CP v2

Tag: Tvarus judumas

  • Vilniuje skelbiama Diena be automobilio: kas laukia V. Kudirkos aikštėje ir kodėl verta ateiti

    Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuva jungiasi prie Europos judumo savaitės, kuri kasmet skatina gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Savaitės kulminacija tradiciškai tampa rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio.

    Susisiekimo ministerija šia proga kviečia vilniečius ir miesto svečius susitikti V. Kudirkos aikštėje Vilniuje ir rytą pradėti bendra mankšta. Pasak organizatorių, renginiu siekiama ne moralizuoti, o parodyti realias alternatyvas kasdienėms kelionėms mieste.

    „Visi norime patogiai nuvykti nuo namų iki darbo durų, tačiau ši iniciatyva gali tapti postūmiu išbandyti kitokias alternatyvas: dviratį, viešąjį transportą, keliones kartu ar daugiau judėjimo pėsčiomis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Po mankštos ministerija kviečia neskubėti skirstytis ir pasilikti aikštėje, kur bus pristatomi mažiau taršaus judumo sprendimai. Dalyviai galės užduoti klausimus specialistams, pasidalyti patirtimi ir išgirsti, kaip mažesnė automobilių priklausomybė gali sumažinti spūstis bei triukšmą mieste.

    Europos judumo savaitė vyksta daugelyje Europos miestų, o prie jos kasmet prisijungia ir Lietuvos savivaldybės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei verslo atstovai. Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į tris kryptis: daugiau kelionių pėsčiomis ir dviračiais, patrauklesnį viešąjį transportą ir saugesnę infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais ypač akcentuojama, kad darnaus judumo sprendimai svarbūs ne tik klimatui, bet ir gyventojų sveikatai bei miestų ekonomikai. Didesnis fizinis aktyvumas kasdienėse kelionėse siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, o patogesnės alternatyvos automobiliui padeda miestams efektyviau išnaudoti viešąsias erdves.

    Renginio organizatoriai primena, kad Dienos be automobilio idėja nereikalauja kardinaliai keisti įpročių per vieną dieną. Svarbiausia yra išbandyti bent vieną alternatyvą ir įvertinti, kas galėtų tapti patogiu pasirinkimu kasdienybėje.

  • Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasuose minint Europos judumo savaitę ir Dieną be automobilio gyventojai kviečiami rytą pradėti aktyviai. Zarasų visuomenės sveikatos biuras ragina bent vienai dienai rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą.

    Rytinė mankšta vyks rugsėjo 22 dieną Sėlių aikštėje Zarasuose. Rinktis kviečiama 7.45 valandą, o mankštos pradžia numatyta 7.50 valandą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad specialaus pasirengimo nereikia: svarbiausia patogi apranga ir noras pajudėti. Kviečiama ateiti su kolegomis, draugais, šeimos nariais ar kaimynais, kad diena prasidėtų bendru tempu.

    Europos judumo savaitė kasmet primena, kad trumpoms kelionėms dažnai galima rinktis tvaresnes alternatyvas. Mažesnis automobilių naudojimas miestuose siejamas su mažesne oro tarša, triukšmu ir spūstimis, o reguliari fizinė veikla prisideda prie geresnės savijautos.

    Zarasuose ši iniciatyva skirta ne tik sportui, bet ir įpročių keitimui: paliekant automobilį bent vienai dienai lengviau įvertinti, kiek kasdienėms kelionėms tinka pėsčiųjų maršrutai ar dviratis. Organizatoriai tikisi, kad bendras renginys paskatins dažniau rinktis judėjimą mieste be automobilio.

  • Varėnoje atidarė 120 kW „Enefit“ stotelę: įkraus 2 automobilius, aišku ir kiek kainuos

    Varėnoje atidarė 120 kW „Enefit“ stotelę: įkraus 2 automobilius, aišku ir kiek kainuos

    Varėnoje, Vytauto gatvėje, pradėjo veikti nauja „Enefit“ greito elektromobilių įkrovimo stotelė. Ji įrengta adresu Vytauto g. 43, šalia automobilių plovyklos, ir vienu metu gali aptarnauti du elektromobilius.

    Stotelės galia siekia 120 kW, todėl ji priskiriama didelės galios įkrovimo sprendimams. Praktikoje realus greitis priklauso nuo automobilio įkrovimo galimybių, baterijos temperatūros ir įkrovos lygio, tačiau tokio tipo stotelėse dažnai orientuojamasi į įkrovimą per maždaug pusvalandį.

    Įmonė pabrėžia, kad viešojo įkrovimo infrastruktūrai plečiantis, rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien stotelių skaičiui, o jų galiai, patogiai vietai ir sklandžiam naudojimui. Tai ypač aktualu augant elektromobilių parkui ir didėjant kelionių regionuose poreikiui.

    „Viešojo įkrovimo tinklo plėtroje vystytojų prioritetas nuo kiekybės krypsta kokybės link. Svarbu investuoti į vairuotojų patirtį: greitesnį įkrovimą, patogesnes lokacijas, vartotojui draugišką procesą“, – sakė „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Paulius Bartaševičius.

    „Enefit“ skelbia taikanti du pagrindinius įkainius pagal stotelės galią. Iki 99 kW galios stotelėse kilovatvalandė kainuoja 0,30 euro, o 100 kW ir didesnės galios stotelėse – 0,35 euro už kilovatvalandę.

    Pasak įmonės, Varėnos stotelė yra penktoji šiame mieste „Enefit“ tinkle, o Lietuvoje „Enefit“ viešajame tinkle veikia daugiau nei 300 įkrovimo prieigų. Baltijos šalyse ir Lenkijoje bendras „Enefit“ įkrovimo jungčių skaičius viršijo 1 500, o tinklo plėtra tęsiama.

  • Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiaus gatvėse pastaraisiais metais vis dažniau matyti dviračiai, o prie pokyčio reikšmingai prisideda turistai. Keliautojai vis dažniau renkasi ne turistinius autobusus ar ilgas pėsčiųjų ekskursijas, o važiavimą dviračiu, leidžiantį per trumpą laiką pamatyti daugiau.

    Paryžiaus turizmo biuro duomenimis, 2026 metų birželį miestas sulaukė apie 3,8 milijono turistų, tai yra maždaug 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Augant srautams, dviračiai tampa praktišku pasirinkimu judėti tarp pagrindinių objektų ir kartu išvengti spūsčių.

    Ekskursijos dviračiais išpopuliarėjo

    Ekskursijų dviračiais organizatoriai sako, kad paklausa ryškiai šoktelėjo po pandemijos, kai keliautojai pradėjo labiau vertinti buvimą lauke ir lankstesnį judėjimą. Dviračių nuoma ir gidų vedamos grupės tapo įprasta alternatyva tiems, kurie mieste turi tik kelias valandas ar vieną dieną.

    „Po pandemijos važiavimas dviračiu Paryžiuje smarkiai išaugo. Daug daugiau žmonių nori ekskursijų su gidu ir nuomojasi dviračius, tai tapo labai populiariu būdu pažinti miestą“, – sakė Paryžiuje dirbantis dviračių turų organizatorius Michaël Tosello.

    Kodėl dviratis laimi prieš ėjimą

    Gidai pabrėžia, kad dviračiu per tą patį laiką galima aprėpti žymiai daugiau, o tarp sustojimų pamatyti miesto kasdienybę, kuri dažnai lieka už klasikinių maršrutų ribų. Todėl turistai renkasi maršrutus, apimančius Notre Dame, Konkordo aikštę, Eliziejaus laukus ir Eifelio bokštą, net jei ekskursija trunka vos kelias valandas.

    „Per dešimt minučių dviračiu gali pamatyti du skirtingus monumentus. Pėsčiomis tai neįmanoma“, – sakė dviračių gidas Jean-Baptiste Blondiaux.

    Infrastruktūra plečiasi, ambicijos dar didesnės

    Didėjant paklausai, daugėja ir įmonių, siūlančių dviračių turus bei nuomą, o miesto infrastruktūra toliau plečiama. Skelbiama, kad sostinėje jau yra daugiau nei 1 000 kilometrų dviračių takų, o ilgalaikė Paryžiaus valdžios kryptis yra dar labiau sustiprinti aktyvaus judumo tinklą.

    Miesto planuose įvardijama ambicija ateityje pasiekti apie 1 500 kilometrų dviračių infrastruktūros. Jei šie tikslai bus įgyvendinti, Paryžius taps dar patogesnis ne tik vietiniams, bet ir turistams, kuriems dviratis vis dažniau tampa pagrindiniu būdu pažinti miestą.

  • Kretinga pristato 10 elektrinių autobusų: bandomieji važiavimai ir kelionė po miestą su meru

    Didžiausias parko atnaujinimas

    Kretingos rajone nuo birželio 1 dienos į gatves išvažiuos 10 naujų Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausia iki šiol investicija į rajono viešojo transporto atnaujinimą.

    Elektrinių autobusų įvedimas siejamas su tylesniu ir švaresniu transportu mieste bei mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis ilguoju laikotarpiu. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami ir kituose Lietuvos miestuose.

    Pristatymas Rotušės aikštėje

    Naujieji autobusai bus pristatyti Kretingos miesto Rotušės aikštėje gegužės 29 dieną nuo 10 iki 13 valandos. Renginio metu gyventojai galės apžiūrėti transporto priemones ir susipažinti su jų įranga.

    Taip pat numatytos konsultacijos su Kretingos autobusų parko, Kretingos rajono savivaldybės ir gamintojų atstovais. Organizatoriai kviečia užduoti klausimus apie planuojamus maršrutus, patogumus ir eksploataciją.

    Kelionė su meru ir bandomieji važiavimai

    11 valandą planuojama kelionė naujuoju autobusu po Kretingą kartu su rajono meru Antanu Kalniumi. Skelbiama, kad kelionės metu bus pristatyti mieste įgyvendinami ir planuojami projektai.

    12 valandą numatyti bandomieji važiavimai, kurių metu norintieji galės išbandyti elektrinius autobusus. Organizatoriai ragina atvykti ir gyvai įvertinti, kuo naujas viešojo transporto parkas skirsis kasdienėse kelionėse.

  • Vizitas Kopenhagoje: kokias dviračių kultūros pamokas parsivežė Birštono ir kitų savivaldybių atstovai

    2026 metais gegužės 6–8 dienomis Birštono, Jonavos ir Kaišiadorių savivaldybių atstovai kartu su Lenkijos Hajnuvkos apskrities ir valsčiaus savivaldybių delegacija lankėsi Danijoje. Vizitas surengtas vykdant projektą „Dviračių maršrutai tvaresnių regionų link“ (Nr. LTPL00419), kuriuo siekiama stiprinti tvarų judumą ir dviračių infrastruktūrą pasienio regionuose.

    Pagrindinė programos diena buvo gegužės 7 dieną Kopenhagoje, kur dalyviai gilinosi į miesto dviračių planavimo praktiką. Per kelias valandas trukusį turą mieste daugiausia dėmesio skirta tam, kaip dviračių eismas įtraukiamas į bendrą transporto sistemą, o sprendimai derinami su pėsčiųjų ir automobilių srautais.

    Kaip Kopenhaga planuoja dviratį

    Eksperto Emil Maj Christensen vedamas maršrutas leido praktiškai pamatyti, kaip veikia Kopenhagos infrastruktūra: atskirtos dviračių juostos, saugesnės sankryžos ir sprendimai, skirti sklandžiam eismui piko metu. Savivaldybių atstovams tokia patirtis svarbi ne tik idėjoms, bet ir realiam supratimui, kokie sprendimai veikia gatvėje, o ne tik planuose.

    Vėliau Danijos kelių direkcijos ekspertai pristatė, su kokiomis dilemomis susiduria planuotojai: kaip perskirstyti ribotą gatvės erdvę, kad sprendimai būtų saugūs ir priimtini visuomenei. Akcentuota, kad dviračių plėtra dažniausiai remiasi nuosekliomis, ilgalaikėmis politikos kryptimis, o ne pavieniais projektais.

    Vesterbro pavyzdys: rajonas keičiasi

    Atskirai aptarta Vesterbro rajono transformacija, kai infrastruktūros pokyčiai tapo platesnio atnaujinimo dalimi. Tokie pavyzdžiai rodo, kad dviračių takai dažnai veikia kaip katalizatorius: gerėja susisiekimas, mažėja triukšmas, o viešosios erdvės tampa patrauklesnės gyventojams ir verslui.

    Dienos pabaigoje „Cycling Embassy of Denmark“ atstovai kalbėjo apie dviračių kultūros ir ekonomikos ryšį. Pabrėžta, kad patogus judėjimas dviračiu didina rajonų pasiekiamumą, skatina vietinę prekybą, o turizmui suteikia papildomą vertę, kai mieste lengva keliauti be automobilio.

    Ką gali perimti Lietuvos savivaldybės

    Kopenhaga tarptautiniu mastu išsiskiria tuo, kad dviratis čia daugeliui gyventojų yra kasdienis pasirinkimas, o infrastruktūra suplanuota kaip vientisas tinklas. Vizito dalyviai akcentavo, kad tokie sprendimai geriausiai veikia tada, kai kartu stiprinamas saugumas, patogumas ir aiškus eismo dalyvių atskyrimas sudėtingose atkarpose.

    Gerosios patirties perėmimo vizitai projekte vertinami kaip būdas greičiau išvengti klaidų planuojant dviračių infrastruktūrą namuose. Savivaldybėms tai suteikia konkrečių įžvalgų, kaip parinkti prioritetines atkarpas, kaip derinti sprendimus su bendru transporto planavimu ir kaip kurti kasdieniam naudojimui patrauklius maršrutus.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Tikimasi, kad užmegzti ryšiai ir praktinės žinios padės sparčiau vystyti dviračių infrastruktūrą ir stiprinti tvarų judumą regione.

  • Ko Jonavos delegacija parsivežė iš Danijos: Kopenhagos dviračių sprendimai Kauno regionui

    Ko Jonavos delegacija parsivežė iš Danijos: Kopenhagos dviračių sprendimai Kauno regionui

    Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovai 2026 metais gegužės 6–8 dienomis su projekto LTPL00419 „Dviračių regionai“ partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos dalyvavo gerosios patirties mainų vizite Danijoje. Delegacija siekė iš arčiau pamatyti, kaip planuojami dviračių maršrutai ir kokie sprendimai realiai veikia kasdienėje miestų infrastruktūroje.

    Vizito tikslas buvo stiprinti partnerių kompetencijas ir susiderinti bendrą požiūrį į dviračių infrastruktūros plėtrą, kad maršrutai būtų ne tik nutiesti, bet ir patogūs, saugūs bei naudojami. Danija pasirinkta kaip viena stipriausių Europos šalių pagal dviračių kultūrą, o Kopenhaga dažnai minima kaip miestas, kuriame dviratis yra pilnavertė susisiekimo priemonė.

    Kas buvo stebima Kopenhagoje

    Didžioji dalis programos vyko dviračiais, todėl dalyviai galėjo praktiškai įvertinti takų tęstinumą, sankryžų sprendimus, srautų valdymą ir ženklinimą. Tokia patirtis ypač svarbi planuojant maršrutus regionuose, kur dažnai susiduriama su skirtingais kelių valdytojais, nevienodu takų standartu ir „nutrūkstančiomis“ atkarpomis.

    Susitikimuose su Danijos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarta, kaip dviračių takai integruojami į bendrą transporto sistemą ir kaip skatinami gyventojų įpročiai rinktis dviratį trumpoms ir vidutinėms kelionėms. Daug dėmesio skirta saugumui, aiškiam maršrutų prioritetizavimui ir sprendimams, kurie mažina konfliktus tarp pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių srautų.

    Kaip patirtis gali būti pritaikyta regione

    Pasak projekto partnerių, Danijoje matyti pavyzdžiai padėjo konkrečiau įvardyti, ko reikia, kad dviračių maršrutai taptų patrauklūs ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Akcentuota, kad infrastruktūra turi būti nuosekli: svarbu ne atskiros atkarpos, o vientisas maršrutas su aiškiomis jungtimis į gyvenamuosius rajonus, viešąjį transportą ir traukos objektus.

    Tikimasi, kad vizito metu užmegzti kontaktai ir surinktos įžvalgos prisidės prie tolimesnio dviračių infrastruktūros vystymo Kauno ir Hainuvkos regionų savivaldybėse. Įgyta patirtis planuojama panaudoti įgyvendinant projekto „Dviračių regionai“ veiklas ir tobulinant būsimus sprendimus, kad investicijos duotų apčiuopiamą naudą vietos gyventojams.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Programos rėmuose siekiama, kad tarpvalstybiniai maršrutai būtų suderinti, o regionų infrastruktūra vystoma pagal aiškius, palyginamus standartus.

  • Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos gegužės 6–8 dienomis lankėsi Danijoje, kur susipažino su Kopenhagos ir aplinkinių teritorijų sprendimais, skirtais dviračių transportui plėtoti. Vizitas vyko įgyvendinant projektą „Bicycle routes towards greener regions (Dviračių takai link tvaresnių regionų / regionai dviračiams)“, kuriuo siekiama stiprinti tvarius susisiekimo ryšius ir didinti regionų patrauklumą.

    Didžiausias dėmesys Danijoje buvo skirtas strateginiam miestų planavimui ir dviračių infrastruktūros integracijai į bendrą susisiekimo sistemą. Savivaldybės atstovai analizavo, kaip dviračių takai jungiami su viešuoju transportu, kaip planuojami srautai ir kaip užtikrinamas patogus bei saugus judėjimas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Susitikimuose su Danijos kelių direkcija aptarti infrastruktūros planavimo principai, sprendimai sankryžose ir maršrutų tęstinumo užtikrinimas, kad dviratininkams nereikėtų „nutrūkti“ nuo takų ties administracinėmis ribomis. Taip pat vertinta, kaip kaimyniniai rajonai koordinuoja investicijas, kad susisiekimas dviračiu būtų patogus ne tik miesto centre, bet ir kasdienėse kelionėse tarp gyvenviečių.

    Su organizacija „Cycling Embassy of Denmark“ diskutuota apie tai, kaip ilgalaikės dviračių politikos priemonės keičia miestų mobilumą ir gali kurti ekonominę naudą. Aptarta praktika rodo, kad nuosekliai suplanuoti maršrutai, aiškus ženklinimas ir patikima infrastruktūra prisideda prie vietos paslaugų sektoriaus augimo, didesnio lankytojų srauto ir patrauklesnės turizmo pasiūlos.

    Projektu siekiama suvienyti kaimyninių šalių pajėgas plėtojant modernią dviračių infrastruktūrą, kuri jungtų regionus, skatintų ekologišką turizmą ir mažintų priklausomybę nuo automobilio trumpoms bei vidutinėms kelionėms. Kaišiadorių rajono savivaldybė nurodo, kad perimamos gerosios praktikos bus vertinamos planuojant tolesnius sprendimus, susijusius su dviračių maršrutais ir jų ryšiu su kasdiene gyventojų judumo sistema.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Tokie vizitai paprastai naudojami ne tik idėjoms rinkti, bet ir palyginti skirtingų šalių techninius standartus, planavimo procesus bei institucijų bendradarbiavimo modelius.

  • Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Nemokamas mokymų ciklas vilniečiams

    Vilniaus gyventojai, besidomintys tvariu judumu ir bendruomenių įtraukimu, kviečiami į nemokamus penkių dalių praktinius mokymus, kuriuos rengia tarptautinis projektas „Gatvės visiems“.

    Dirbtuvėse dalyviai nagrinės kasdienius judumo sostinėje iššūkius ir ieškos realiai pritaikomų sprendimų. Organizatoriai skelbia, kad mokymų pabaigoje vienas dalyvis laimės dviratį.

    Gatvės – ne vien automobiliams

    Projekto atstovų teigimu, skirtingus sostinės rajonus jungiančios gatvės seniai tapo daugiau nei tranzito koridoriais. Jos vis dažniau naudojamos kaip socialinės erdvės, kuriose vyksta bendruomenių renginiai ir laikinos iniciatyvos.

    Pasak projekto Vilniaus komandos vadovės Birutės Jatautaitės, pokyčiai mieste prasideda nuo kasdien pastebimų dalykų: saugesnių perėjų, geresnio apšvietimo, patogesnių viešųjų erdvių ir bendruomenės gebėjimo susitarti dėl prioritetų.

    „Gatvės jau seniai nėra skirtos vien automobiliams. Tai gyvos socialinės erdvės, kuriose vyksta ir bendruomenių gyvenimas, ir pokyčiai, kad visi jaustųsi saugiau bei patogiau“, – sakė Birutė Jatautaitė.

    Kas kviečiami ir ko tikėtis

    Pirmiausia į mokymus kviečiami seniūnaičiai, kurie, anot organizatorių, geriausiai mato kasdienius judumo poreikius savo kaimynystėse. Taip pat laukiami aktyvūs bendruomenių nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai ir studentai.

    Dirbtuvėse bus pristatomi tarptautinių ekspertų rekomenduojami metodai, padedantys ne tik identifikuoti problemas, bet ir planuoti sprendimus, kuriuos galima pradėti taikyti nedelsiant. Visi dalyviai gaus mobilumo ambasadorių pažymėjimus.

    Datos ir dalyvavimo sąlygos

    Organizatoriai nurodo, kad vietų skaičius ribotas, o registracija gali būti uždaryta pasiekus numatytą dalyvių skaičių. Mokymai tęstiniai, todėl dalyviai, registruodamiesi, įsipareigoja dalyvauti bent trijose sesijose.

    Penki kontaktiniai užsiėmimai vyks nuo gegužės 7 dienos iki birželio 4 dienos, kiekvieno trukmė – apie 3 valandos. Dalis susitikimų planuojama Medeinos pradinėje mokykloje ir Vilniaus miesto savivaldybėje.

    „Gatvės visiems“ yra tarptautinis projektas, kuriuo siekiama kurti teisingesnes, saugesnes ir visiems prieinamesnes miesto gatves, remiantis praktiniais sprendimais ir bendruomenių įsitraukimu.