Tėvams atrodo natūralu pagirti vaiką sakant, kad jis protingas ar talentingas. Vis dėlto raidos psichologai įspėja, kad tokia, iš pirmo žvilgsnio nekalta, pagyra kartais sukuria priešingą efektą: vaikas ima bijoti suklysti ir vengia sudėtingesnių užduočių.
Tyrimuose pabrėžiama, kad kai vaikai dažnai giriami už įgimtas savybes, jie linkę sieti savo vertę su nuolatiniu „įrodymu“, jog yra protingi. Dėl to bet koks prastesnis rezultatas gali atrodyti ne kaip laikina nesėkmė, o kaip ženklas, kad su jais kažkas negerai.
Kaip pagyra tampa spaudimu?
Ilgalaikiai motyvacijos tyrimai rodo, kad dėmesys įgimtoms savybėms gali stiprinti fiksuotą mąstyseną. Tai požiūris, kai žmogus mano, kad gebėjimai yra pastovūs, todėl klaidos prilyginamos „įrodymui“, kad jis tiesiog nėra pakankamai gabus.
Tokioje situacijoje vaikas dažniau renkasi lengvesnius uždavinius, kad išvengtų nesėkmės. Taip pat gali mažėti smalsumas ir noras bandyti iš naujo, nes rizika prarasti protingo vaiko etiketę ima atrodyti per didelė.
Ką sakyti vietoj to?
Specialistai rekomenduoja girti ne asmenybę, o pastangas, strategiją ir progresą. Vaikui svarbu išgirsti, kad vertinamas jo darbas ir sprendimų paieška, o ne „tobulas“ rezultatas.
Tokios frazės kaip „matau, kiek įdėjai pastangų“, „gerai sugalvojai, kaip spręsti“, „patinka, kad nepasidavei“ padeda kurti augimo mąstyseną. Tuomet vaikas lengviau priima iššūkius, o klaidas ima suvokti kaip mokymosi dalį.
Klaidos – ne nesėkmė
Psichologai pabrėžia, kad suaugusiųjų reakcija po nesėkmės vaikui yra kritiškai svarbi. Jei po klaidos girdima žinutė „bandome dar kartą“ arba „ko iš to galime išmokti“, mažėja gėdos jausmas ir stiprėja atsparumas stresui.
Pagyrų atsisakyti nereikia, tačiau verta subalansuoti, už ką vaikas giriamas. Kai akcentuojamas atkaklumas ir mokymasis, auga vidinė motyvacija, o rezultatai dažniau tampa ilgalaikio darbo, o ne baimės suklysti pasekme.
„Pagyra turi padėti vaikui suprasti, kad gebėjimai auga per praktiką, o ne priklauso nuo vienos etiketės“, – pabrėžia vaikų raidos specialistai.