Tag: UKE

  • Lenkijoje įsigaliojo DSA įgyvendinantis įstatymas: skundą dėl „Facebook“ ar „X“ pateikti bus paprasčiau

    Lenkijoje nuo penktadienio, lapkričio 6 dienos, įsigaliojo pirmasis įstatymas, kuriuo šalyje įgyvendinamas Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pokyčiai žada daugiau aiškumo platformų sprendimuose ir naujas galimybes vartotojams ginti savo teises internete.

    Įsigaliojus šiam reguliavimui, oficialiai Lenkijos Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas tampa Skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi (DSC). Tai reiškia, kad atsiranda aiškiau apibrėžta institucija, atsakinga už DSA taisyklių priežiūrą ir jų vykdymo užtikrinimą.

    DSA visoje Europos Sąjungoje galioja nuo 2024 metų vasario 17 dienos ir nustato pareigas skaitmeninių paslaugų teikėjams bei teises interneto platformų naudotojams. Lenkijoje jo įgyvendinimas užtruko, nes daugiausia ginčų kilo dėl nuostatų, susijusių su turinio blokavimu internete.

    Nors pirmasis įstatymas jau įsigaliojo, antrojo – būtent turinio blokavimo klausimams skirto – projekto likimas dar sprendžiamas. Nurodoma, kad prezidentas Karolis Nawrockis sprendimui turi laiko iki lapkričio 13 dienos.

    Kas keičiasi vartotojams

    DSA tikslas – sustiprinti vartotojo poziciją santykiuose su interneto platforma, kai kyla ginčai dėl paskyros blokavimo, įrašų pašalinimo ar matomumo ribojimo. Tokiose situacijose iki šiol žmonės neretai skųsdavosi, kad sprendimus priima algoritmai, o realaus, aiškaus mechanizmo ginčyti platformos veiksmus trūksta.

    Pagal naują tvarką vartotojas turėtų gauti platformos sprendimo pagrindimą. Taip pat numatoma galimybė pasinaudoti vidine skundų nagrinėjimo sistema ir sertifikuotais ne teismo ginčų sprendimo mechanizmais.

    Svarbi naujovė – galimybė pateikti skundą UKE (tam numatytas specialus elektroninis formuliaras tarnybos svetainėje). Vis dėlto pabrėžiama, kad vien skundo pateikimas nereiškia automatinio įrašo ar paskyros atblokavimo – institucijos užduotis yra vertinti, ar platforma laikosi DSA reikalavimų.

    UKE taip pat akcentuoja, jog koordinatorius nebus instancija, kuri peržiūrės kiekvieną atskirą platformos moderavimo sprendimą. Esminis vertinimas turėtų būti nukreiptas į tai, ar paslaugų teikėjas vykdo pareigas, kurias jam nustato DSA.

    Naujos institucijų funkcijos ir priežiūra

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus vaidmuo apima ne tik skundų mechanizmą. Numatyta, kad UKE vadovas galės reikalauti informacijos ir paaiškinimų, atlikti patikrinimus, o prireikus – taikyti administracines pinigines baudas.

    Tekste taip pat nurodoma, kad tam tikrose srityse užduotis vykdys ir kitos institucijos: Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas (UOKiK) – vartotojų interesų pažeidimų klausimais, o Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas – platformų, kurios teikia vaizdo turinį, srityje.

    Prie UKE vadovo turėtų būti įsteigta ir Nacionalinė skaitmeninių paslaugų taryba – patariamoji institucija, kuri turėtų prisidėti prie saugesnio ir skaidresnio interneto politikos formavimo. UKE būtų numatomas kaip centrinis taškas, bendradarbiaujantis su kitų ES valstybių koordinatoriais, Europos skaitmeninių paslaugų taryba ir Europos Komisija.

    Dar laukiama sprendimo dėl turinio blokavimo

    Didžiausias politinių ginčų objektas Lenkijoje liko antrasis DSA įgyvendinimo dokumentas, susijęs su turinio blokavimu internete. Būtent šios nuostatos anksčiau lėmė veto, o vėliau – ir sprendimą reguliavimą padalyti į du atskirus projektus.

    Skelbiama, kad atsakymo dėl antrojo įstatymo Lenkijoje galima tikėtis jau artimiausią savaitę. Tai lems, kokius konkrečius įrankius valstybė turės greitesniam neteisėto turinio blokavimui.

  • Lenkija plečia DAB+ tinklą: atsakė, ar netrukus dings FM radijas ir ką tai reiškia klausytojams

    Lenkija plečia DAB+ tinklą: atsakė, ar netrukus dings FM radijas ir ką tai reiškia klausytojams

    Reguliuotojas atveria naujus dažnius

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE 2026 metais pakvietė transliuotojus ir tinklų operatorius teikti paraiškas dėl naujų skaitmeninio radijo DAB+ dažnių rezervavimo. Kalbama apie du potencialius nacionalinius tinklus MUXR1 ir MUXR2 bei nepanaudotus vietinius tinklus, vadinamus MUXRL.

    Tolimesnė procedūra priklauso nuo susidomėjimo: jei dėl konkretaus tinklo kreipsis tik vienas dalyvis, dažniai galėtų būti skiriami įprasta tvarka, be konkurso. Jei paraiškas pateiktų bent du pretendentai, būtų reikalinga konkursinė atranka.

    Kodėl DAB+ tampa prioritetu?

    UKE argumentuoja, kad analoginiame FM ruože nuo 87,5 iki 108 MHz didžiuosiuose regionuose vis dažniau trūksta laisvų dažnių, kurie leistų paleisti naujas plataus aprėpties stotis. DAB+ veikia III VHF ruože nuo 174 iki 230 MHz ir viename dažnių bloke leidžia sutalpinti kelias ar net keliolika programų.

    Pagal dabartinius planus Lenkijoje dar yra didelė nenaudojama rezervacija: be jau veikiančių sprendimų, numatyti du laisvi nacionaliniai multipleksai ir 17 vietinių. UKE skaičiuoja, kad tai galėtų atverti erdvę iki maždaug 24 naujų visoje šalyje pasiekiamų programų ir dar papildomoms regioninėms stotims ten, kur būtų paleisti vietiniai tinklai.

    Ar tai reiškia FM pabaigą?

    Šiuo metu Lenkija realiai naudoja vieną nacionalinį DAB+ multipleksą MUXR3, kurį valdo Polskie Radio, o kai kuriuose miestuose jau ne vienerius metus veikia ir vietiniai tinklai. Vis dėlto UKE nėra paskelbusi FM išjungimo datos, o 2026 metais pradėtos konsultacijos labiau susijusios su papildomų DAB+ tinklų paleidimu, o ne analoginio radijo uždarymu.

    „Šios konsultacijos skirtos skaitmeninio radijo plėtrai ir papildomų multipleksų įjungimui, o ne FM ruožo išjungimui“, – teigiama konsultacijų medžiagoje, apibendrinant UKE tikslą išsiaiškinti rinkos poreikį.

    Ką DAB+ keičia klausytojui?

    DAB+ privalumas tas, kad jis priimamas be interneto, programėlių ar SIM kortelės, todėl klausytojų skaičius neapkrauna mobiliojo ryšio tinklų. Imtuvas pats nuskenuoja eterį ir pateikia stočių sąrašą pagal pavadinimus, o kartu gali rodyti dainų pavadinimus, atlikėjus, tekstinius pranešimus ar programų gidą.

    Vis dėlto kokybė ne visada automatiškai geresnė nei FM, nes ji priklauso nuo bitreito, kurį operatorius skiria konkrečiai stočiai. Kuo daugiau programų sutalpinama į vieną multipleksą, tuo mažiau duomenų gali tekti kiekvienai stočiai, todėl kai kuriais atvejais skambesys gali nuvilti, ypač muzikos formatuose.

    Skiriasi ir ryšio praradimo pobūdis: FM dažniau silpnėja palaipsniui su triukšmais, o DAB+ ilgai skamba švariai, bet pasiekus ribą garsas ima trūkinėti arba visai dingsta. Praktikoje tai reiškia, kad stabiliai aprėpčiai svarbi tanki siųstuvų infrastruktūra.

    Automobiliuose DAB+ reikšmė auga

    DAB+ svarba didėja ir dėl Europos Sąjungos reikalavimo, kad naujuose į rinką tiekiamuose automobiliuose būtų skaitmeninio radijo priėmimas. Todėl naujesniuose modeliuose vis dažniau randamas DAB+ imtuvas, o turint dviejų standartų įrangą atsiranda galimybė automatiškai persijungti tarp DAB+ siųstuvų ir, kai kuriais atvejais, tarp DAB+ ir FM.

    Lenkijoje techniniai reikalavimai, įsigalioję 2025 metų rugpjūčio 5 dieną, numato automatinį persijungimą kelionės metu, jei transliuotojai perduoda tam reikalingus valdymo duomenis. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai važiuojant per šalį staiga tenka rankiniu būdu ieškoti tos pačios stoties kito dažnio.

    Europos pamokos: skubėti ne visada apsimoka

    Europos patirtis rodo, kad FM išjungimas yra politiškai ir praktiškai jautrus sprendimas, nes reikia ir plataus DAB+ padengimo, ir didelės imtuvų skverbties. Norvegija 2017 metais išjungė didžiųjų nacionalinių tinklų FM siųstuvus, tačiau vietinės stotys dar kurį laiką galėjo likti FM ruože.

    Šveicarijoje visuomeninis transliuotojas SRG SSR FM eterį uždarė 2024 metų gruodžio 31 dieną, tačiau vėliau fiksuotas klausytojų sumažėjimas ir politinės diskusijos dėl analoginio radijo ateities. 2026 metais reguliuotojas OFCOM jau buvo pristatęs FM ruožo naudojimo procedūrą nuo 2027 metų, kas signalizavo, kad skaitmenizacija ne visada reiškia greitą FM pabaigą.

    Lenkijos atveju DAB+ plėtra pirmiausia sprendžia dažnių trūkumo problemą ir atveria kelią naujiems formatams, tačiau artimiausiu metu tai greičiau bus papildymas, o ne visiška FM alternatyva. Klaudytojams praktiškiausia kryptis kol kas aiški: FM išliks, o DAB+ palaipsniui plės pasirinkimą ten, kur atsiras nauji tinklai.

  • Pigi ryšiai gali baigtis: operatoriai ragina keisti taisykles ir kainodarą, kad užtektų investicijoms

    Telekomunikacijų rinkoje vis garsiau skamba perspėjimas: ilgai tikėtis ir aukštos ryšio kokybės, ir nuolat žemų sąskaitų gali nebepavykti. Europos ekonomikos kongrese operatorių, reguliuotojų ir rinkos ekspertų diskusijoje sutarta, kad dabartinis modelis vis sunkiau suderina kainų spaudimą ir būtinybę investuoti į tinklus.

    Operatoriai siekia daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir mažiau iš anksto nustatytų ribojimų, kurie, jų teigimu, nebeatitinka dabartinės itin konkurencingos rinkos realybės. Kartu keliama ir vadinamųjų didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybės tema, nes jų platformos generuoja didelę srauto dalį, tačiau tinklų plėtrą daugiausia finansuoja ryšio paslaugų teikėjai.

    Rinka auga, bet maržos spaudžiamos

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE nurodė, kad telekomunikacijų rinkos vertė 2025 metais augo iki 46 mlrd. zlotų, tai yra apie 10,7 mlrd. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 44 mlrd. zlotų, arba apie 10,2 mlrd. eurų.

    Reguliuotojo vertinimu, infrastruktūra ir toliau plečiama, o aprėptis miestuose artėja prie 80 proc., priemiesčiuose ir kaimiškose teritorijose – prie 70 proc. Vis dėlto operatorių atstovai pabrėžė, kad organiško augimo etapas silpsta, o investicijų poreikiai didėja dėl technologinės pažangos ir didėjančių vartotojų lūkesčių.

    Didžiųjų operatorių atstovai akcentavo, kad sektorius yra griežtai reguliuojamas ne tik ryšių priežiūros institucijų, bet ir kitų priežiūros organų, kurie vertina kainų pokyčius bei vartotojų apsaugą. Pasak jų, tokia reguliacinė aplinka riboja greitą prisitaikymą prie sąnaudų ir investicinių ciklų.

    „Kartais turime jausmą, kad esame tarsi replėse: vienas reguliuotojas nurodo, kaip vykdyti pagrindinę veiklą, kitas vertina kainų pokyčius, o erdvės sprendimams lieka vis mažiau“, – sakė vieno iš didžiųjų operatorių atstovas.

    Kainų dilema: kokybė kainuoja

    Diskusijoje ryškiausiai išsiskyrė klausimas, ar vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už ryšį, kad būtų užtikrintas tinklų modernizavimas ir atsparumas. Investicinės bankininkystės atstovas teigė, kad Lenkijos mobiliojo ryšio vidutinės pajamos iš vieno vartotojo yra vienos mažiausių Europoje: apie 7 eurus per mėnesį, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 14 eurų.

    Jo argumentas paprastas: jei kainos net ir pastebimai pakiltų, šalis vis tiek išliktų pigesniame regione, tačiau operatoriai turėtų daugiau galimybių finansuoti 5G plėtrą, optikos diegimą, tinklų tankinimą ir energetinį efektyvumą. Kita vertus, reguliuotojas priminė socialinę pusę: daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kaina išlieka barjeru, todėl pokyčiai turi būti derinami su prieinamumo priemonėmis.

    „Tikėtis, kad ryšys bus ir geriausios kokybės, ir pigiausias Europoje, nėra tvarus modelis ilgesniam laikui“, – sakė diskusijoje dalyvavęs rinkos ekspertas.

    Buvusi reguliuotojos ir skaitmeninimo ministerijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dalis šiandien taikomų taisyklių atsirado laikais, kai fiksuoto ryšio rinkoje dominavo monopolis, o mobiliajame segmente – oligopolis. Jos vertinimu, dabartinė konkurencinė aplinka reikalauja daugiau pasitikėti rinkos mechanizmais, kartu aiškiai apibrėžiant vartotojų apsaugą.

    Ryšys – ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijoje pabrėžta, kad telekomunikacijų tinklai seniai peržengė vien tik komercinės paslaugos ribas. Jie laikomi kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso valstybės institucijų darbas, visuomenės informavimas, ekstremalių situacijų valdymas ir ekonomikos tęstinumas.

    Atskiras dėmesys skirtas antžeminei radijo ir televizijos transliavimo infrastruktūrai, kuri krizėse gali tapti patikimesniu informavimo kanalu, kai mobilieji tinklai perkraunami arba jų veikimas sutrinka. Rinkos dalyviai akcentavo, kad atsparumui reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikio finansavimo bei aiškios reguliacinės krypties.

    Didžiosios platformos ir nevienodos taisyklės

    Operatoriai taip pat kėlė klausimą dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens. Pasak jų, tokios platformos kaip „Google“, „Apple“, „Meta“ ar „Amazon“ Europoje naudojasi ryšio tinklais, tačiau sektorius jaučiasi turintis disproporciškai didelę investicinę naštą, kai tuo tarpu platformoms taikomas kitoks reguliacinis režimas.

    Ši tema Europos mastu aptariama jau ne vienerius metus, o diskusijos centre – ar ir kaip turėtų būti dalijamasi infrastruktūros kaštais, kai duomenų srautus vis labiau lemia vaizdo transliacijos, debesijos paslaugos ir DI sprendimai. Telekomunikacijų sektorius tikisi, kad taisyklės taps labiau subalansuotos, o konkurencijos sąlygos – panašesnės visiems rinkos dalyviams.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais ryšio paslaugų kainų tema neišnyks, nes tinklų modernizavimas reikalauja nuolatinių investicijų, o vartotojų poreikiai auga. Klausimas lieka atviras: kaip suderinti investicijų tempą, socialinį prieinamumą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje.