CP v2

Tag: Tyrėjų mobilumas

  • Marie Skłodowska-Curie stipendijos per 30 metų pakeitė karjeras: kaip mokslininkai šiandien kuria verslus ir DI

    Marie Skłodowska-Curie stipendijos per 30 metų pakeitė karjeras: kaip mokslininkai šiandien kuria verslus ir DI

    Europos Sąjungos programa Marie Skłodowska-Curie Actions (MSCA) jau 30 metų finansuoja mokslininkų stažuotes ir tyrimus, paremtus tarptautiniu mobilumu bei mokslo kompetencijų stiprinimu. Per šį laiką ji tapo vienu labiausiai atpažįstamų Europos mokslinių stipendijų tinklų, jungiančių tyrėjus, universitetus ir verslą.

    Iš pradžių MSCA siekė skatinti mokslinę kompetenciją ir tyrėjų judumą tarp šalių bei institucijų, tačiau programos vaidmuo išaugo. Šiandien ji vertinama ne tik kaip finansavimo instrumentas, bet ir kaip karjeros platforma, padedanti tyrėjams įgyti tarptautinės patirties ir kurti ilgalaikius profesinius ryšius.

    MSCA alumnai vis dažniau dirba ne vien laboratorijose ar akademijoje, bet ir kuria startuolius, prisideda prie viešosios politikos sprendimų, konsultuoja valstybes bei vysto sprendimus pramonėje. Vis ryškesnė tendencija, kad mokslinių tyrimų patirtis tampa tiesioginiu tramplinu į technologijų komandas, kur ypač vertinami duomenų analizės ir DI įgūdžiai.

    Karjera po stipendijos keičiasi

    Programos sukakties proga dėmesys krypsta į tai, kaip keitėsi paties tyrėjo vaidmuo ir lūkesčiai darbo rinkoje. Tyrėjas vis dažniau suvokiamas kaip tarpdisciplininis profesionalas, gebantis sujungti mokslą, duomenis, komunikaciją ir praktinį sprendimų diegimą, o ne tik publikuoti mokslinius straipsnius.

    Vienas iš pokyčių variklių yra spartėjanti technologijų raida, dėl kurios mokslinė kompetencija tampa reikalinga įmonėms, diegiančioms duomenų mokslu paremtus produktus. DI ir didžiųjų duomenų metodai įsitvirtina sveikatos, finansų, gamybos bei viešojo sektoriaus projektuose, todėl tyrėjų gebėjimas dirbti su duomenimis tampa universalia kompetencija.

    Tinklas, kuris atveria duris

    MSCA stiprybė siejama ir su plačiu alumnų tinklu, kuris padeda dalintis patirtimi, ieškoti partnerių ir greičiau pereiti iš akademinės aplinkos į verslą ar viešąjį sektorių. Tarptautiniai ryšiai čia dažnai tampa ne formalumu, o praktiniu įrankiu, leidžiančiu gauti naujų projektų, prisijungti prie komandų ar pradėti bendras iniciatyvas.

    Vienas iš dažnai minimų aspektų yra karjeros lankstumas: tyrėjai po MSCA patirties gali likti akademijoje, tačiau taip pat vis dažniau renkasi mišrius modelius. Tai reiškia darbą tarp universiteto, įmonės ir konsultavimo, kai moksliniai metodai taikomi realioms problemoms spręsti ir sprendimų poveikis matuojamas ne tik citatomis, bet ir rezultatais rinkoje.

    Kaip atrodo mokslininkas 2026 metais?

    MSCA alumnė, duomenų mokslo vadovė ir Marie Curie alumnų asociacijos valdybos narė Ornela Bardhi, kalbėdama apie šiuolaikinę karjerą, pabrėžia tarpdisciplininę kryptį. Jos tarptautinė patirtis apima DI, sveikatos sektorių, verslumą ir darbą su valstybės institucijomis, o toks kelias vis dažniau tampa tipiniu, o ne išskirtiniu.

    „Šiandien tyrėjas vis dažniau turi gebėti perkelti mokslo metodus į realų pritaikymą ir bendradarbiauti su labai skirtingomis komandomis“, – sakė Ornela Bardhi.

    Tokios istorijos atspindi platesnę kryptį: mokslinių stipendijų programos tampa ne vien finansavimo šaltiniu, bet ir karjeros ekosistema. MSCA 30-mečio kontekste vis aiškiau matyti, kad tarptautinis mobilumas, duomenų kompetencijos ir gebėjimas dirbti su DI yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių šiuolaikinio tyrėjo sėkmę.

  • Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip 2 000 mažų ir vidutinių įmonių dalyvavo projektuose, finansuojamuose pagal Marie Skłodowska-Curie veiksmus (MSCA). Tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos instrumentų, padedančių įmonėms prisijungti prie tarptautinių mokslinių tinklų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus.

    MSCA veikia jau 30 metų ir per šį laiką tapo tiltu tarp akademijos ir verslo: programos logika remiasi tyrėjų mobilumu, žinių mainais ir praktiniu rezultatų pritaikymu. Europos Komisija pabrėžia, kad įmonėms tai reiškia greitesnį priėjimą prie kompetencijų, kurių rinkoje dažnai trūksta, ypač giliųjų technologijų ir taikomųjų tyrimų srityse.

    Per pastaruosius penkerius metus MSCA projektuose dalyvavo per 4 300 įmonių, o daugiau nei pusė jų buvo mažos ir vidutinės. Nuo 2014 metų, kai startavo programa „Horizontas 2020“, privačiojo sektoriaus dalyvavimui daugiau kaip 3 000 projektų buvo skirta per 1 000 000 000 eurų, o į veiklas įsitraukė per 8 500 įmonių.

    Verslui aktualu tai, kad MSCA siūlo kelias skirtingas formas, leidžiančias prisitaikyti prie įmonės poreikių. Personalo mainų priemonė leidžia tyrėjams ir tyrimų veiklas palaikantiems specialistams laikinai dirbti skirtingose šalyse, sektoriuose ir disciplinose, kad komandos greičiau perimtų naujas metodikas ir technologijas.

    Kita kryptis, padedanti mažinti kaštus, yra MSCA COFUND mechanizmas, kuriuo bendrai finansuojamas tyrėjų atrankos, įdarbinimo ir mokymų procesas. Praktikoje tai mažina administracinę naštą ir leidžia įmonėms kryptingiau planuoti mokslinių kompetencijų pritraukimą, ypač kai reikia specifinių įgūdžių.

    Naujesnė iniciatyva „Choose Europe for Science“ plečia galimybes organizacijoms pasiūlyti ilgesnės trukmės karjeros perspektyvas po stažuočių ar projektų. Tikslas yra ne tik pritraukti talentus, bet ir kelti darbo sąlygų bei tyrimų kokybės standartus, kad mobilumas taptų tvariu sprendimu, o ne vienkartine patirtimi.

    Tarptautiniai tinklai ir mobilumas

    Tarptautiškumas MSCA programoje yra esminis: doktorantūros tinklai privalo apimti bent tris skirtingas šalis, todėl įmonės partnerės automatiškai patenka į platesnį kompetencijų ir infrastruktūros lauką. Postdoktorantūros stipendijose galioja mobilumo taisyklės, ribojančios ankstesnio gyvenimo ar darbo trukmę šalyje, kurioje vykdomas projektas, todėl skatinamas realus žinių judėjimas Europoje.

    Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, atsiranda prieiga prie pažangių laboratorijų, metodų ir specializuotų ekspertų, antra, auga vidinės komandos gebėjimai, nes žinios perkeliamos į kasdienius procesus. Dėl šių priežasčių MSCA dažnai vertinama kaip priemonė ne tik tyrėjų karjeroms, bet ir įmonių inovacijų greičiui didinti.

    Pavyzdys: sprendimai maisto švaistymui

    Vienas MSCA finansuojamų doktorantūros tinklų pavyzdžių yra SERENADE projektas, koordinuojamas BSH Appliances Ispanijoje. Projekte universitetai ir įmonės kartu rengia doktorantus, o tyrimai orientuoti į technologijas, galinčias padėti mažinti maisto švaistymą.

    Šioje iniciatyvoje doktorantai dalį laiko dirba akademinėje aplinkoje, dalį laiko pramonėje, todėl sprendimai kuriami arčiau realių rinkos poreikių. Projekte vystomos dvi kryptys: tvarios talpos su jutikliais, galinčiais stebėti maisto šviežumą, ir nešiojamas analizatorius, pasitelkiantis dirbtinis intelektas metodus neįpakuotų produktų šviežumui įvertinti.

    „Tokio tinklo modelis padeda efektyviau spręsti sudėtingas užduotis, nei dirbant pavieniui“, – sakė BSH Group produktų plėtros paslaugų vadovas Sergio Gomez Ortiz.

    MSCA logika remiasi tuo, kad didžiausiems iššūkiams dažnai reikia tarpdisciplininių komandų ir partnerių iš kelių šalių. Didėjant poreikiui glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, programa išlieka vienu patikimiausių kelių įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus ir pritraukti talentus, kurių reikia konkurencingumui auginti.