Tag: TVF

  • FED vadovas prabilo apie DI bumą: žada produktyvumo šuolį, bet palūkanų neatskleidė

    FED vadovas prabilo apie DI bumą: žada produktyvumo šuolį, bet palūkanų neatskleidė

    Pasaulio ekonomika atsparesnė nei tikėtasi

    JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovas Kevinas Warsh, kalbėdamas Bankoke Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, teigė, kad pasaulio ekonomika laikosi tvirčiau, nei jis būtų prognozavęs metų pradžioje. Pasak jo, daugelyje šalių matomas netikėtas atsparumas nepaisant geopolitinių ir energetikos sukrėtimų.

    K. Warsh pabrėžė, kad JAV ekonomika šiuo metu turi daugiau vidaus varomųjų jėgų nei dalis kitų regionų. Jo teigimu, investicijos plečiasi ne vien į DI sprendimus, o tai suteikia papildomą impulsą augimui ir mažina recesijos riziką.

    Energijos kainos ir infliacija spaudžia centrinius bankus

    FED vadovas nekonkretizavo, kokio sprendimo tikėtis artimiausiame posėdyje spalio 28 dieną, tačiau akcentavo įsipareigojimą užtikrinti kainų stabilumą. Pastaraisiais mėnesiais infliacijos trajektoriją vėl paveikė išaugusios energijos kainos ir dėl suaktyvėjusio investavimo didėjanti paklausa kai kuriose pramonės grandyse.

    FED rugsėjį bazines palūkanas padidino ketvirčiu procentinio punkto iki 3,75–4 proc. intervalo, o tai buvo pirmas kėlimas nuo 2023 metų liepos. K. Warsh taip pat atkreipė dėmesį, kad panaši griežtesnė kryptis matoma ir kitur, o sinchroniškas palūkanų didinimas mažina galimybes ekonomikai remtis pigesniu skolinimusi iš išorės.

    DI efektas: trumpuoju laikotarpiu brangina, ilguoju žada naudą

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta dirbtiniam intelektui, kurį K. Warsh pavadino reikšmingiausiu jo gyvenime ekonomikos pokyčiu. Jis pripažino, kad šiuo metu DI investicijų bumas kai kuriose rinkose gali net didinti kainų spaudimą, nes auga paklausa duomenų centrams, lustams, kompiuterinei įrangai ir elektros komponentams.

    Kartu jis kartojo ankstesnę mintį, kad ilgesniu laikotarpiu DI turėtų didinti našumą ir ekonomikų gebėjimą pagaminti daugiau prekių bei paslaugų, o tai teoriškai gali slopinti infliaciją. Tokia logika centriniams bankams svarbi, nes spartesnis produktyvumo augimas ilgainiui gali keisti neutralaus palūkanų lygio vertinimą.

    „Tikėtina, kad kelias bus nelygus, nes dar nesuprantame nei technologijos ribų, nei būsimos rinkos struktūros“, – sakė K. Warsh.

    Rinkos laukia signalo dėl palūkanų

    Naujausi JAV duomenys rodo mišrų vaizdą: rugsėjį metinė vartotojų infliacija didėjo iki 3,7 proc., o bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos, siekė 2,6 proc. Tuo pat metu darbo rinka, sprendžiant iš paskutinio mėnesio rodiklių, demonstruoja lėtėjimo ženklus.

    Investuotojų lūkesčiai dėl būsimų sprendimų per savaitę svyravo, reaguodami į infliacijos statistiką ir FED pareigūnų komentarus. K. Warsh laikėsi pažado vengti išankstinių užuominų ir pabrėžė, kad sprendimai bus priimami remiantis naujausiais duomenimis prieš pat posėdį.

    Iki posėdžio FED pradeda vadinamąjį tylos laikotarpį, kai politikos formuotojai viešai nekomentuoja monetarinės politikos. Todėl artimiausias platesnis K. Warsh paaiškinimas laukiantis rinkas paprastai būna spaudos konferencijoje po sprendimo.

  • IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    Lėtas euro zonos tempas

    Europa artimiausiais metais gali susidurti su užsitęsusiu vangiu augimu, o euro zona, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, plėsis gerokai lėčiau nei pasaulio ekonomika. TVF prognozuoja, kad 2027–2031 metais euro zonos BVP vidutiniškai didės apie 1,2 proc. per metus.

    Toks tempas, palyginti su kitais regionais, atrodo kuklus: pasaulio ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu vertinamas apie 3,2 proc. per metus. TVF euro zonos perspektyvas sieja su didele viešąja skola, visuomenės senėjimu, silpnu našumo augimu, išliekamomis energijos sąnaudomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

    Kas Europoje augs sparčiausiai

    Vis dėlto TVF prognozėse išsiskiria mažesnės Europos ekonomikos, kurios, tikimasi, augs daugiau nei dvigubai greičiau už euro zoną. Į šią grupę patenka Malta, Kosovas, Ukraina, Serbija ir Moldova.

    Šių šalių augimą skatina skirtingi veiksniai: nuo vidaus vartojimo ir diasporos perlaidų iki didelio masto investicijų, infrastruktūros projektų bei, Ukrainos atveju, tikėtinos rekonstrukcijos. Bendra tendencija aiški: sparčiausiai augančios ekonomikos dažnai yra mažesnės, lankstesnės, o jų plėtra priklauso nuo investicijų ir struktūrinių pokyčių.

    Malta, Kosovas, Ukraina: labai skirtingos istorijos

    TVF vertinimu, Malta turėtų išlikti sparčiausiai auganti Europos ekonomika: vidutinis metinis augimas artimiausiu penkmečiu gali siekti beveik 4 proc. Pastarąjį dešimtmetį šalies plėtrą stipriai rėmė turizmas, internetiniai žaidimai ir paslaugų sektorius, tačiau dabar vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

    „Ankstesniais metais ekonominį aktyvumą kurstęs užsienio darbuotojų antplūdis taip pat apkrovė infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, išryškindamas dabartinio modelio ribas“, – teigiama TVF vertinime.

    Kosovo augimas prognozuojamas apie 4 proc. per metus, jį daugiausia palaiko vidaus paklausa, viešosios investicijos, jaunų darbuotojų struktūra ir reikšmingos diasporos lėšos. TVF atkreipia dėmesį, kad spartesnę plėtrą galėtų sustiprinti ES naujasis augimo planas Vakarų Balkanams, tačiau išlieka rizika dėl importo priklausomybės ir silpnesnės eksporto bazės.

    Ukrainos prognozė išsiskiria prielaida, kad ekonomikos varikliu taps rekonstrukcija ir investicijų šuolis, jei karas slops. TVF Ukrainai numato apie 3,8 proc. vidutinį metinį augimą, o stipriausius metus sieja su didėjančiu atstatymo mastu.

    „Perspektyvos išlieka išskirtinai neapibrėžtos, nes karas ir toliau daro didelę žalą gyventojams ir ekonomikai“, – pažymi TVF.

    Serbija ir Moldova remiasi investicijomis bei ES darbotvarke

    Serbijos augimas, TVF vertinimu, turėtų siekti apie 3,5 proc. per metus, o dinamika gali stiprėti laikotarpio pabaigoje. Vienu iš impulsų įvardijamas intensyvus viešųjų investicijų ciklas, įskaitant transporto ir miesto infrastruktūros projektus, taip pat gamybos ir eksporto bazės plėtra.

    Moldovai prognozuojamas apie 3,5 proc. metinis augimas, atsigaunant po sukrėtimų, kuriuos sukėlė karo kaimynystė, energijos krizė ir klimato veiksniai. TVF augimą sieja su ES parama, investicijomis ir reformomis, o pagrindinėmis rizikomis įvardija geopolitinį nestabilumą bei galimą reformų tempo sulėtėjimą.