Per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip 2 000 mažų ir vidutinių įmonių dalyvavo projektuose, finansuojamuose pagal Marie Skłodowska-Curie veiksmus (MSCA). Tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos instrumentų, padedančių įmonėms prisijungti prie tarptautinių mokslinių tinklų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus.
MSCA veikia jau 30 metų ir per šį laiką tapo tiltu tarp akademijos ir verslo: programos logika remiasi tyrėjų mobilumu, žinių mainais ir praktiniu rezultatų pritaikymu. Europos Komisija pabrėžia, kad įmonėms tai reiškia greitesnį priėjimą prie kompetencijų, kurių rinkoje dažnai trūksta, ypač giliųjų technologijų ir taikomųjų tyrimų srityse.
Per pastaruosius penkerius metus MSCA projektuose dalyvavo per 4 300 įmonių, o daugiau nei pusė jų buvo mažos ir vidutinės. Nuo 2014 metų, kai startavo programa „Horizontas 2020“, privačiojo sektoriaus dalyvavimui daugiau kaip 3 000 projektų buvo skirta per 1 000 000 000 eurų, o į veiklas įsitraukė per 8 500 įmonių.
Verslui aktualu tai, kad MSCA siūlo kelias skirtingas formas, leidžiančias prisitaikyti prie įmonės poreikių. Personalo mainų priemonė leidžia tyrėjams ir tyrimų veiklas palaikantiems specialistams laikinai dirbti skirtingose šalyse, sektoriuose ir disciplinose, kad komandos greičiau perimtų naujas metodikas ir technologijas.
Kita kryptis, padedanti mažinti kaštus, yra MSCA COFUND mechanizmas, kuriuo bendrai finansuojamas tyrėjų atrankos, įdarbinimo ir mokymų procesas. Praktikoje tai mažina administracinę naštą ir leidžia įmonėms kryptingiau planuoti mokslinių kompetencijų pritraukimą, ypač kai reikia specifinių įgūdžių.
Naujesnė iniciatyva „Choose Europe for Science“ plečia galimybes organizacijoms pasiūlyti ilgesnės trukmės karjeros perspektyvas po stažuočių ar projektų. Tikslas yra ne tik pritraukti talentus, bet ir kelti darbo sąlygų bei tyrimų kokybės standartus, kad mobilumas taptų tvariu sprendimu, o ne vienkartine patirtimi.
Tarptautiniai tinklai ir mobilumas
Tarptautiškumas MSCA programoje yra esminis: doktorantūros tinklai privalo apimti bent tris skirtingas šalis, todėl įmonės partnerės automatiškai patenka į platesnį kompetencijų ir infrastruktūros lauką. Postdoktorantūros stipendijose galioja mobilumo taisyklės, ribojančios ankstesnio gyvenimo ar darbo trukmę šalyje, kurioje vykdomas projektas, todėl skatinamas realus žinių judėjimas Europoje.
Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, atsiranda prieiga prie pažangių laboratorijų, metodų ir specializuotų ekspertų, antra, auga vidinės komandos gebėjimai, nes žinios perkeliamos į kasdienius procesus. Dėl šių priežasčių MSCA dažnai vertinama kaip priemonė ne tik tyrėjų karjeroms, bet ir įmonių inovacijų greičiui didinti.
Pavyzdys: sprendimai maisto švaistymui
Vienas MSCA finansuojamų doktorantūros tinklų pavyzdžių yra SERENADE projektas, koordinuojamas BSH Appliances Ispanijoje. Projekte universitetai ir įmonės kartu rengia doktorantus, o tyrimai orientuoti į technologijas, galinčias padėti mažinti maisto švaistymą.
Šioje iniciatyvoje doktorantai dalį laiko dirba akademinėje aplinkoje, dalį laiko pramonėje, todėl sprendimai kuriami arčiau realių rinkos poreikių. Projekte vystomos dvi kryptys: tvarios talpos su jutikliais, galinčiais stebėti maisto šviežumą, ir nešiojamas analizatorius, pasitelkiantis dirbtinis intelektas metodus neįpakuotų produktų šviežumui įvertinti.
„Tokio tinklo modelis padeda efektyviau spręsti sudėtingas užduotis, nei dirbant pavieniui“, – sakė BSH Group produktų plėtros paslaugų vadovas Sergio Gomez Ortiz.
MSCA logika remiasi tuo, kad didžiausiems iššūkiams dažnai reikia tarpdisciplininių komandų ir partnerių iš kelių šalių. Didėjant poreikiui glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, programa išlieka vienu patikimiausių kelių įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus ir pritraukti talentus, kurių reikia konkurencingumui auginti.