atkūrimą. „Ponda“ argumentuoja, kad nusausintos šlapynės tampa reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, todėl jų atkūrimas gali turėti didelę klimato naudą.

    Investuotojų dėmesys biomedžiagoms auga

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija finansuoti mažesnio anglies pėdsako, celiuliozės pagrindu kuriamas ir žiediškumą skatinančias medžiagas. Šiame kontekste „Ponda“ kampanija papildo platesnį signalą rinkai, kad prekės ženklai ieško alternatyvų tiek tradiciniams pūkams, tiek naftos pagrindu gaminamiems užpildams.

    Įmonė skelbia, kad BioPuff jau buvo išbandyta su tokiais prekių ženklais kaip „Stella McCartney“, „Berghaus“, „Ahluwalia“ ir „Sheep Inc.“. Pasak „Ponda“, ankstyvas naudojimas realiuose produktuose turėtų padėti įrodyti, kad medžiaga gali atitikti praktinius reikalavimus, o ne būti vien laboratorinis prototipas.

    „Partnerių, tokių kaip H&M Foundation ir Parley for the Oceans, parama padėjo patvirtinti mūsų darbo aktualumą. Dabar galimybė yra įrodyti, kad regeneracinės medžiagų sistemos gali būti komerciškai gyvybingos ir realiai naudingos prekės ženklams“, – pridūrė Julianas Ellis-Brownas.

    Jei gamybos mastelis bus sėkmingai padidintas, „Ponda“ tikisi pereiti nuo bandomųjų partijų prie stabilesnio tiekimo platesniam klientų ratui. Tai svarbu ir dėl to, kad madai mažinant poveikį klimatui, vien prototipų nebeužtenka, rinkai reikia pakankamų apimčių, pastovios kokybės ir aiškiai suvaldytų tiekimo grandinių.