CP v2

Tag: Ugniagesiai gelbėtojai

  • Ugniagesiai skelbia neraminančią statistiką: gelbėjimo darbų šiemet šoktelėjo beveik trečdaliu

    Ugniagesiai skelbia neraminančią statistiką: gelbėjimo darbų šiemet šoktelėjo beveik trečdaliu

    Ugniagesių gelbėtojų darbas Lietuvoje vis dažniau reiškia ne gaisrų gesinimą, o techninę pagalbą žmonėms, pagalbą po audrų ir darbą eismo įvykiuose. Sausio–rugpjūčio mėnesiais jie atliko 12 070 gelbėjimo darbų, tai yra 29,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Didžiausią dalį sudarė pagalba buityje: fiksuota 5 714 iškvietimų. Iš jų 3 227 kartus teikta techninė pagalba, o 2 857 darbai buvo susiję su nuvirtusių medžių ir nulūžusių šakų šalinimu po vėjo, lietaus ar sniego.

    Techninės pagalbos poreikis išaugo kartais

    Lyginant su praėjusiais metais, techninės pagalbos iškvietimų šuolis ypač ryškus. Pernai per aštuonis mėnesius atliktas 1 281 techninės pagalbos darbas, iš jų 1 067 kartus šalinti nuvirtę medžiai ir šakos.

    Šiemet tokio pobūdžio darbų fiksuota 2,5 karto daugiau, arba 151,9 proc. daugiau. Tai rodo, kad ekstremalesni orai ir dažnesnės liūtys bei stipresni vėjai vis labiau apkrauna tarnybas, o gyventojai dažniau kreipiasi dėl padarinių šalinimo.

    Pagalba medikams ir darbas avarijose

    Dar 3 798 kartus ugniagesiai gelbėtojai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Dažniausiai pagalbos reikėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojams: tokių iškvietimų buvo 2 469, tai yra 20,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Eismo įvykiuose ugniagesių pagalbos prireikė 1 279 kartus. Naudodami specialią gelbėjimo įrangą, jie išlaisvino 104 nukentėjusius žmones ir ištraukė 25 žuvusiuosius.

    Nelaimės vandenyje nemažėja

    Per aštuonis šių metų mėnesius ugniagesiams 232 kartus teko dirbti vandenyje, iš jų 40 darbų atlikta ant ledo. Gelbėjimo darbų metu iš vandens telkinių ištraukti 70 nuskendusių žmonių, tarp jų trys vaikai, o išgelbėti 29 gyventojai, tarp jų vienas vaikas.

    Vien vasarą iš vandens ištraukti 38 nuskendę žmonės, tai sudaro 54 proc. visų šiemet užfiksuotų atvejų. Vyrai sudarė 74 proc. visų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nuskendusiųjų skaičius per aštuonis mėnesius padidėjo penkiais, arba 7,7 proc. Daugiausia nuskendusiųjų šiemet užfiksuota Kauno apskrityje, toliau rikiuojasi Vilniaus, Panevėžio ir Klaipėdos apskritys.

    „Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112“, – primena ugniagesiai gelbėtojai.

    Specialistai pabrėžia, kad gelbėti vandenyje reikia tik įvertinus savo galimybes, o saugiausia skęstančiajam paduoti arba numesti plūduriuojantį daiktą, padėti jam išlipti nerizikuojant savo gyvybe. Tarnybos taip pat ragina maudytis tik pažįstamose vietose, nešokti į nepatikrintą vandenį ir nuolat prižiūrėti vaikus, net jei prie kranto atrodo saugu.

  • Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Lenkijos Korycino valsčiuje surengtos ugniagesių sporto varžybos tapo tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, kurioje komandos tikrino jėgą, greitį ir veiksmų tikslumą. Tokie renginiai ugniagesiams svarbūs ne vien kaip sportas, bet ir kaip praktinė repeticija situacijoms, kai sprendimus tenka priimti per kelias sekundes.

    Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Paberžės ugniagesių komandos vairuotojas-ugniagesys Vladislavas Liudkevičius sako, kad varžybos leidžia ne tik pasilyginti su kitomis komandomis, bet ir greičiau pastebėti silpnąsias vietas. Pasak jo, tik nuolatinės treniruotės padeda kritinėse situacijose veikti užtikrintai ir be panikos.

    „Kai realiame iškvietime nėra laiko svarstymams, treniruotėse išmokti veiksmai suveikia automatiškai“, – sakė Vladislavas Liudkevičius.

    Vienas svarbiausių varžybų elementų buvo vadinamasis kovinis išsidėstymas, kai komanda turi kuo greičiau parengti gesinimo įrangą darbui. Praktikoje tai reiškia vandens siurblio paruošimą, žarnų linijų sujungimą, skirstytuvo parengimą ir taikinių numušimą vandens srove, o sėkmę dažniausiai lemia ne vien greitis, bet ir susikalbėjimas.

    Tokio tipo rungtys yra artimos realiam darbui gaisre, kai klaidos kainuoja laiką ir saugumą. Ugniagesiams svarbu ne tik tiksliai sujungti įrangą, bet ir gebėti dirbti kaip vienam mechanizmui, nes kiekvienas komandos narys atlieka aiškiai apibrėžtą funkciją.

    Kasdienybėje ugniagesių darbas seniai neapsiriboja vien gaisrais: didelę dalį iškvietimų sudaro eismo įvykiai ir gelbėjimo darbai, kai reikia išlaisvinti žmones iš sumaitotų automobilių. Tokiais atvejais itin svarbus saugus nukentėjusiųjų iškėlimas, naudojant imobilizavimo priemones ir specialią gelbėjimo įrangą, kad būtų išvengta papildomų traumų.

    Prie iššūkių prisideda ir ekstremalūs orai, kurie pastaraisiais metais dažniau lemia iškvietimus šalinti nuvirtusius medžius, sutvarkyti vėjo apgadintas konstrukcijas ar padėti atkurti saugų eismą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiems darbams reikia ne tik fizinio pasirengimo, bet ir aiškaus rizikų vertinimo, ypač kai šalia yra elektros linijos ar nestabilūs statiniai.

    Artėjant šildymo sezonui ugniagesiai primena apie prevenciją: viena dažniausių gaisrų priežasčių vis dar susijusi su netvarkingais ar neprižiūrimais šildymo įrenginiais ir dūmtraukiais. Reguliari priežiūra ir dūmtraukių valymas išlieka paprasta, bet itin veiksminga priemonė, padedanti sumažinti nelaimių riziką.

    Atskirą kryptį ugniagesių pasirengime vis dažniau užima elektromobilių gaisrai, kurių gesinimas skiriasi nuo įprastų transporto priemonių incidentų. Didžiausias pavojus kyla dėl aukštos įtampos baterijų, o gesinimas neretai užtrunka ilgiau, nes svarbiausia tampa ilgalaikis baterijos aušinimas ir situacijos stebėsena, kad neįvyktų pakartotinis užsidegimas.

    V. Liudkevičius pabrėžia, kad čia būtini specializuoti mokymai ir praktinės pratybos, nes technologijos keičia ir gelbėjimo taktiką. Kai kuriose šalyse taikomi sprendimai, kai deganti transporto priemonė aušinama specialiuose konteineriuose, tačiau tam reikalinga papildoma technika ir aiškūs veiksmų protokolai.

    Pašnekovas teigia, kad Lietuvos ugniagesių pasirengimą gerai atspindi tiek kasdieniai darbai, tiek rezultatai įvairiose varžybose. Tarptautiniai susitikimai ir bendros pratybos svarbios dar ir todėl, kad leidžia perimti kitų komandų patirtį, palyginti metodikas ir greičiau diegti efektyvesnius sprendimus tarnyboje.

    Pasak jo, tokie renginiai ugniagesių bendruomenėje atlieka ir dar vieną funkciją: stiprina tarpusavio pasitikėjimą bei bendradarbiavimą. Kai prireikia veikti realioje nelaimėje, komandiniai įgūdžiai, išgryninti treniruotėse ir varžybose, dažnai tampa lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybes.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos pateiktą informaciją.

  • Karatė klubas „Kamuido“ surengė stovyklą Varėnoje: vaikai išbandė net parasparnio simuliatorių

    Karatė klubas „Kamuido“ surengė stovyklą Varėnoje: vaikai išbandė net parasparnio simuliatorių

    Kyokushin karatė klubas „Kamuido“ Varėnos rajone surengė penkių dienų vasaros stovyklą „Pažinkime vieni kitus“, kurioje vaikai laiką leido aktyviai ir turiningai. Stovykla vyko Dargužių amatų centre, o jos veiklas iš dalies finansavo Varėnos rajono savivaldybė.

    Organizatoriai teigia, kad stovyklos tikslas buvo suburti skirtingų socialinių grupių vaikus į bendrą komandą, stiprinant bendravimo įgūdžius ir savarankiškumą. Be sporto, daug dėmesio skirta edukacijoms, kūrybai ir patyrimui, kad kiekvienas dalyvis rastų sau artimą veiklą.

    Pirmąją dieną vaikai susipažino per bendras užduotis ir edukacijas apie lietuvių liaudies žaidimus bei muzikos instrumentus. Vėliau stovyklautojai dalyvavo keramikos dirbtuvėse, kur lipdė darbelius ir mokėsi amato pagrindų.

    Kiekvienas rytas prasidėdavo trenerio vedama mankšta, o dienos programoje netrūko kūrybinių užsiėmimų. Vaikai pynė dekoracijas, žaidė komandinius žaidimus ir įsitraukė į veiklas, kurios lavino smulkiąją motoriką bei bendradarbiavimą.

    Vienu ryškiausių įspūdžių tapo išvyka susipažinti su žemaitukų veislės žirgais ir jų vieta Lietuvos kultūriniame pavelde. Daugeliui vaikų labiausiai įsiminė galimybė žirgus paglostyti ir pajodinėti, o tai ne tik praplėtė akiratį, bet ir skatino pasitikėjimą savimi.

    Stovyklos programą papildė susitikimai su Lietuvos šaulių sąjungos atstovais ir ugniagesiais gelbėtojais. Edukacijų metu vaikai mokėsi praktinių įgūdžių, susipažino su pirmosios pagalbos pagrindais, komandinio darbo svarba ir gelbėtojų naudojama įranga.

    Sportinės veiklos apėmė savigynos užsiėmimus ir taiklumą lavinančias užduotis, o viena iš netikėčiausių patirčių buvo aviacijos edukacija „Pasaulis iš paukščio skrydžio“. Jos metu stovyklautojai susipažino su aviacijos pagrindais ir išbandė parasparnio simuliatorių, kuris daugeliui tapo savaitės akcentu.

    Vakarais vyko bendros veiklos, stiprinusios bendruomeniškumą: žaidimai, diskoteka ir talentų pasirodymai. Stovyklos pabaigoje vaikai dalijosi įspūdžiais, kartu gamino maistą ir atsisveikino iki kitų susitikimų.

    Kviečia prisijungti nuo rugsėjo

    Klubas „Kamuido“ skelbia, kad nuo rugsėjo pradžios kviečia prisijungti naujus narius, norinčius stiprinti fizinį pasirengimą ir ugdyti discipliną. Treniruotės planuojamos Varėnoje, J. Basanavičiaus gatvėje, buvusioje Varėnos profesinio mokymo centro aktų salėje.

    Organizatorių teigimu, treniruotės bus vykdomos skirtingoms amžiaus grupėms, pradedant vaikais nuo 6 metų. Dėl registracijos ir tikslių sąlygų klubas kviečia kreiptis į nurodytus kontaktus.

  • Ieško norinčių gelbėti gyvybes: Panevėžyje kviečia tapti ugniagesiu gelbėtoju – štai kas laukia

    Ieško norinčių gelbėti gyvybes: Panevėžyje kviečia tapti ugniagesiu gelbėtoju – štai kas laukia

    Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdyba kviečia prisijungti prie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir rinktis ugniagesio gelbėtojo profesiją. Tarnyba pabrėžia, kad tai darbas, kuriame svarbus ne tik fizinis pasirengimas, bet ir psichologinis atsparumas bei gebėjimas veikti komandoje.

    Ugniagesiai gelbėtojai kasdien reaguoja į gaisrus, eismo įvykius, gelbėjimo darbus vandenyje, cheminius incidentus ir kitus pavojus, kai reikalinga skubi pagalba. Praktikoje tai reiškia darbą nenuspėjamomis sąlygomis, sprendimus per minutes ir aiškią atsakomybę už žmonių saugumą.

    Atranka: ne vien fizinė jėga

    Stojant į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą kandidatams taikomi keli atrankos etapai, kuriuose vertinamas fizinis pasirengimas ir bendrosios žinios. Per fizinius testus tikrinami greitis, vikrumas, jėga, ištvermė ir lankstumas, nes tarnyboje dažnai tenka dirbti su sunkia įranga ir dėvint apsaugines priemones.

    Taip pat numatytas plaukimo reikalavimas: be sustojimo reikia nuplaukti 100 metrų laisvuoju stiliumi arba krūtine. Šis kriterijus svarbus todėl, kad gelbėjimo darbai kartais vykdomi prie vandens telkinių ar užlietose patalpose, kur reikia užtikrintai orientuotis vandenyje.

    Žinių patikrinime vertinamas loginis mąstymas ir bendras išprusimas. Teste paprastai pasitaiko klausimų iš lietuvių kalbos kultūros, Lietuvos istorijos, politologijos ir logikos, nes ugniagesio gelbėtojo darbe svarbu ne tik veiksmai, bet ir tikslus situacijų vertinimas bei taisyklių laikymasis.

    Mokymasis: skirtingos programos

    Mokymo trukmė priklauso nuo kandidato išsilavinimo. Asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, skirta ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo programa, kuri trunka du mėnesius.

    Turintiems vidurinį išsilavinimą siūloma ugniagesio gelbėtojo modulinė profesinio mokymo programa, kurios trukmė siekia šešis mėnesius. Mokymuose paprastai derinama teorija ir praktika, kad būsimi pareigūnai įgytų įgūdžių saugiai dirbti su įranga, veikti dūmuose, atlikti gelbėjimo darbus ir suteikti pirmąją pagalbą.

    Kodėl ši profesija traukia?

    Tarnyba akcentuoja, kad ugniagesio gelbėtojo darbas reikalauja drausmės, ištvermės ir atsakomybės, tačiau suteikia aiškią prasmę, nes rezultatas dažnai matomas iš karto. Gelbėjimo operacijose svarbi komanda, todėl kandidatai vertinami ir pagal tai, ar geba dirbti kartu, laikytis nurodymų ir išlikti ramūs įtemptose situacijose.

    Norintys sužinoti daugiau apie priėmimo sąlygas, atrankos etapus ir mokymą kviečiami kreiptis į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą arba į Panevėžio priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. Ten pateikiama aktuali informacija apie registraciją, dokumentus ir planuojamas atrankos datas.

  • Po kraupių avarijų – ugniagesių demonstracija Valčiūnuose: kodėl sužeistojo negalima traukti skubant

    Vasarą eismo įvykių statistika tradiciškai prastėja: intensyvesnis judėjimas, kelionės ir didesni greičiai lemia daugiau sunkių avarijų. Tokiais atvejais kova dėl gyvybės prasideda dar iki medikų atvykimo, o vieni pirmųjų į įvykio vietą dažnai atskuba ugniagesiai gelbėtojai.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose rengiama spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, kur žiniasklaidos atstovai galės iš arti pamatyti, kaip vyksta žmonių gelbėjimas po sunkios avarijos. Ugniagesiai gelbėtojai pademonstruos automobilio stabilizavimą, konstrukcijų ardymą specialia įranga ir nukentėjusiojo išlaisvinimą iš apvirtusio automobilio.

    Renginio metu pareigūnai paaiškins, kaip priimami sprendimai ardant automobilio konstrukcijas ir kodėl svarbu ne tik greitis, bet ir saugumas. Šiuolaikiniai automobiliai turi sustiprintas kėbulo zonas, oro pagalves, diržų įtempiklius, o dalyje modelių naudojamos ir aukštos įtampos sistemos, todėl netinkamas veiksmas gali pabloginti sužeistojo būklę ar sukelti papildomą pavojų gelbėtojams.

    Didelis dėmesys bus skiriamas ir pirmajai pagalbai avarijos vietoje. Ugniagesiai gelbėtojai primins, ką iki medikų atvykimo jie daro patys, ką gali padaryti įvykio liudininkai ir ką svarbu žinoti žmogui, jei po smūgio jis sąmoningas, bet negali išlipti iš automobilio.

    „Žmogaus negalima tiesiog kuo greičiau ištraukti iš automobilio, nes skubėjimas gali sukelti papildomų traumų ir apsunkinti medikų darbą“, – sakė renginyje dalyvausiantys ugniagesių gelbėtojų atstovai.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po konferencijos numatyta praktinė gelbėjimo operacijos demonstracija.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai prašo atvykstančiųjų laikytis saugos nurodymų, nes demonstracijoje bus naudojama specialioji gelbėjimo įranga.

  • Ugniagesiai atskleis, kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: parodys visą gelbėjimą

    Vasaros eismo įvykių statistika kasmet primena, kad po sunkios avarijos prasideda kova dėl minučių, o pirmieji į įvykio vietą neretai atvyksta ugniagesiai gelbėtojai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad svarbiausia kuo greičiau ištraukti nukentėjusįjį, realybėje skubėjimas kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, skirta parodyti, kaip organizuojami gelbėjimo darbai eismo įvykio vietoje. Žiniasklaidos atstovams bus pristatyta, kaip specialia gelbėjimo įranga ardomos automobilio konstrukcijos ir kaip išlaisvinamas žmogus iš apvirtusio ar smarkiai deformuoto automobilio.

    Prieš praktinę dalį pareigūnai žada paaiškinti, kokiais principais vadovaujamasi priimant sprendimus, kada ir kur pjauti ar ardyti automobilį, kad būtų išlaikyta nukentėjusiojo sauga. Taip pat bus aptarta, kodėl žmogaus negalima tiesiog staigiai ištraukti, jei įtariami stuburo ar kaklo sužalojimai, ir kodėl itin svarbus automobilio stabilizavimas prieš pradedant darbus.

    Gelbėjimo operacijose svarbios ne tik žirklės ar hidrauliniai įrankiai, bet ir veiksmai iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai dažnai atlieka pirminį nukentėjusiųjų būklės įvertinimą, užtikrina kvėpavimo takų praeinamumą, stabdo kraujavimą ir padeda paruošti saugų perdavimą greitosios pagalbos medikams.

    Konferencijoje planuojama aptarti ir liudininkų elgesį, nes pirmosios minutės po susidūrimo dažnai lemia baigtį. Pareigūnai primena, kad svarbiausia yra nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112, įvertinti, ar nėra gaisro, dūmų ar degalų kvapo, ir tik tuomet, nekeliaujant į pavojų, bandyti padėti pagal savo kompetenciją.

    Renginyje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po spaudos konferencijos bus pademonstruota visa operacijos eiga: automobilio stabilizavimas, konstrukcijų ardymas ir nukentėjusiojo išlaisvinimas.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai akcentuoja, kad tokių demonstracijų tikslas yra ne tik parodyti techniką, bet ir paaiškinti, kaip sprendimai priimami realiomis, stresinėmis sąlygomis, kai svarbi kiekviena detalė.

  • Kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: Valčiūnuose ugniagesiai parodys visą gelbėjimą

    Vasarą išaugus sunkių eismo įvykių skaičiui, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad po smūgio prasideda kova dėl gyvybės, kurioje svarbi kiekviena minutė ir kiekvienas sprendimas. Praktikoje didžiausias pavojus kyla tada, kai geranoriški liudininkai skuba ištraukti nukentėjusįjį, neįvertinę galimų stuburo ar vidaus sužalojimų.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija žiniasklaidai. Ugniagesiai gelbėtojai parodys, kaip stabilizuojamas automobilis, kaip specialia įranga ardomos konstrukcijos ir kaip žmogus saugiai išlaisvinamas iš apvirtusio ar sudaužyto automobilio.

    Prieš demonstraciją pareigūnai aptars gelbėjimo darbų eismo įvykiuose statistiką ir tipines klaidas, kurios kainuoja brangiai. Bus paaiškinta, kaip vietoje priimami sprendimai, kodėl kartais tenka pjauti statramsčius ar nuiminėti stogą ir kodėl saugus išlaisvinimas dažnai reiškia ne greičiausią, o tiksliausią veiksmų seką.

    Taip pat bus kalbama apie pirmąją pagalbą iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai paaiškins, ką jie daro pirmosiomis minutėmis, kaip užtikrinamas nukentėjusiojo kvėpavimas ir kraujavimo kontrolė, ir kaip gali padėti liudininkai, jei žmogus sąmoningas, bet prispaustas ar negali išlipti.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Jie pristatys tarnybos pasirengimą, naudojamą gelbėjimo techniką ir svarbiausius principus, kurie padeda išvengti papildomų traumų.

    Renginio vieta – Ugniagesių gelbėtojų mokykla Valčiūnuose. Po konferencijos vyksianti demonstracija leis iš arti pamatyti visą gelbėjimo operacijos eigą, nuo automobilio stabilizavimo iki saugaus nukentėjusiojo perdavimo medikams.

  • Visaginas atsisveikina su ilgamečiu ugniagesių vadu: kas laukia tarnybos po Alvydo Jaksebogos?

    Visaginas atsisveikina su ilgamečiu ugniagesių vadu: kas laukia tarnybos po Alvydo Jaksebogos?

    Visagino savivaldybėje įvyko simbolinis atsisveikinimas su ilgamečiu priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu Alvydu Jakseboga, kuris baigia tarnybą ir išeina į užtarnautą pensiją. Miesto vadovai pabrėžė jo indėlį į gyventojų saugumą ir darbą situacijose, kuriose sprendimai turi būti priimami per minutes.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz kartu su administracijos direktoriumi Virginijumi Andriumi Bukausku apsilankė tarnyboje ir padėkojo A. Jaksebogai už ilgametį darbą, atsakomybę bei gebėjimą telkti komandą. Pasak savivaldybės vadovų, tokia lyderystė yra ypač svarbi, kai tenka reaguoti į gaisrus, eismo įvykius ar kitas nelaimes.

    „Ugniagesių gelbėtojų darbas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir drąsos, susitelkimo bei didelio atsakomybės jausmo“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Atsisveikinimo metu dėmesys skirtas ir tarnybos žmonėms, kurie kasdien užtikrina, kad pagalba atvyktų laiku. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla ta proga įteikė II laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklą „Tėvynės labui“ vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Vaidui Juknevičiui už nepriekaištingą pareigų vykdymą.

    Tarnyba, kurią vertina bendruomenė

    Vietos savivalda akcentuoja, kad ugniagesių darbas regionuose dažnai apima daugiau nei vien gaisrų gesinimą. Vis dažniau gelbėtojai kviečiami dėl techninės pagalbos, pagalbos po audrų, užlietų teritorijų ar kitų ekstremalių situacijų, o tai reikalauja ir plataus pasirengimo, ir modernių pajėgumų.

    Tokiuose miestuose kaip Visaginas svarbi ir komandinė kultūra, nes reagavimo greitį lemia ne tik technika, bet ir žmonių tarpusavio pasitikėjimas. Savivaldybės vadovų teigimu, A. Jaksebogos vadovavimo metais komanda nuosekliai stiprėjo, o gyventojai galėjo jaustis saugiau kasdienėse ir netikėtose situacijose.

    Kas toliau?

    Vadovo pasikeitimas tokioje tarnyboje visuomet reiškia ir naują etapą organizacijai. Praktikoje tai paprastai apima tęstinumą operaciniame darbe, bet kartu ir dėmesį personalo pritraukimui, mokymams bei įrangos atnaujinimui, nes gelbėjimo darbų specifika ir rizikos nuolat kinta.

    Miesto vadovai A. Jaksebogai linkėjo daugiau laiko šeimai, ramybės ir sveikatos, pabrėždami, kad jo tarnyba paliko aiškų pėdsaką Visagino bendruomenėje. Tuo pat metu institucijos tęs darbus užtikrindamos, kad gyventojų saugumas išliktų prioritetu ir po vadovybės pokyčių.

  • Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje savaitgalį su liepsnomis vienu metu kovoja keli regionai: Andalūzijoje, netoli Niebla, ir Valensijos autonominėje srityje, Kasteljone. Dėl sparčiai plintančių gaisrų iš gyvenviečių teko evakuoti šimtus žmonių, o daliai gyventojų buvo nurodyta likti namuose.

    Andalūzijos miškų gaisrų gesinimo tarnyba INFOCA pranešė, kad Niebla apylinkėse kilęs gaisras privertė evakuoti Berrocal, El Membrillo, El Pozuelo ir Marigenta gyvenviečių centrus į vakarus nuo Sevilijos. Per kelias paras ugnis jau buvo nuniokojusi daugiau kaip 4 000 hektarų, o iš pavojingos zonos išgabenta apie 400 žmonių.

    Naktį gaisro perimetre dirbo apie 150 ugniagesių ir miškų specialistų, siekta stabilizuoti situaciją ant žemės. Pareigūnai pabrėžė, kad gesinimą sunkina staigiai besikeičianti vėjo kryptis ir vėjo nešamos žarijos, dėl kurių ugnis gali persimesti į naujus plotus.

    Andalūzijos regiono valdžios atstovas Antonio Sanz nurodė, kad incidentas išlieka sudėtingas ir praėjus 48 valandoms nuo gaisro pradžios. Pasak jo, gaisro pavojingumo lygis išlaikomas aukštas, o situacija gali kisti itin greitai.

    Taip pat pranešta, kad Ispanijos vyriausybės atstovė, trečioji vicepremjerė ir ekologinės pertvarkos ministrė Sara Aagesen turėtų apsilankyti pažangiame vadovavimo poste Niebla apylinkėse. Ten ji planuoja susitikti su operacijos vadovais ir aptarti tolesnius veiksmus.

    Kasteljone atnaujinta aviacija

    Kitas didelis židinys fiksuotas Kasteljono provincijoje, rytinėje Ispanijos pakrantės dalyje, kur prie Tírig gaisro auštant vėl prisijungė aviacijos pajėgos. Dieną prieš tai dėl dūmų ir rizikos ugniai priartėti prie gyvenviečių buvo nurodyta izoliuotis Catí savivaldybėje, kur gyvena apie 700 žmonių.

    Kasteljono provincijos ugniagesių konsorciumas skelbė, kad naktį perimetro sutvirtinimo darbus tęsė apie 200 žmonių, tačiau veiksmus apsunkino sudėtingas reljefas ir daubų bei griovų tinklas. Valensijos regiono ekstremalių situacijų ir vidaus reikalų ministras Juan Carlos Valderrama informavo, kad gaisras apėmė apie 395 hektarus 15 kilometrų perimetre.

    Pasak pareigūnų, į operaciją buvo sutelktos didelės pajėgos: apie 300 žmonių, 19 orlaivių ir 50 antžeminių vienetų. Ministras pabrėžė, kad aukšto pavojingumo režimas išlieka, o didžiausią nerimą kelia šiaurinis ir pietinis sektoriai, kuriuose gaisras gali plėstis sparčiausiai.

    Kasteljone pastarosiomis dienomis fiksuoti keli atskiri užsidegimai, dalis jų, kaip įtariama, galėjo kilti po audrų, kai žaibai pataikė į sausą augmeniją. Galutinės priežastys paprastai nustatomos tik atlikus aplinkosauginių padalinių tyrimus ir įvertinus meteorologinius duomenis.

    Vienas židinys suvaldytas

    Valensijos autonominės srities ekstremalių situacijų koordinavimo centras pranešė, kad Sierra Engarcerán gaisras pietuose nuo Tírig jau yra suvaldytas. Skelbiama, jog jis paveikė apie 45 hektarus maždaug 4 kilometrų perimetre.

    Pastarosiomis valandomis atšauktas ir ankstesnis nurodymas izoliuotis, o evakuoti vietos gyventojai galėjo sugrįžti į savo sodybas. Laikinoje prieglaudoje buvę žmonės taip pat išvyko, tačiau tarnybos toliau stebi situaciją, nes vėjo krypties pokyčiai gali pakeisti rizikos žemėlapį.

    Šie gaisrai dar kartą primena, kad Pietų Europoje vasaromis didėjanti karščio ir sausros rizika reikšmingai kelia miškų gaisrų tikimybę. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais lemiami tampa ankstyvas aptikimas, greitas pajėgų permetimas ir prevencinės priemonės, mažinančios degios biomasės kiekį miškuose.

  • Išvykstate atostogų? Ugniagesiai įspėja: šį prietaisą būtinai išjunkite iš lizdo

    Išvykstate atostogų? Ugniagesiai įspėja: šį prietaisą būtinai išjunkite iš lizdo

    Ilgesnė išvyka atostogų ar komandiruotė yra tinkamas metas peržiūrėti, kurie namų prietaisai neturėtų likti įjungti į elektros tinklą. Ugniagesiai gelbėtojai pabrėžia, kad atjungimas ne tik mažina elektros suvartojimą, bet ir sumažina gedimų, trumpųjų jungimų ar gaisro riziką.

    Vasarą šis įprotis tampa dar aktualesnis, nes aukštesnė oro temperatūra gali prisidėti prie kai kurių prietaisų perkaitimo. Nors kritinės karščio bangos dažniau siejamos su pietų Europa, pastaraisiais metais jos vis dažniau pasiekia ir mūsų regioną, o tai didina apkrovas elektros prietaisams ir tinklams.

    Vienas dažniausiai minimų rizikos šaltinių virtuvėje yra skrudintuvas. Jo apačioje ir viduje kaupiasi duonos trupiniai, kurie išdžiūvę gali lengviau užsidegti, jei patenka arti įkaitusių kaitinimo elementų arba prietaisas pradeda veikti netinkamai.

    Ugniagesiai rekomenduoja skrudintuvą išjungti iš lizdo ne tik prieš išvykstant, bet ir po kiekvieno naudojimo. Taip pat patariama reguliariai iškratyti trupinius iš tam skirtos talpos ar prietaiso dugno ir periodiškai jį išvalyti, kad nešvarumai nekauptų papildomos šilumos.

    Prieš paliekant namus ilgesniam laikui verta peržvelgti ir kitus virtuvės bei buities prietaisus, kuriems nebūtinas nuolatinis maitinimas. Atskira rizika siejama su vasaros audromis, kai dėl žaibų ar tinklo sutrikimų galimi įtampos šuoliai, galintys sugadinti elektroniką.

    Dėl to dažnai patariama atjungti televizorius, kompiuterius, žaidimų konsoles ir interneto maršrutizatorius, ypač jei būsto elektros apsauga nėra sustiprinta viršįtampių ribotuvais. Kelios minutės prieš išvykstant gali padėti išvengti nemalonių staigmenų grįžus ir sumažinti brangių gedimų tikimybę.