CP v2

Tag: Tvarūs degalai

  • Anglies dujinimas grįžta į darbotvarkę: Indija skatina projektus, o Lietuvoje tema gali atgimti kitaip

    Indija artėja prie sprendimo pradėti didelės apimties paskatų programą, kuri turėtų paspartinti anglies dujinimo projektus ir naujas investicijas į kurą bei chemijos pramonę. Šalis siekia, kad vietinės žaliavos būtų plačiau naudojamos gaminant sintezės dujas, degalus ir chemikalus, taip mažinant priklausomybę nuo importo.

    Viešai svarstomos programos vertė siekia apie 3,95 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,6 mlrd. eurų. Indijos ambicija – iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies dujinimo pajėgumų, todėl kalbama ne apie pavienius bandymus, o apie visos pramonės krypties stiprinimą.

    Kodėl Indija renkasi dujinimą

    Anglies dujinimas Indijoje pristatomas kaip strateginis instrumentas energetiniam saugumui ir pramonės savarankiškumui didinti. Pastaraisiais metais Azijoje išryškėję tiekimo ir kainų svyravimų rizikos veiksniai paskatino šalis ieškoti alternatyvų importuojamiems angliavandeniliams, ypač suskystintoms gamtinėms dujoms.

    Indija turi vienas didžiausių anglies atsargų pasaulyje, o anglis išlieka jos energetikos sistemos pagrindas. Dėl augančio elektros poreikio ir pramonės plėtros šalyje prognozuojamas didesnis energijos suvartojimas, todėl vietinės žaliavos panaudojimas pristatomas kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir kainą.

    Europa: CO2 kainos keičia logiką

    Europos kontekste anglies dujinimo ekonomika daug sudėtingesnė, nes emisijų kaštai daro tokius projektus sunkiai konkurencingus. Dėl to tradicinis kelias, kai dujinama anglis ir gaminamos pramoninės dujos ar degalai, daugeliu atvejų pralaimi alternatyvoms, paremtoms atsinaujinančia energija, energijos efektyvumu ar elektrifikacija.

    Vis dėlto pati dujinimo technologinė kompetencija nepraranda reikšmės: ji gali būti pritaikoma kitoms žaliavoms, ypač biomasės ir atliekų srautams, kai tikslas yra pagaminti sintezės dujas, vėliau panaudojamas chemijos produktams ar degalams. Tokios kryptys dažniau siejamos su dekarbonizacijos tikslais, jei užtikrinama tvari žaliava ir skaidri emisijų apskaita.

    Ar tema gali atgimti Lietuvoje?

    Lietuvoje anglies dujinimo tema istoriškai buvo aptarinėjama regiono energetikos ir pramonės diskusijose, tačiau praktinių prielaidų dideliam anglies projektui nėra. Ribota vietinių tinkamų išteklių bazė ir CO2 kaštai reikštų, kad klasikinis anglies dujinimas vargiai galėtų tapti ekonomiškai pagrįstu sprendimu.

    Vis dėlto pati idėja gali grįžti kitu pavidalu – per biomasės ar atliekų dujinimo technologijas, kurios teoriškai galėtų padėti tiekti žaliavą pramonei ir prisidėti prie tvaresnių degalų gamybos. Tai ypač aktualu aviacijos sektoriui, kuriam ES reguliavimas numato didėjančią tvarių aviacinių degalų dalį.

    „Tokia anglies dujinimo apimtis, kuri atsipirktų ir patenkintų bent chemijos pramonės poreikius, reikalautų kelių milijonų tonų tinkamų savybių žaliavos, o esant CO2 kaštams tai būtų neapsimoka. Tačiau tuomet sukaupta žinios bazė gali būti panaudota, tik jau su biomasės žaliava“, – sakė prof. Marek Ściążko.

    Ekspertų vertinimu, būtent perėjimas nuo anglies prie biomasės ar kitų alternatyvių srautų yra realistiškiausias kelias, jei dujinimo sprendimai regione ir vėl atsidurs darbotvarkėje. Praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo žaliavos tiekimo grandinės, ekonomikos, emisijų reikalavimų bei investicijų į pramoninę infrastruktūrą.

  • Aviacijos sektorius spaudžiamas kainų ir reguliavimo: bręsta dideli pokyčiai Europos rinkoje

    Branža vėl atsidūrė spaudime

    Europos aviacijos sektorius, dar visai neseniai atsigavęs po pandemijos, vėl susiduria su keliais vienu metu veikiančiais smūgiais. Prie geopolitinės rizikos, karo Ukrainoje pasekmių ir uždarytų oro erdvių prisidėjo brangstantys energijos ištekliai ir didėjanti reguliacinė našta.

    Diskusijose apie rinkos ateitį vis dažniau skamba mintis, kad dabartinis etapas gali paspartinti vežėjų konsolidaciją. Tai reiškia, kad didesnės grupės stiprins pozicijas, o mažesniems žaidėjams išlikti taps sunkiau.

    Konsolidacija įgauna pagreitį

    Oro linijų atstovai atkreipia dėmesį, kad rinkoje jau matyti ryškūs persigrupavimo pavyzdžiai, kai istoriniai prekių ženklai pereina į didesnių grupių rankas. Tokie procesai ypač sustiprėja po krizių, kai prieiga prie kapitalo ir masto ekonomija tampa lemiamu pranašumu.

    „Konsolidacija tarp oro vežėjų spartėja, o dabartinės aplinkybės šį procesą tik sustiprina“, – sakė „Buzz“ vadovas Michałas Kaczmarzykas.

    Pasak jo, situacija skiriasi nuo pandemijos laikotarpio, tačiau išlaidų šuolis taip pat kelia įtampą planuojant skrydžių tinklą ir kainodarą. Didžiausias spaudimas tenka degalų sąnaudoms, kurios kai kurių vežėjų veikloje priartėjo prie maždaug pusės visų operacinių kaštų.

    Degalai, ETS ir tvarių degalų trūkumas

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad didesnės degalų kainos yra tik viena problemos dalis. Kartu veikia Europos Sąjungos klimato politika, ypač ETS mechanizmas, kuris didina skrydžių kaštus, nes aviacijai tenka pirkti taršos leidimus.

    Ne mažiau diskusijų kelia tvarių aviacinių degalų reikalavimai, nes jų pasiūla vis dar ribota, o kaina gerokai aukštesnė nei tradicinių degalų. Esant lėtam gamybos augimui, vežėjai įspėja, kad įsipareigojimų vykdymas tampa brangus, o šios išlaidos neišvengiamai atsispindi bilietų kainose.

    „Degalų trūkumas būtų ekstremali situacija, nes jei nebus degalų, paprasčiausiai neskraidysime“, – sakė „Collins Aerospace Wrocław“ vadovas Pawełas Pałubińskis.

    Infrastruktūra ir valdymo sprendimai tampa kritiški

    Diskusijose akcentuojama, kad net ir krizių akivaizdoje investicijų į oro uostų infrastruktūrą atidėti nepavyks. Modernūs terminalai, didesnis pralaidumas ir efektyvesnis oro erdvės valdymas tampa būtini tam, kad rinka galėtų augti, kai geopolitinė situacija stabilizuosis.

    Lenkijos pusėje daug dėmesio skiriama naujo centrinio oro uosto projektui, kurio atidarymas šiuo metu siejamas su 2032 metais. Tuo pat metu pabrėžiama, kad iki tol būtinos ir esamų pagrindinių oro uostų modernizacijos, kad srautų augimas nebūtų pristabdytas.

    Reguliavimas: kur baigiasi priežiūra ir prasideda našta?

    Vežėjai ir sektoriaus organizacijos taip pat kelia klausimą, ar dalis planuojamų teisinių pokyčių neperžengia ribos, kai reguliavimas pradeda silpninti konkurencingumą. Įspėjama, kad papildomi mokesčiai ir naujos rinkliavos gali tapti našta tiek bendrovėms, tiek keleiviams.

    Valdžios atstovai teigia, kad dialogas su rinka vyksta, o sprendimų tikslas yra profesionali ir veiksminga priežiūra, kuri neapsunkintų sektoriaus labiau nei būtina. Vis dėlto aišku viena: aviacijos rinkai artimiausi metai bus permainų metas, o sprendimai dėl ETS, tvarių degalų ir infrastruktūros lems, kas iš šio etapo išeis sustiprėję.