CP v2

Tag: Tvarumas mokyklose

  • Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Rugsėjo 28 dieną gimnazijoje sutapo keli reikšmingi tarptautiniai įvykiai: paminėta Europos kalbų diena, įvyko pirmasis „Nordplus Junior“ projekto CARE mokinių susitikimas ir pradėtas naujas bendradarbiavimo etapas su partneriais iš Tokato Turkijoje.

    Tą dieną mokyklos bendruomenė akcentavo kalbų mokymosi prasmę ne kaip teoriją, o kaip realią galimybę užmegzti ryšius. Europos kalbų diena visoje Europoje minima siekiant skatinti daugiakalbystę, kultūrų pažinimą ir kalbų mokymąsi visą gyvenimą.

    Susitikimas, suartinęs Lietuvą ir Latviją

    Pirmasis CARE susitikimas subūrė Lietuvos ir Latvijos mokinius, kurie pristatė savo šalis, mokyklas ir kasdienybę. Praktinės veiklos buvo orientuotos į tarpkultūrinį pažinimą ir bendravimą, todėl daug dėmesio skirta kalbai kaip bendradarbiavimo įrankiui.

    Mokiniai greitai pastebėjo, kad lietuvių ir latvių kalbose netrūksta panašumų, nors jos nėra tarpusavyje visiškai suprantamos. Tokie palyginimai, anot organizatorių, padeda mažinti baimę klysti ir skatina drąsiau kalbėti, net jei žodynas dar ribotas.

    Nauja partnerystė su Tokato mokykla

    Tą pačią dieną gimnazijos direktorė Renata Krasowska pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Zübeyde Hanım VTA“ profesine aukštesniąja mokykla Tokate. Sutartis atveria kelią naujoms bendroms veikloms ir tarptautiniams mainams.

    Kartu su partneriais iš Turkijos mokykla pradeda rengti naują „Erasmus+“ projektą, kuriame numatyta kurti skaitmenines aplikacijas, padėsiančias mažinti atliekų kiekį mokyklose. Pastaraisiais metais „Erasmus+“ projektuose vis dažniau akcentuojama tvarumo tematika ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, todėl tokia kryptis atliepia bendras Europos švietimo tendencijas.

    Nuotolinė pamoka ir netikėti atradimai

    Nuotoliniame susitikime mokiniai susipažino su Tokato mokykla, kurioje mokosi tik merginos. Tai vyresniųjų klasių ir profesinio mokymo įstaiga, siūlanti įvairias praktines kryptis, įskaitant dizainą ir kosmetologiją, o mokymosi procesą papildo ir mokyklos turima TV studija.

    Nuotolinė pamoka virto kalbinių atradimų erdve: Turkijos mokinėms lietuvių kalba buvo visiškai nauja, o mūsų mokiniai atpažino kai kuriuos turkiškus žodžius, girdėtus kelionių metu. Tokios detalės, pasak pedagogų, dažnai tampa paprasčiausiu ir greičiausiu tiltu į bendrą pokalbį.

    Rugsėjo 28 dienos renginiai simboliškai pažymėjo tarptautinio bendradarbiavimo startą, kai vienoje dienoje susitiko skirtingos kalbos, patirtys ir ugdymo tradicijos. Mokyklos teigimu, svarbiausia žinutė mokiniams išliko paprasta: kalbos padeda ne tik mokytis, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais darbais.

    Tekstą parengė Inesa Rusecka, anglų kalbos mokytoja ekspertė, projekto koordinatorė.

    „Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“.

  • Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metais, kai 48 savivaldybėse darbą pradėjo tvarumo koordinatoriai. Šiandien programa jau apima 60 savivaldybių ir šimtus švietimo įstaigų, kurios diegia tvarumo sprendimus kasdienėje veikloje.

    Iniciatyva sukurta kaip priemonių sistema, padedanti mokykloms planuoti konkrečius pokyčius ir nuosekliai judėti link darnaus vystymosi tikslų. Siekiama, kad iki 2030 metų visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba kryptingai žengtų šiuo keliu, apjungiant ugdymo turinį, infrastruktūrą ir bendruomenės įpročius.

    „Tvari mokykla 2030“ veikia ne tik per pamokas, bet ir per praktinius sprendimus: atliekų mažinimą, energijos taupymą, tvarų judumą, atsakingą pirkimą ir sveikesnės aplinkos kūrimą. Taip ugdomi mokinių įgūdžiai, stiprinamas bendruomeniškumas ir didinamas mokyklų atsparumas kasdieniams iššūkiams.

    „Tvarumas jau tapo poreikiu ir mokyklos kultūros dalimi. Svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir atrasti motyvaciją judėti pirmyn“, – sakė LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis.

    Programoje gali dalyvauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo įstaigos. Joms padeda savivaldybėse dirbantys tvarumo koordinatoriai, kurie konsultuoja bendruomenes, padeda įsivertinti situaciją ir suplanuoti realistiškus pokyčių žingsnius.

    Kaip vertinamos tvarios mokyklos

    Mokyklų pažanga vertinama trijų pakopų sistema. Pirmiausia įstaigos savarankiškai įsivertina pagal LINEŠA parengtą metodiką, tuomet savivaldybėse atrenkami pretendentai į aukštesnes pakopas, o galutiniame etape mokyklas vertina ekspertai, apsilankantys vietoje.

    Aukščiausia, trečioji pakopa skiriama toms įstaigoms, kurios demonstruoja ne tik tvarius sprendimus, bet ir lyderystę: dalijasi patirtimi, įtraukia bendruomenę, turi aiškų tvarumo valdymą ir nuosekliai matuoja pokyčius. Tokios mokyklos gali gauti tvarumo mentoriaus statusą ir padėti kitoms įstaigoms.

    Vilniaus rajono rezultatai ir lyderiai

    Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos prie iniciatyvos prisijungė 2025 metais. Šių metų vertinime dalyvavo 20 rajono švietimo įstaigų, kurios įsivertino veiklas ir pasiekimus, o 19 savivaldybės ir 1 privati įstaiga gavo „Tvarios mokyklos 2030“ ženklą „Tvarumo bruknė“.

    Šis ženklas reiškia, kad mokykla pasiekė bent vieną iš trijų tvarumo pakopų ir gali pagrįsti savo pažangą konkrečiais veiksmais. Tarp įvertintų įstaigų yra tiek darželiai, tiek gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, o tai rodo, kad tvarumo principai diegiami visose ugdymo grandyse.

    I pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė, be kita ko, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų ir Riešės vaikų lopšeliai-darželiai, Nemenčinės Gedimino gimnazija, Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla, Valčiūnų gimnazija. II pakopos ženklas skirtas Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinei mokyklai, Kalvelių „Aušros“ gimnazijai, Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai, Maišiagalos vaikų lopšeliui-darželiui ir Šumsko pagrindinei mokyklai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė trečioji pakopa: tarp 25 aukščiausiai Lietuvoje įvertintų švietimo įstaigų pateko dvi Vilniaus rajone veikiančios mokyklos. III pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla ir Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla.

    Trečiosios pakopos mokykloms planuojamos papildomos galimybės pristatyti patirtį nacionaliniu mastu, dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir mobilumo veiklose. Antrosios pakopos mokyklos bus pažymėtos specialiomis „Tvarumo bruknės“ lentelėmis, o apdovanojimų renginys numatytas lapkričio 26 dieną.

    Kiek mokyklų jau įsitraukė

    LINEŠA duomenimis, šiuo metu prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ yra prisijungusios 796 Lietuvos mokyklos, pasiekusios bent vieną iš tvarumo pakopų. Programa plečiasi, o savivaldybių koordinatoriai tampa svarbia jungtimi tarp nacionalinių tikslų ir realių pokyčių mokyklų kasdienybėje.

    2026 metų pavasarį prie iniciatyvos prisijungė dar 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų. Įstaigos, kurios dar nedalyvauja, kviečiamos atlikti įsivertinimą ir pateikti dokumentus savivaldybės tvarumo koordinatoriams iki spalio 1 dienos.

    Vilniaus rajono rezultatai rodo, kad tvarumas vis dažniau tampa ne vien atskirų projektų tema, o nuoseklia ugdymo kultūros dalimi. Nuo kasdienių sprendimų, mažinančių išteklių švaistymą, iki bendruomenę telkiančių iniciatyvų, mokyklos stiprina atsakomybę ir kuria praktinius įgūdžius, kurie svarbūs mokiniams už mokyklos ribų.

    Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė

    Parengta pagal LINEŠA informaciją.

  • „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai Birštone: kur mokykloms dar trūksta ir kas veikia

    Mokymai Birštone ir praktiniai vizitai

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone vyko projekto „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatorių mokymai. Juose dalyvavo ir projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

    Mokymuose aptarta projekto įgyvendinimo apžvalga ir tobulinimo kryptys, taip pat koordinatorių veiklų planavimas bei savivaldybių bendradarbiavimo formatas. Dėmesys skirtas ir kasmetinių veiklų suderinimui, kad mokyklų pažanga būtų vertinama nuosekliai.

    Programą papildė pažintiniai vizitai į dvi Birštono švietimo įstaigas: lopšelį-darželį „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu buvo dalijamasi patirtimi, kaip tikrinti mokyklų įsivertinimus ir suvienodinti požiūrį į skirtingus kriterijus.

    Įsivertinimai: kas sekasi prasčiau

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovė pristatė 2025 metų įsivertinimų analizę ir įžvalgas, kokios pamokos matomos iš mokyklų vertinimo bei pokyčių planų. Akcentuota, kad daliai mokyklų sudėtingiausia tvarumo veiklas paversti visos bendruomenės įpročiais, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

    Įvardyta, kad silpniau atliepiami bendruomenės įtraukimo, vietovių ryšių bei gamtos ir kultūros paveldo kriterijai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad mokykloms pritrūksta partnerystės su vietos bendruomene, nuoseklios komunikacijos ir ilgalaikių veiklų, kurios būtų integruotos į ugdymą.

    „Svarbiausia, kad įsivertinimas virstų aiškiu pokyčių planu ir realiais veiksmais, o ne formaliu dokumentu“, – sakė LINEŠA specialistė.

    Kas padeda įtraukti daugiau mokyklų

    Mokymų metu koordinatorės, taip pat ir dalyvės, neseniai stažavusios Nyderlanduose, dalijosi gerosiomis praktikomis. Aptarta, kad geriausiai veikia aiškus susitarimas dėl tvarumo lyderystės mokykloje, reguliarus pažangos sekimas ir matomas pripažinimas už pasiektus rezultatus.

    Taip pat pristatyti „Atvirų durų“ vizitai į III pakopos mokyklas, kurie gali padėti perimti praktinius sprendimus iš pažengusių bendruomenių. Nagrinėta ir DofE programa kaip veiklų kryptis, papildanti tvarumo tikslus per jaunimo įsitraukimą, atsakomybių pasidalijimą ir ilgalaikes iniciatyvas.

    Diskusijose sutarta, kad naujų mokyklų įsitraukimą dažniausiai pagreitina gerosios patirties sklaida savivaldybės viduje, politinis palaikymas ir aiškiai įvardyta nauda pačiai mokyklai. Mokymus užbaigusi dalyvių refleksija pabrėžė, kad koordinatorių bendruomenė stiprėja, o bendri susitarimai padeda išlaikyti vienodesnį vertinimą ir kryptingesnius pokyčius.