JAV Gynybos departamentas pastaraisiais metais vis aktyviau viešina medžiagą apie neatpažintus oro reiškinius, tarptautinėje praktikoje dažniau vadinamus UAP. Po ankstesnių atvejų, kai buvo patvirtintas kai kurių karinių vaizdo įrašų autentiškumas, dabar viešojoje erdvėje vėl kyla lūkesčiai dėl naujų, aiškesnių kadrų.
Internete ir socialiniuose tinkluose plinta teiginiai, kad artimiausiais laikotarpiais gali būti paskelbta daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų, o kai kurie komentatoriai tai sieja su Kongrese keliamais skaidrumo reikalavimais. Vis dėlto iki šiol nėra viešai patvirtintos informacijos, kad būtų ruošiami įrašai, kuriuose aiškiai matytųsi nežmogiškas intelektas.
UAP sąvoka sąmoningai apibrėžiama neutraliai: ji nereiškia, kad reiškinys yra nežemiškos kilmės. Tokie objektai ar reiškiniai gali būti dronai, balionai, optiniai efektai, jutiklių klaidos, atmosferos reiškiniai ar slapti techniniai bandymai, kurių kilmė konkrečiu momentu tiesiog neidentifikuota.
JAV institucijos yra sukūrusios atskiras procedūras tokiems pranešimams rinkti ir vertinti, o dalis informacijos periodiškai apibendrinama ataskaitose Kongresui. Jose paprastai pabrėžiama, kad dalis incidentų paaiškinami, tačiau kai kurie atvejai lieka neišspręsti dėl nepakankamų duomenų kokybės, riboto sensorių komplekto arba klasifikuotos informacijos.
Diskusijas pakurstė ir ankstesni aukšto profilio liudijimai JAV Kongrese, kai buvę pareigūnai viešai kalbėjo apie neva egzistuojančias slaptas programas. Svarbi detalė ta, kad didelė dalis tokių teiginių visuomenei pateikiama kaip netiesioginė informacija, todėl jų patikimumas visuomet atsiremia į dokumentų, pirminių duomenų ir nepriklausomai patikrinamų faktų trūkumą.
Ekspertai, nagrinėjantys šią temą, nuosekliai kartoja: net ir autentiškas karinis vaizdo įrašas nebūtinai įrodo neįprastą technologiją, nes vaizdo interpretacijai lemiamą reikšmę turi jutiklio tipas, jo nustatymai, atstumas, aplinkos sąlygos, taip pat papildomi radarų ir telemetrijos duomenys. Dėl to vien tik vizualinė medžiaga, be konteksto, dažnai palieka daugiau klausimų nei atsakymų.
Kol kas viešai prieinamoje oficialioje medžiagoje nėra aiškaus, visuotinai patikrinamo įrodymo, kad UAP būtų nežemiškos kilmės. Todėl bet kokius pažadus apie sensacingus kadrus institucijos paprastai vertina atsargiai, o visuomenei svarbiausia atskirti patvirtintą informaciją nuo spėlionių, paremtų anoniminiais šaltiniais ar socialinių tinklų interpretacijomis.
Jei JAV Gynybos departamentas paskelbtų naują medžiagą, didžiausią jos vertę nulemtų ne sensacingos antraštės, o kartu pateikti duomenys: laikas, vieta, sensorių parametrai, radarų informacija ir aiškus paaiškinimas, kas tiksliai laikoma identifikuota, o kas paliekama neapibrėžta. Būtent tokie kriterijai leistų realiai įvertinti, ar tai naujas etapas skaidrumo politikoje, ar tik dar viena triukšminga, bet menkai patikrinama istorija.
