CP v2

Tag: Ugdymo įstaigos

  • Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Ugdymo įstaigų elektroninio pašto dėžutes Lietuvoje vėl pasiekia grasinantys laiškai apie galimus sprogmenis mokyklose, darželiuose ar jų prieigose. Atsakingos tarnybos ragina išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir laikytis aiškios veiksmų sekos.

    Tokio pobūdžio pranešimai dažniausiai siunčiami masiškai, todėl vien laiško gavimas dar nereiškia realios grėsmės. Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atsakingai, o sprendimus dėl veiksmų reikėtų derinti su policija ir kitomis tarnybomis.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus grasinantį pranešimą el. paštu pirmiausia rekomenduojama neskubėti nutraukti veiklos ir nepradėti evakuacijos vien remiantis laiško turiniu. Vietoje to reikėtų susisiekti su policija konsultacijų telefonu 0 700 60 000 ir veikti pagal pareigūnų nurodymus.

    Svarbu, kad į policiją skambintų vienas paskirtas atsakingas asmuo, taip išvengiant situacijos, kai dėl daugybės skambučių iš vienos įstaigos apkraunamos linijos. Surinkus numerį patariama kantriai laukti, kol atsilieps operatorius, ir nenutraukti skambučio.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 rekomenduojama skambinti tuomet, kai yra realių požymių, kad grėsmė gali būti tikra. Pavyzdžiui, jei apžiūrėjus patalpas ar teritoriją randamas įtartinas daiktas, pastebimi neįprasti požymiai arba gaunama papildomos informacijos, didinančios riziką.

    Tokiais atvejais svarbu nebandyti įtartino objekto liesti, pernešti ar tikrinti savarankiškai. Pareigūnai pabrėžia, kad bet kokie veiksmai turi būti atliekami tik pagal atsakingų tarnybų nurodymus.

    Evakuacija: kada ji reikalinga?

    Evakuacija neturėtų būti automatinė reakcija į kiekvieną grasinantį laišką, nes masiški pranešimai neretai siekia sukelti chaosą ir sutrikdyti įstaigų darbą. Sprendimas evakuotis turėtų būti priimamas įvertinus situaciją ir pasitarus su policija ar kitais atsakingais pareigūnais.

    Jei vis dėlto nustatoma, kad yra pagrindas manyti, jog grėsmė reali, tuomet evakuacijos veiksmai turi būti organizuojami kuo tvarkingiau, laikantis įstaigos vidaus procedūrų ir tarnybų rekomendacijų.

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.