CP v2

Tag: Ugnikalnio išsiveržimas

  • Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Septinta diena: kas vyksta

    Italijos Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis išlieka aktyvus jau septintą parą, o tokia užsitęsusi fazė, vulkanologų teigimu, primena reiškinius, stebėtus dar praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Dėl vulkaninių pelenų didžiausią smūgį patiria oro transportas, ypač Katanią aptarnaujantis oro uostas.

    Katanią pasiekianti pelenų debesų kryptis priklauso nuo vėjų, todėl skrydžių ribojimai gali keistis per valandas. Šįkart pelenų sklaida tapo ilgalaikiu veiksniu, dėl kurio aviacijos saugos sprendimai taikomi ne epizodiškai, o tęstiniu režimu.

    Kodėl išsiveržimas toks ilgas

    Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) Etnos observatorijos vadovas Salvo Gambino aiškina, kad pats išsiveržimo tipas nėra naujas, tačiau išskirtinė yra trukmė. Pastaraisiais dešimtmečiais Etnoje ne kartą fiksuoti lavos fontanai ir srautai, tačiau dažniausiai jie trukdavo nuo kelių valandų iki pusės dienos.

    Šįkart, pasak specialisto, ilgesnę aktyvią fazę gali lemti iš didesnio gylio kylanti magma, turtingesnė dujomis. Dujų gausa didina sprogstamosios veiklos potencialą ir palaiko nuolatinį pelenų stulpą, kuris tampa didžiausia problema infrastruktūrai.

    „Panašūs reiškiniai buvo matomi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau dabar turime septynias dienas nuolatinės veiklos“, – sakė Salvo Gambino.

    Vulkaninė veikla pasireiškia keliuose sektoriuose vienu metu: Voragine krateryje tęsiasi aktyvumas ir lavos fontanai, kartu fiksuojama pastovi pelenų emisija. Valle del Bove teritorijoje keli angos tipo židiniai maitina lavos lauką, tačiau, specialistų vertinimu, lavos srautai kol kas nekelia tiesioginės grėsmės gyvenamoms vietovėms.

    Turistų bumas ir saugumo rizikos

    Nepaisant ribojimų ore, Etna pritraukia minias smalsuolių: keliuose ir privažiavimuose formuojasi spūstys, automobiliai statomi chaotiškai, o tai apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą. Vietos gamtos gidas Cristian Alessi atkreipia dėmesį, kad žmonės ieško kuo artimesnių vietų prie lavos, kartais rizikuodami lipti į nestabilius šlaitus.

    Gelbėtojai pastarosiomis dienomis taip pat ragina neprarasti budrumo: išsiveržimo stebėjimas nėra įprastas pasivaikščiojimas, nes reljefas atšiaurus, o sąlygos sparčiai keičiasi. Vakarėjant rizika išauga dėl prasto matomumo ir sudėtingo takų profilio.

    „Vaizdas įspūdingas, bet jį reikia stebėti saugiai, geriausia su gidais“, – sakė Cristian Alessi.

    Ką svarbu žinoti planuojantiems vykti

    Vulkanologai pataria rinktis vietas, kuriose išsiveržimą galima stebėti neartėjant prie pavojingų zonų, ir laikytis vietos institucijų bei parkų tarnybų nustatytų ribojimų. Žygiams būtina tinkama apranga: žygio batai, ilgos kelnės, taip pat vanduo ir apsauga nuo pelenų, jei jų koncentracija padidėja.

    Po saulėlydžio rekomenduojama turėti žibintuvėlį, nes takai nelygūs, o tamsa klaidas paverčia pavojingomis. Specialistai pabrėžia, kad net ir nesant lavos grėsmės gyvenvietėms, pelenai bei vietinis chaosas prie stebėjimo taškų gali kelti didžiausią realią riziką lankytojams.

  • Etnos pelenai paralyžiavo Siciliją: uždarytas Katanijos oro uostas, debesis pasiekė Libiją

    Etnos pelenai paralyžiavo Siciliją: uždarytas Katanijos oro uostas, debesis pasiekė Libiją

    Sicilijoje tęsiasi Etnos ugnikalnio išsiveržimas, kuris jau šeštą dieną iš eilės trikdo susisiekimą oro keliais. Vasaros sezono įkarštyje Katanijos Fontanarosos oro uostas buvo priverstas laikinai stabdyti skrydžius dėl pelenų debesies ir prasto matomumo.

    Trečiadienį oro uoste buvo sustabdyti visi atvykimai ir išvykimai iki vakaro, o dalis reisų atšaukta. Skrydžių stebėjimo duomenys rodė, kad vien tą dieną neįvyko apie 55 išvykstantys skrydžiai, o per visą sutrikimų laikotarpį atšauktų reisų skaičius išaugo kelis šimtus.

    Kiti skrydžiai buvo perplanuoti arba nukreipti į aplinkinius oro uostus, ypač Palerme, Trapanį ir Komicą. Pastarajame skrydžiai taip pat buvo trumpam sustabdyti dėl ant kilimo ir tūpimo tako nusėdusių pelenų, tačiau vėliau veikla atnaujinta.

    Debesis pasiekė Maltą ir Libiją

    Etnos poveikis šį kartą peržengė Italijos ribas: pelenų debesys privertė kai kuriuos į Maltą skrendančius ar iš jos kylančius lėktuvus keisti maršrutus. Vulkaninių pelenų judėjimą regione stebi specializuoti aviacijos perspėjimo centrai, kurie reguliariai skelbia biuletenius apie pelenų koncentraciją ir kryptį.

    Pagal tokius pranešimus didžiausia pelenų koncentracija išliko virš Sicilijos, o mažesni kiekiai fiksuoti į pietus ir pietvakarius, iki rytinės Maltos dalies ir šiaurinės Libijos. Aviacijoje tokie debesys vertinami itin rimtai, nes smulkios pelenų dalelės gali patekti į variklių sistemas ir kelti skrydžių saugos riziką.

    Dėl apribojimų Maltoje nukentėjo ir dalis vietinių renginių: kai kurie organizatoriai atidėjo fejerverkus, nes jų leidimo vietos yra netoli lėktuvų artėjimo trajektorijų. Sprendimai priimti pasikonsultavus su atsakingomis tarnybomis, kol oro uostuose galioja veiklos ribojimai.

    Politinis ginčas dėl oro uosto vietos

    Pasikartojantys Katanijos oro uosto uždarymai vėl įžiebė diskusiją, ar pagrindinis Sicilijos oro transporto mazgas neturėtų būti mažiau pažeidžiamoje vietoje. Civilinės saugos ir jūrų politikos ministras Nello Musumeci teigė, kad problema seniai žinoma, tačiau sprendimai buvo atidėliojami.

    „Pastarųjų dienų įvykiai parodė tik viena: ne ugnikalnis yra ne ten, o oro uostas“, – sakė Nello Musumeci.

    Ministro teigimu, dar ankstesniais dešimtmečiais buvo svarstytos idėjos perkelti infrastruktūrą į saugesnę vietą ir sukurti didesnį oro uostą lygumoje tarp Katanijos ir Enos. Vis dėlto tokie planai nesulaukė politinio ir operatorių palaikymo, o dabartinė situacija vėl kelia klausimą, kiek Sicilija pasirengusi vis dažnėjantiems sutrikimams.

    Ką turėtų žinoti keleiviai

    Oro bendrovės ir oro uostai tokiais atvejais dažniausiai ragina keleivius prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti skrydžio būseną, nes atšaukimai ir nukreipimai gali keistis per kelias valandas. Jei skrydis atšaukiamas, keleiviams gali būti siūlomas alternatyvus maršrutas ar skrydis iš kito oro uosto, priklausomai nuo bendrovės sprendimų ir vietų.

    Etnos išsiveržimai Sicilijoje nėra retenybė, tačiau pelenų sklaida priklauso nuo vėjų, todėl poveikis aviacijai kinta nuo lokalių trikdžių iki regioninio masto apribojimų. Tarnybos toliau stebi situaciją, o skrydžių tvarkaraščiai artimiausiomis dienomis gali išlikti nepastovūs.