CP v2

Tag: Tvarus gyvenimas

  • Rudens dekoracijos beveik už dyką: usniai, dumplūnė ir mėnulio sėklos namus puoš mėnesiais

    Vėlyvas ruduo dažnai siejamas su tamsesnėmis dienomis ir mažiau žydėjimo, tačiau būtent tada gamtoje atsiranda itin daug ilgaamžių dekoracijų medžiagų. Džiovinti augalai, sėklų dėžutės ir uogos gali atrodyti įspūdingai, o svarbiausia, tokia puošyba neretai kainuoja nieko, jei medžiagų prisirenkama pasivaikščiojimo metu.

    Ieškant natūralių sprendimų verta atkreipti dėmesį į usnius ir panašius dygliuotus augalus: jų žiedynai išlaiko formą, todėl tinka sausoms puokštėms, stalo kompozicijoms ar sezoniniams vainikams. Kad dekoras būtų tvarkingas, užtenka stiebus apkarpyti, pašalinti lapus ir džiovinti pakabinus žiedais žemyn sausoje, vėdinamoje vietoje.

    Itin efektingai atrodo dumplūnė, kurios ryškūs oranžiniai vaisių apvalkalai primena mažus žibintus. Nors sode ji vertinama dėl dekoratyvumo, svarbu prisiminti, kad kai kurių dumplūnių rūšių uogos nėra valgomos, todėl tokias šakeles geriausia laikyti vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje.

    Mėnulio sėklos, dažnai atpažįstamos iš sidabriškai permatomų plokštelių, yra dar viena klasika rudens interjerui. Iš jų lengvai padaromi vainikai, sieninės kompozicijos ar tiesiog lengvas akcentas stiklinėje vazoje, o tinkamai išdžiovintos jos išsilaiko iki pat pavasario.

    Jei norisi daugiau spalvos, kompozicijoms tinka gudobelės, erškėčių, raugerškių ar šermukšnių uogos, taip pat spygliuočių šakelės ir įvairios varpos. Natūralus dekoras geriausiai atrodo tuomet, kai pasirinktos 2–3 dominuojančios spalvos, o visa puokštė neperkraunama skirtingomis formomis.

    Pastaraisiais metais stiprėja tvarių namų idėja, todėl populiarėja dekoracijos, kurias galima surinkti, išdžiovinti ir panaudoti pakartotinai kelis sezonus. Prie ilgaamžių pasirinkimų priskiriami ir džiovinti hortenzijų žiedynai, ir eukalipto šakelės, kurios dėl kvapo bei formos dažnai tampa pagrindiniu akcentu minimalistiniuose interjeruose.

    Renkant medžiagas gamtoje svarbu elgtis atsakingai: neardyti saugomų teritorijų, neskinti retų augalų ir nepažeisti krūmų ar medžių. Puošybai dažnai pakanka to, kas jau nukritę arba kas lieka po sodo tvarkymo, todėl gražus rezultatas pasiekiamas ir be žalos aplinkai.

  • Alytuje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: 636 dalyviai ir aiškūs rekordai

    Alytaus miesto savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodžiusiems dalyviams. Šiemet tvaraus gyvenimo ir atliekų tvarkymo žinias pasitikrino 636 alytiškiai, o prizus pelnė 52 dalyviai, suklydę nė karto arba padarę tik vieną klaidą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir praktiniu postūmiu keisti kasdienius įpročius. Rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas vartojimas yra tiesiogiai susiję su savivaldybių išlaidomis atliekų tvarkymui, taršos mažinimu ir žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kas šiemet išsiskyrė?

    Daugiausia dalyvių šiemet subūrė Adolfo Ramanausko-Vanago ir Putinų gimnazijos: per abi įstaigas egzamine dalyvavo 349 žmonės. Tai rodo, kad mokyklos išlieka viena svarbiausių grandžių, formuojant rūšiavimo ir atsakingo vartojimo įpročius šeimose.

    Teisingai į visus 20 klausimų atsakė trys dalyviai: mokytoja Jolita Noruvienė, gimnazistai Nojus Selemonavičius ir Simas Kristupas Jasas. Dar kelių dešimčių dalyvių rezultatai buvo beveik maksimalūs, o tai, pasak rengėjų, rodo augantį praktinį supratimą, ką ir kur mesti.

    „Kiekvienais metais Alytuje atliekų rūšiavimas gerėja po 10 proc. Bet visada norisi, kad būtų dar geriau ir efektyviau“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo ir vicemerė Kristina Daugelevičienė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik gerinti statistinius rodiklius, bet ir mažina kasdienėje buityje daromas klaidas, kai atliekos patenka į netinkamus konteinerius.

    Egzamino reikšmė ir platesnis kontekstas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas yra nacionalinė iniciatyva, vykstanti nuo 2020 metais, ir kasmet pritraukianti tūkstančius dalyvių visoje Lietuvoje. Jo esmė paprasta: kuo aiškiau žmonės supranta rūšiavimo taisykles, tuo mažiau atliekų užteršiama, o daugiau jų galima perdirbti arba panaudoti pakartotinai.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne vien konteinerių ar infrastruktūros trūkumas, bet ir rūšiavimo kokybė. Net nedidelės klaidos, pavyzdžiui, netinkamai išrūšiuotos pakuotės ar užterštos antrinės žaliavos, gali sumažinti perdirbamumo galimybes ir didinti atliekų tvarkymo kaštus.

    Kas organizuoja iniciatyvą?

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatorius yra UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, o projekto globėja – Aplinkos ministerija. Partneriai apima Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei regioninius atliekų tvarkymo centrus, tarp jų – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.

    Organizatorių teigimu, viena stipriausių projekto pusių yra tai, kad žinios greitai „persikelia“ į namus. Vaikai, išmokę taisykles mokyklose ir per egzaminą, dažnai tampa pagrindiniais šeimos edukatoriais ir skatina tėvus bei senelius rūšiuoti teisingiau.

    „Didžiausi edukatoriai, kaip matome, yra vaikai, jie parneša žinias į namus ir skatina mus, suaugusius, atsakingai elgtis“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.