CP v2

Tag: Uganda

  • Ebola vėl plinta Afrikoje: PSO įspėja, kad padėtis gali staigiai pablogėti

    Rytų Afrikoje fiksuojamas naujas Ebolos protrūkis kelia vis didesnį nerimą: ligos plitimas spartėja, o sveikatos apsaugos institucijos įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis padėtis gali dar labiau komplikutis. Pasak tarptautinių institucijų, svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau nutraukti perdavimo grandines ir apsaugoti pažeidžiamiausias bendruomenes.

    Didžiausias susirgimų skaičius siejamas su Kongo Demokratine Respublika, kur protrūkiai kartojasi dėl sudėtingos saugumo situacijos, riboto sveikatos paslaugų prieinamumo ir vėluojančio atvejų nustatymo. Gretimose šalyse didžiausia rizika kyla pasienio regionams, kur intensyvus judėjimas apsunkina kontrolę.

    „Kiekviena prarasta diena didina tikimybę, kad protrūkis išsiplės ir bus daug sunkiau suvaldomas“, – sakė PSO atstovas, ragindamas stiprinti testavimą, kontaktų atsekimą ir infekcijų kontrolę gydymo įstaigose.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, o ypatingą pavojų kelia uždelstas kreipimasis į medikus ir infekcijų prevencijos spragos ligoninėse. Todėl daug dėmesio skiriama apsaugos priemonėms, medicinos personalo apmokymui, saugiam pacientų transportavimui ir saugiam laidojimui, kuris ankstesnių protrūkių metu buvo vienas svarbiausių plitimo veiksnių.

    Svarbi priemonė, padedanti greičiau sustabdyti protrūkius, yra vakcinacija rizikos grupėms, taikant žiedinės vakcinacijos principą, kai skiepijami artimi kontaktai ir kontaktų kontaktai. Taip pat stiprinami laboratoriniai pajėgumai, kad atsakymai dėl įtariamų atvejų būtų gaunami kuo greičiau, o pacientų izoliavimas nepriklausytų vien nuo klinikinių požymių.

    Nors dalis šalių pastaraisiais metais sustiprino pasirengimą epidemijoms po COVID-19 pandemijos, PSO ir partneriai akcentuoja, kad finansavimo, logistikos ir darbuotojų trūkumas vis dar išlieka esminė kliūtis. Riziką didina ir klaidinanti informacija, dėl kurios žmonės kartais vengia testavimo, gydymo ar kontaktų atsekimo.

    Sveikatos specialistai ragina visuomenę rizikos regionuose stebėti simptomus, kuo anksčiau kreiptis į medikus ir laikytis infekcijų prevencijos rekomendacijų. Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad laiku sutelktos priemonės gali sustabdyti protrūkį, tačiau tam būtina greita reakcija vietoje ir nuoseklus bendradarbiavimas tarp šalių.

  • PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    Kas pasikeitė skaičiuose

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Ebolos protrūkio Demokratinėje Kongo Respublikoje mastas, remiantis atnaujintais duomenimis, yra mažesnis nei manyta anksčiau. PSO nurodė patvirtinusi 116 įtariamų atvejų, nors ankstesniuose vertinimuose buvo kalbama apie daugiau nei 1 000.

    Kartu pateikiami ir kiti rodikliai: sveikatos institucijų duomenimis, registruoti 321 patvirtintas atvejis, 48 mirtys ir keli pasveikimo atvejai. PSO atstovas spaudos konferencijoje Ženevoje aiškino, kad didžiausias pokytis susijęs su įtariamų atvejų perskaičiavimu po laboratorinių tyrimų.

    „Dauguma pacientų buvo ištirti ir nebeatitinka Ebolos atvejo apibrėžimo: daliai nustatytos kitos ligos, daliai buvo tik karščiavimas be kitų požymių“, – sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

    Kodėl įtariamų atvejų mažiau

    PSO aiškinimu, pradiniuose protrūkio etapuose įtariamų atvejų skaičius dažnai būna didelis, nes į jį patenka žmonės, turintys panašius simptomus kaip Ebola. Demokratinėje Kongo Respublikoje tai ypač aktualu, nes karščiavimą ir bendrą silpnumą gali sukelti maliarija, vidurių šiltinė, kitos infekcijos ar net sezoniniai virusai.

    Tokiose situacijose, plečiant testavimą ir tikslinant epidemiologinius ryšius, įtariamų atvejų sąrašas „išsivalo“: dalis jų atmetami, kai gaunami neigiami laboratoriniai rezultatai arba paaiškėja kita diagnozė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad patvirtintų atvejų buvimas reiškia, jog griežtos kontrolės priemonės išlieka būtinos.

    Sudėtingas viruso tipas ir atsakas

    PSO nurodo, kad dabartinį protrūkį sieja retesnė Ebolos viruso atmaina, o tai apsunkina atsaką, nes nėra plačiai prieinamų, būtent šiai atmainai skirtų vakcinų ar gydymo schemų. Tai nereiškia, kad pagalbos priemonės neveikia, tačiau gali riboti greitą vakcinacijos strategijų pritaikymą, kurios buvo taikomos ankstesnių protrūkių metu.

    Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos apsaugos institucijos kaip pagrindinius iššūkius įvardija ankstyvą nustatymą, greitą pacientų izoliavimą, kontaktų atsekimą, saugias ir orias laidojimo procedūras bei infekcijų prevencijos stiprinimą gydymo įstaigose. Šie veiksmai laikomi kertiniais siekiant sustabdyti plitimą atokiuose regionuose, kur infrastruktūra ir logistika dažnai ribotos.

    „Mes vis dar dirbame su vakcinomis ir gydymo priemonėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės negali pasveikti nuo Ebolos“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO taip pat pranešė, kad kaimyninėje Ugandoje registruoti 9 atvejai ir 1 mirtis, o tai rodo tarpvalstybinės stebėsenos svarbą. Tuo metu Koalicija pasirengimui epidemijoms stiprinti (CEPI) paskelbė skubinsianti kelių tiriamųjų vakcinų, nukreiptų prieš Bundibugyo virusą, kūrimą ir planuoja investicijas iki 53 000 000 eurų.

    Pasak CEPI, vakcinų kandidatų portfelyje yra projektai, kuriuos plėtoja The International AIDS Vaccine Initiative, „Moderna“ ir Oksfordo universitetas, o gamyba numatoma Indijos Serum Institute of India pajėgumais. PSO šiuos kandidatus įvardijo kaip šiuo metu perspektyviausius, tačiau pabrėžiama, kad iki praktinio panaudojimo dar reikalingi tyrimų etapai ir reguliaciniai sprendimai.

  • PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas – Ituryje

    Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šeštadienį atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos rytus, Iturio provinciją, kuri laikoma didžiausiu šio Ebola protrūkio židiniu. Vizito tikslas – sustiprinti vietos atsaką ir paraginti bendruomenes aktyviau įsitraukti stabdant užkratą.

    Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad virusas kai kuriose vietovėse plinta greičiau, nei spėjama užtikrinti visavertį epidemiologinį atsaką. Nors gydymo infrastruktūra geriau organizuota nei ankstesnių krizių metu, iššūkių kelia atokios teritorijos, saugumo situacija ir ribotos diagnostikos galimybės.

    „Geriausias būdas suvaldyti situaciją – sutelkti visą reikalingą paramą pačiame židinyje ir tęsti pagalbą tiek, kiek jos prireiks“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas Iturio sostinėje Bunijoje planuoja apsilankyti gydymo centre ir susitikti su vietos valdžios atstovais, medikais bei nukentėjusiomis šeimomis. PSO teigimu, tokie vizitai reikalingi ne tik koordinavimui, bet ir pasitikėjimui, nes be bendruomenės pritarimo sudėtinga įgyvendinti kontaktų atsekimą, izoliaciją ir saugaus laidojimo procedūras.

    Ką rodo naujausi skaičiai

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad registruota daugiau nei 1 000 įtariamų atvejų, o mirčių skaičius siekia 246. Tuo pat metu Uganda patvirtino devynis užsikrėtimus ir vieną mirtį, o tai sustiprina riziką, kad protrūkis taps regioniniu.

    PSO perspėja, kad realus protrūkio mastas Kongo Demokratinėje Respublikoje gali būti didesnis, nei rodo oficiali statistika. Priežastis – ribota laboratorinių tyrimų apimtis ir tai, kad virusas, kaip manoma, galėjo cirkuliuoti dar iki jam oficialiai nustatant.

    PSO atstovai taip pat pranešė apie pirmą pasveikusį pacientą šiame protrūkyje: žmogus išrašytas iš ligoninės po dviejų neigiamų tyrimų. Tai svarbus signalas, kad gydymas ir izoliavimo priemonės veikia, tačiau vien atskiri pasveikimai nekompensuoja augančio bendro atvejų skaičiaus.

    Konfliktai, stovyklos ir sienų ribojimai

    Ituryje valstybės paslaugų trūkumas ir nesaugumas apsunkina medikų darbą: kai kurias teritorijas pasiekti sunku, o įtampa regione tęsiasi dėl ginkluotų grupuočių veiklos. Panašios problemos fiksuojamos ir Šiaurės bei Pietų Kivu provincijose, kur smurtas tęsiasi dešimtmečius ir trikdo sveikatos apsaugos sistemos darbą.

    Papildomą riziką didina perkeltųjų asmenų stovyklos, kuriose higienos sąlygos dažnai prastesnės, o žmonės gyvena itin tankiai. Tokiose aplinkose bet koks per artimą kontaktą plintantis užkratas gali išplisti greitai, ypač jei vėluojama nustatyti atvejus ir atsekti kontaktus.

    „Jei ateis Ebola, mes būsime nušluoti, nes gyvename susispaudę kaip sardinės“, – sakė Dorcas Mapenzi.

    Reaguodamos į padėtį, kai kurios kaimyninės šalys ėmėsi ribojimų: Uganda ir Ruanda uždarė sienas, o Uganda nurodė 21 dienos karantiną atvykstantiems iš Kongo Demokratinės Respublikos. Tuo metu JAV administracija paskelbė ribojimus atvykti asmenims, kurie neseniai lankėsi Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje ar Pietų Sudane.

    Ekspertai pabrėžia, kad kelionių ribojimai gali sumažinti importuotų atvejų riziką, tačiau vien jų nepakanka, jei židinyje nepasiekiamas pakankamas testavimo, izoliavimo ir bendruomenės įsitraukimo lygis. PSO laikosi nuostatos, kad svarbiausia – greitai aptikti atvejus, nutraukti perdavimo grandines ir užtikrinti saugią priežiūrą sveikatos įstaigose.

    Ebola yra labai užkrečiama hemoraginė karštligė, perduodama per artimą kontaktą ir kūno skysčius. Per pastaruosius penkis dešimtmečius Afrikoje nuo Ebola mirė daugiau nei 15 000 žmonių, o vienas didžiausių protrūkių Kongo Demokratinėje Respublikoje 2018–2020 metais nusinešė apie 2 300 gyvybių.

  • PSO skelbia tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio: rizika auga Kongo DR ir Ugandoje

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. PSO pabrėžė, kad rizika kaimyninėms šalims išlieka didelė, o fiksuoti atvejai už pirminio židinio ribų rodo galimą plitimą per sienas.

    Organizacijos vertinimu, situacija laikoma ekstremalia ir dėl to, kad protrūkį sukėlė Bundibugijo atmaina. Skirtingai nei Ebolos Zairo atmainos atvejais, šiai atmainai nėra patvirtintų specifinių gydymo metodų ar vakcinų, skirtų būtent jai.

    PSO duomenimis, Kongo DR Iturio provincijoje keliuose sveikatos priežiūros rajonuose registruota dešimtys mirties atvejų, taip pat patvirtinti laboratoriniai susirgimai ir šimtai įtariamų atvejų. Kongo DR sveikatos institucijos taip pat pranešė apie reikšmingą mirčių skaičių per šį protrūkį šalies rytuose.

    Ugandos sostinėje Kampaloje nustatyti du tarpusavyje nesusiję laboratoriniu tyrimu patvirtinti atvejai žmonėms, atvykusiems iš Kongo DR, vienas jų baigėsi mirtimi. Be to, Kongo DR sostinėje Kinšasoje patvirtintas atvejis asmeniui, grįžusiam iš Iturio.

    PSO ragina šalis aktyvuoti nacionalinius ekstremalių situacijų valdymo mechanizmus, stiprinti sienų kontrolės priemones ir taikyti sveikatos patikrą kertant sieną. Taip pat rekomenduojama vykdyti patikras pagrindiniuose vidaus keliuose, kuriais juda žmonės ir kroviniai.

    Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, užterštais paviršiais ar medžiagomis, taip pat kontaktuojant su mirusiųjų kūnais. Liga dažnai pasireiškia karščiavimu, kūno skausmais, vėmimu ir viduriavimu, o daliai pacientų gali išsivystyti sunkios komplikacijos.

    „Asmenys, kurie turėjo kontaktą su Bundibugijo virusu sergančiais žmonėmis arba patys susirgo, neturėtų vykti į užsienį, išskyrus medicininės evakuacijos atvejus“, – teigė PSO.

    PSO pabrėžia, kad nors situacija neatitinka pandeminės ekstremalios situacijos kriterijų, šalių, besiribojančių su Kongo DR, rizika vertinama kaip aukšta. Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip greitai bus nutrauktos perdavimo grandinės, sustiprinta infekcijų kontrolė gydymo įstaigose ir užtikrinta kontaktų paieška.

  • Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Ebola Ituri provincijoje

    Demokratinėje Kongo Respublikoje, Ituri provincijoje, nuo įtariamų Ebolos atvejų mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Organizacija pranešė, kad tai įvyko regione, kuris laikomas dabartinio protrūkio epicentru.

    Raudonasis Kryžius nurodė, kad savanoriai galėjo užsikrėsti tvarkydami mirusiųjų kūnus per misiją, kuri nebuvo susijusi su Ebolos valdymu. Tuo metu bendruomenėje apie protrūkį dar nebuvo žinoma, o pats protrūkis nebuvo identifikuotas.

    Žuvusieji įvardyti kaip Alikana Udumusi Augustin, Sezabo Katanabo ir Ajiko Chandiru Viviane. Organizacija pabrėžė, kad jie žuvo tarnaudami bendruomenei ir atlikdami jautrią, didelės rizikos užduotį.

    PSO: ankstyvas nustatymas gelbsti

    Reaguodamas į žinią, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas akcentavo, kad sveikatos apsaugos ir humanitarinės pagalbos darbuotojai patiria didžiausią riziką protrūkių metu. Jo teigimu, greitas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas yra esminiai siekiant sustabdyti plitimą.

    „Ankstyvas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas gelbsti gyvybes ir yra raktas suvaldyti šį protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė saugių ir orumą išsaugančių laidojimo procedūrų svarbą. Būtent kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais, įskaitant per netinkamai vykdomas laidotuves, laikomas viena dažniausių Ebolos perdavimo grandžių.

    Skaičiai auga, rizika įvertinta kaip labai didelė

    PSO duomenimis, Demokratinėje Kongo Respublikoje patvirtinti 82 Ebolos atvejai ir 7 patvirtintos mirtys. Vis dėlto organizacija įspėja, kad realus mastas gali būti didesnis: minimi apie 750 įtariamų atvejų ir 177 įtariamos mirtys.

    Kongo DR Ryšių ir žiniasklaidos ministerija skelbė, kad įtariamų mirčių skaičius siekė 204. Tokie skirtumai tarp skirtingų institucijų pateikiamų skaičių protrūkių metu yra dažni, nes dalis atvejų vėluoja būti patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o prieiga prie kai kurių teritorijų būna ribota.

    Šį kartą protrūkį sieja su retesne Bundibugyo Ebolos viruso atmaina. Ji anksčiau buvo fiksuota Rytų Afrikoje, o protrūkių valdymą gali komplikuoti tai, kad pradinėje stadijoje ligos simptomai panašūs į kitas infekcijas, įskaitant maliariją ar vidurių šiltinę.

    PSO šią savaitę pakėlė visuomenės sveikatos rizikos lygį Kongo DR nuo aukšto iki labai aukšto, tačiau globalią riziką kol kas vertina kaip žemą. Tai reiškia, kad didžiausi iššūkiai išlieka vietoje, ypač ten, kur trūksta diagnostikos, apsaugos priemonių ir galimybių užtikrinti saugų pacientų izoliavimą.

    Plitimas į Ugandą ir simptomai

    Protrūkis persimetė ir į kaimyninę Ugandą, kur pranešta apie dar tris patvirtintus Ebolos atvejus, o bendras patvirtintų užsikrėtimų skaičius šalyje išaugo iki penkių. PSO pažymi, kad judėjimas per sienas, prekyba ir šeiminiai ryšiai regione didina riziką infekcijai plisti.

    Ebola yra sunki ir dažnai mirtina liga, pirmą kartą nustatyta 1976 metais. Dažniausiai minimi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, viduriavimas ir vėmimas, o sunkiais atvejais gali pasireikšti kraujavimas ir organų pažeidimai.

    Specialistai pabrėžia, kad protrūkių kontrolė remiasi keliomis grandimis: greitu įtariamų atvejų išaiškinimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrolės priemonėmis gydymo įstaigose ir bendruomenėse, taip pat saugiomis laidojimo procedūromis. Humanitarinių organizacijų savanorių netektys primena, kad šios priemonės būtinos ne tik pacientams, bet ir tiems, kurie padeda krizės židiniuose.

  • PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    Rizikos lygis pakeltas

    Pasaulio sveikatos organizacija PSO pranešė padidinusi visuomenės sveikatos rizikos vertinimą dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo aukštos iki labai aukštos. Organizacija pabrėžia, kad situacija šalyje vystosi greitai, o dalis atvejų gali būti dar nefiksuota.

    PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad šalyje patvirtinti 82 susirgimai ir 7 patvirtintos mirtys. Tačiau PSO vertinimu realus protrūkio mastas gali būti didesnis dėl įtariamų atvejų ir ribotų galimybių laiku patvirtinti diagnozes atokiose teritorijose.

    Ką rodo skaičiai ir plitimas

    Pasak PSO, šiuo metu skaičiuojama apie 750 įtariamų susirgimų ir 177 įtariamos mirtys, tačiau šie skaičiai dar gali keistis, tikslinant duomenis. Sveikatos apsaugos sistemoms papildomą spaudimą kelia kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir saugus pacientų pervežimas.

    Protrūkį sukėlė retesnis Bundibugyo ebolavirusas, kuriam nėra plačiai patvirtintos ir įrodytai veiksmingos vakcinos, kaip kai kurioms kitoms Ebolos atmainoms. Dėl to didesnis dėmesys tenka ankstyvam atvejų nustatymui, izoliacijai, infekcijų kontrolei ir kontaktų stebėsenai.

    PSO taip pat patvirtino, kad užkratas persimetė į kaimyninę Ugandą, kur nustatyti 2 susirgimai ir 1 mirtis. Tokie atvejai didina regioninės rizikos vertinimą, nes sienų kirtimas ir gyventojų judėjimas gali paspartinti viruso plitimą.

    Atvejai Europoje ir už jos ribų

    Pranešta, kad JAV pilietis, dirbęs Kongo DR, susirgo ir buvo perkeltas gydymui į Berlyno Charité ligoninę. Ligoninė nurodė, kad pacientas yra smarkiai nusilpęs, tačiau jo būklė nevertinama kaip kritinė, jis gydomas specializuotame izoliacijos padalinyje.

    PSO taip pat teigė žinanti apie pranešimus, kad dar vienas JAV pilietis, laikomas didelės rizikos kontaktu, buvo perkeltas į Čekiją. Tuo metu Nyderlanduose Radboud universiteto ligoninė informavo priėmusi pacientą, kuriam Ebolos tikimybė vertinama kaip maža, tačiau asmuo izoliuotas, laukiant diagnostinių tyrimų rezultatų.

    PSO pabrėžia, kad nors rizika Kongo DR įvardijama kaip labai aukšta, pasaulinė rizika šiuo metu išlieka žema. Vis dėlto kelionių, migracijos ir sveikatos sistemų pasirengimo kontekste šalys raginamos stiprinti ankstyvo aptikimo, izoliavimo ir infekcijų kontrolės procedūras.

    Ebola yra sunki virusinė liga, pirmą kartą identifikuota 1976 metais, o simptomai dažniausiai apima karščiavimą, silpnumą, vėmimą ir viduriavimą. Mirtingumas gali būti didelis ir priklauso nuo viruso atmainos, sveikatos priežiūros prieinamumo bei to, kaip greitai pradedamas palaikomasis gydymas ir užkertamas kelias plitimui.

  • Ebolos protrūkis Konge paskelbtas tarptautine grėsme: virusas plinta, vakcinos nėra

    Ebolos protrūkis Konge paskelbtas tarptautine grėsme: virusas plinta, vakcinos nėra

    PSO paskelbė tarptautinę ekstremalią situaciją

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Kongo Demokratinėje Respublikoje fiksuojamą ebolos protrūkį paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremalia situacija. Toks sprendimas reiškia sustiprintas tarptautines priemones, greitesnį išteklių mobilizavimą ir griežtesnę stebėseną regionuose, kuriuose virusas gali plisti.

    Protrūkio epicentru laikoma Ituri provincija šalies šiaurės rytuose, netoli sienų su Uganda ir Pietų Sudanu. Šis regionas pasižymi didele gyventojų migracija, kuri siejama su kasybos veikla, o kai kuriose vietovėse darbą apsunkina nesaugumo situacija.

    Ką rodo naujausi skaičiai ir rizikos

    Pagal vietos sveikatos institucijų pateiktus duomenis, pranešta apie daugiau nei 90 įtariamų mirčių ir apie 350 įtariamų susirgimų. Dalis atvejų iki šiol vertinami kaip įtariami, nes laboratorinių tyrimų apimtys regione ribotos, todėl tikrasis protrūkio mastas dar gali kisti.

    Didžiausia įtampa kyla dėl to, kad užfiksuotas atvejis Gomoje, dideliame mieste šalies rytuose, kuris yra svarbus transporto ir judėjimo mazgas. Ugandoje taip pat patvirtintas atvejis ir viena mirtis, tačiau vietinio plitimo židinys, valdžios teigimu, nenustatytas.

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai įspėja, kad rytų Afrikos šalims, besiribojančioms su Kongo Demokratine Respublika, išlieka didelė įvežimo rizika. Šioje situacijoje kritiškai svarbios pasienio patikros, greita diagnostika ir kontaktų atsekimas.

    Kodėl šis ebolos tipas kelia išskirtinį nerimą

    Dabartinį protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuriai nėra plačiai taikomos specifinės vakcinos ar standartizuoto tikslinio gydymo. Praktikoje tai reiškia, kad pagrindinės priemonės išlieka ankstyvas atvejų nustatymas, izoliavimas, infekcijų kontrolė sveikatos įstaigose ir saugios laidotuvės.

    Esamos ebolos vakcinos pirmiausia buvo kuriamos ir taikomos Zaire atmainai, kuri sukėlė didžiausius istorinius protrūkius. Bundibugyo atmaina anksčiau buvo fiksuota Ugandoje 2007 metais ir Kongo Demokratinėje Respublikoje 2012 metais, o mirtingumas tuomet siekė apie 30–50 proc.

    „Tai protrūkis, kuris gali plisti labai greitai, ypač jei pasiekia tankiai apgyvendintas teritorijas“, – sakė virusologas Jeanas-Jacquesas Muyembe.

    Kaip prasidėjo protrūkis ir kodėl jis galėjo vėluoti

    Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, siekiant nustatyti protrūkio kilmę ir ankstyviausias užsikrėtimo grandis. Pirmasis identifikuotas atvejis siejamas su slaugytoja, kuri kreipėsi į sveikatos centrą Bunijoje, tačiau manoma, kad protrūkio epicentras yra Mongbwalu sveikatos zonoje, maždaug už 90 kilometrų.

    PSO apie didelio mirtingumo ligos pasireiškimą informuota gegužės 5 dieną, kai per kelias dienas mirė keli sveikatos priežiūros darbuotojai. Vietos sveikatos ministerija nurodė, kad dalis bendruomenių iš pradžių ligą siejo su mistinėmis priežastimis, todėl žmonės kreipėsi ne į medikus, o į maldos centrus, ir tai galėjo uždelsti kontrolės priemones.

    Specialistai pabrėžia, kad ebolos pradžia dažnai primena gripą ar maliariją, todėl ankstyvoje stadijoje ligą lengva supainioti. Dėl to svarbiausios tampa greitai pasiekiamos diagnostikos paslaugos, aiškus rizikos komunikavimas ir sveikatos sistemos apsauga nuo užsikrėtimų gydymo įstaigose.

  • Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    PSO vertina tarptautinę grėsmę

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremalių situacijų komitetas renkasi aptarti naujo Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir jo plitimo rizikos regione. Komitetas turėtų pateikti rekomendacijas dėl laikinų priemonių, skirtų suvaldyti situaciją ir mažinti mirčių skaičių.

    Kongo DR institucijos skelbia, kad protrūkio epicentre – rytinėje Iturio provincijoje – fiksuota mažiausiai 500 susirgimų ir 131 mirtis. Apie du atvejus, įskaitant vieną mirtį, pranešė ir kaimyninė Uganda – užsikrėtusieji keliavo iš Kongo DR.

    „Tai paskelbiau vadovaudamasis Tarptautinių sveikatos taisyklių 12 straipsniu, pasitaręs su abiejų šalių sveikatos ministrais ir dėl to, kad labai nerimauju dėl epidemijos masto ir plitimo greičio“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi kelis veiksnius, didinančius tolesnio plitimo tikimybę: be patvirtintų atvejų yra daug įtariamų susirgimų ir mirčių, o realūs skaičiai gali keistis stiprinant stebėseną, kontaktų atsekimą ir laboratorinius tyrimus. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į atvejus tankiai apgyvendintose teritorijose, įskaitant Kampalą ir Gomą, bei į sveikatos priežiūros darbuotojų mirtis, kas gali rodyti užsikrėtimą gydymo įstaigose.

    Kas apsunkina atsaką?

    Šįkart protrūkį sieja su rečiau pasitaikančiu Bundibugyo Ebolos virusu. Tai apsunkina reagavimą, nes nėra plačiai prieinamų, konkrečiai šiai atmainai patvirtintų vakcinų ar specifinių gydymo priemonių, todėl didžiausias dėmesys tenka klasikinėms infekcijų kontrolės priemonėms.

    Ebola plinta per artimą kontaktą su sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, prakaitas, išmatos ar vėmalai. Didžiausia rizika tenka šeimos nariams, slaugantiems ligonius, ir medicinos personalui, jei nėra tinkamos apsaugos bei infekcijų prevencijos procedūrų.

    „Jei nėra vakcinos, šalys vis tiek turi daug priemonių sustabdyti plitimą ir gelbėti gyvybes, įskaitant rizikos komunikaciją ir bendruomenių įtraukimą“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl svarbus greitas nustatymas?

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai pabrėžia, kad pavėluotas protrūkio atpažinimas galėjo suteikti virusui laiko išplisti. Nurodoma, jog protrūkis prasidėjo balandį, o pirminis užsikrėtimo šaltinis dar nėra aiškus, todėl tikrasis išplitimo mastas gali paaiškėti tik plečiant tyrimus vietoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, ankstyviausias žinomas įtariamas atvejis – 59 metų vyras, kuriam simptomai pasireiškė balandžio 24 dieną, o balandžio 27 dieną jis mirė ligoninėje Ituryje. Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai taip pat skelbia, kad iki pirmųjų pranešimų apie protrūkį viešojoje erdvėje gegužės 5 dieną jau buvo užfiksuota 50 mirčių.

    PSO teigia, kad šiuo metu situacija neatitinka pandeminės ekstremaliosios padėties kriterijų, kaip buvo COVID-19 atveju. Organizacija taip pat ragina nesiimti skuboto tarptautinių sienų uždarymo, o koncentruotis į stebėseną, rizikos vertinimą, infekcijų kontrolę gydymo įstaigose ir gyventojų informavimą.

  • Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis ir Europa

    Naujausias ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskatino JAV griežtinti įvežimo kontrolę, įskaitant atvykstančiųjų tikrinimą oro uostuose. Europoje diskusijos taip pat suintensyvėjo, ypač šalyse, turinčiose reguliarių skrydžių ryšių su regionu.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šią savaitę pareiškė esąs „giliai susirūpinęs epidemijos mastu ir plitimo greičiu“. Tačiau Europos infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad reali įvežimo į Europą rizika paprastai išlieka nedidelė, jei veikia budrumo ir reagavimo procedūros.

    Belgijoje, kuri turi tiesioginį oro susisiekimą su Kinšasa, virologai ragina išlikti budriems, bet vengti perteklinių sprendimų. Pasak belgų virusologo Steveno Van Guchto, situacija protrūkio židinyje yra rimta, tačiau ankstesnių protrūkių patirtis rodo, kad rizika Europai dažniausiai yra žema.

    Kodėl patikros ne visada padeda?

    Ebola plinta tik per tiesioginį kontaktą su sergančio žmogaus kūno skysčiais, o ne oru, todėl ją dažniausiai įmanoma suvaldyti taikant aiškias izoliavimo ir kontaktų atsekimo priemones. Svarbi detalė yra ta, kad žmogus paprastai tampa užkrečiamas tik atsiradus simptomams.

    Vis dėlto ebolos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 21 dienos, todėl atvykimo patikros, paremtos temperatūros matavimu, turi ribotą veiksmingumą. Keliautojas, kuris dar nejaučia simptomų, patikros metu dažniausiai nebus identifikuotas.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertė Celine Gossner teigia, kad šiuo etapu ECDC nerekomenduoja Europoje diegti sisteminių įvažiavimo patikrų. Jos vertinimu, tokios priemonės reikalauja daug išteklių, tačiau duoda ribotą epidemiologinę naudą.

    Ką renkasi oro uostai ir avialinijos?

    Bruselio oro uostas yra vieni svarbiausių vartų Europoje kelionėms į Kongo Demokratinę Respubliką ir iš jos, o „Brussels Airlines“ vykdo kasdienius skrydžius į Kinšasą. Bendrovė nurodo atidžiai stebinti situaciją ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis, tačiau kol kas skrydžiai vykdomi įprastai.

    „Šiuo metu visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir papildomos apsaugos priemonės netaikomos“, – sakė „Brussels Airlines“ vyresnioji ryšių su žiniasklaida vadovė Joëlle Neeb.

    Ji pridūrė, kad įgulos vadovaujasi nustatytomis sveikatos saugos gairėmis: stebi galimus simptomus, laikosi higienos priemonių, prireikus riboja kontaktą ir bendradarbiauja su medicinos tarnybomis. Tuo pat metu oro uostas teigia turintis protokolus, kaip elgtis atvykus keleiviui, įtariamam sergant užkrečiama liga, įskaitant izoliavimą ir perdavimą specializuotoms tarnyboms.

    „Bendrieji kelionių ribojimai ir sienų uždarymai nėra protrūkių sprendimas“, – savo poziciją dėl kelionių apribojimų yra suformulavęs Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras.

    Europos ekspertai taip pat skeptiškai vertina idėją stabdyti skrydžius iš paveiktų šalių, nes tokie sprendimai gali sutrikdyti humanitarinę pagalbą ir tiekimo grandines, o be to, sumažinti paskatas laiku pranešti apie naujus atvejus. Daug efektyvesnės laikomos priemonės protrūkio vietoje, įskaitant išvykimo patikrą paveiktose teritorijose ir vietos sveikatos sistemų stiprinimą.

    ECDC primena, kad svarbiausias ankstyvas signalas Europoje yra ne masinis temperatūros tikrinimas, o aiškus algoritmas, ką daryti su keliautoju, kuris per 21 dieną po grįžimo iš paveiktų teritorijų pajunta simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsti kreiptis į medikus ir iš karto informuoti apie kelionių istoriją.

    Šiuo metu ECDC siunčia ekspertus į Kongo Demokratinę Respubliką, kad padėtų koordinuoti veiksmus vietoje ir planuoti operacinius sprendimus. Europos Komisija nurodo, kad iki šiol nėra gavusi prašymų aktyvuoti tarptautinės pagalbos mechanizmus, tačiau situacija stebima nuolat.

  • PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąją situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje. Organizacija pabrėžė, kad realus užsikrėtimų skaičius gali būti didesnis nei šiuo metu fiksuojama, o plitimo geografija dar nėra aiški.

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, iki šiol pranešta apie 88 mirtis ir 336 įtariamus atvejus. Protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuri, Kongo sveikatos apsaugos institucijų vertinimu, gali pasižymėti iki 50 proc. siekiančiu mirtingumu.

    Didžiausią nerimą kelia laboratorijoje patvirtintas atvejis Gomoje – viename svarbiausių rytų Kongo miestų, kuriame intensyvūs gyventojų judėjimo srautai apsunkina užkrato kontrolę. Vietos biomedicininių tyrimų instituto vadovas Jeanas-Jacquesas Muyembe nurodė, kad užsikrėtusi moteris į miestą atvyko po vyro mirties, jau būdama infekuota.

    „Nustatau, kad šis protrūkis atitinka tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliosios situacijos kriterijus“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi, kad situacija dar nevertinama kaip pandemija, tačiau pasirinktas vienas aukščiausių perspėjimo lygių signalizuoja būtinybę koordinuoti tarptautinį atsaką. Pasak organizacijos, didelis teigiamų mėginių santykis, atvejai dviejose valstybėse ir augantys įtarimai leidžia įtarti, kad protrūkis gali būti platesnis, nei rodo oficiali statistika.

    Atvejis patvirtintas ir Ugandoje, todėl kaimyninės šalys ėmėsi papildomų atsargumo priemonių. Uganda paskelbė atidedanti Kankinių dienos piligriminę kelionę – tradicinį renginį, kuris paprastai sutraukia tūkstančius žmonių ir didina riziką, kad infekcija bus pernešta per sieną.

    Protrūkis pradėtas fiksuoti Iturio provincijoje, o, remiantis Kongo sveikatos apsaugos ministro pateikta informacija, pirmuoju atveju laikoma slaugytoja, kuri į gydymo įstaigą Bunioje kreipėsi balandžio 24 dieną su Ebolai būdingais simptomais. Liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, silpnumu, o sunkiais atvejais gali sukelti kraujavimą ir daugybinių organų nepakankamumą.

    Kongo Demokratinei Respublikai tai jau 17-asis Ebolos protrūkis, o ankstesnis regione buvo užfiksuotas 2025 metų rugpjūtį ir oficialiai laikytas suvaldytu 2025 metų gruodį. Didžiausias protrūkis šalyje 2018–2020 metais pareikalavo apie 2 300 gyvybių.

    Situaciją komplikuoja logistika ir saugumo iššūkiai: atokiose vietovėse sudėtinga greitai pristatyti laboratorinę įrangą, apsaugos priemones, užtikrinti pacientų izoliaciją ir kontaktų atsekimą. Humanitarinė organizacija „Gydytojai be sienų“ pranešė besirengianti didelio masto reagavimui, nes spartus įtariamų atvejų daugėjimas kelia ypač didelį susirūpinimą.

    Skiepai šiuo metu plačiausiai prieinami nuo Zairo atmainos, todėl Bundibugyo atveju pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvam nustatymui, sergančiųjų izoliacijai, infekcijų kontrolei gydymo įstaigose ir bendruomenių informavimui. PSO primena, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, o užkrečiamumas prasideda pasireiškus simptomams; inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 21 dienos.