Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) oficialiu raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą, prašydami daugiau aiškumo, kaip bus paskirstoma beveik 20 mln. eurų parama ūkininkams. Kreipimosi kopija taip pat pateikta Ministrui Pirmininkui, nes, ŽŪR vertinimu, kalbama apie reikšmingas viešąsias lėšas.
ŽŪR pabrėžia palaikantys sprendimą ūkininkams skirti papildomą finansinę pagalbą, tačiau kritikuoja siūlomą skirstymo modelį. Organizacija teigia, kad prieš priimant galutinį sprendimą trūksta viešai pateiktų skaičiavimų ir ekonominio pagrindimo.
Kas sudaro beveik 20 mln. eurų?
ŽŪR nurodo, kad Lietuvai iš Europos Komisijos skubios pagalbos paketo numatyta 9,788 mln. eurų. Šią sumą planuojama padvigubinti nacionalinio biudžeto lėšomis, todėl bendra parama siektų 19,576 mln. eurų.
Anot ŽŪR, Europos Komisijos nustatyta logika reikalauja, kad tokia pagalba būtų skiriama remiantis objektyviais, nediskriminaciniais kriterijais ir realiais ekonominiais sunkumais. Dėl to, organizacijos teigimu, ypač svarbu, kad kriterijų parinkimas būtų patikrinamas ir aiškiai paaiškintas.
300 hektarų ir 300 karvių ribos
Didžiausią klausimų dalį, pasak ŽŪR, kelia siūlomos ribos, siejamos su ūkio dydžiu, pavyzdžiui, 300 hektarų ar 300 pieninių karvių. ŽŪR tvirtina, kad Europos Komisija nereikalauja paramą dalyti būtent pagal deklaruotų hektarų ar gyvulių skaičių, todėl tokie slenksčiai turi būti pagrįsti konkrečiais ekonominiais skaičiavimais.
ŽŪR atkreipia dėmesį, kad skirtingų sektorių ūkiai patiria nevienodas sąnaudas ir skirtingą rinkos spaudimą, todėl vienodi „mechaniniai“ kriterijai gali iškreipti paramos proporcijas. Organizacijos teigimu, be poveikio vertinimo kyla rizika, kad pagalba nepasieks tų ūkių, kuriems jos labiausiai reikia.
Prašo viešumo ir tikro dialogo
ŽŪR prašo ministerijos pateikti ir viešai paskelbti Europos Komisijai pateiktą paramos paskirstymo mechanizmą, metodiką ir ekonominį pagrindimą. Taip pat siekiama aiškumo, kiek ūkių realiai galėtų pretenduoti į paramą ir kaip lėšos pasiskirstytų tarp sektorių bei skirtingo ekonominio dydžio ūkių.
ŽŪR teigia, kad anksčiau buvo teikę alternatyvių pasiūlymų, pavyzdžiui, vertinti ūkio ekonominį dydį ar žemės ūkio veikloje sunaudojamo gazolio apimtis, tačiau iki šiol neaišku, kaip šie pasiūlymai buvo įvertinti. Organizacija taip pat kelia klausimą, ar buvo analizuota kitų Europos Sąjungos šalių praktika.
„Papildoma parama ūkininkams reikalinga, tačiau viešosios lėšos turi būti skirstomos skaidriai, patikrinamai ir ekonomiškai pagrįstai“, – rašte teigia ŽŪR.
Kreipimesi keliama ir socialinio dialogo tema. ŽŪR tvirtina, kad ministerijos kolegijos posėdyje formalaus balsavimo dėl siūlomo modelio nebuvo, o dalis organizacijų išsakė kritinių pastabų, todėl viešojoje erdvėje minimas vienbalsis pritarimas, jų vertinimu, neatitinka realios situacijos.
ŽŪR taip pat ragina ministrą susitikti su organizaciją sudarančiomis žemdirbių bendruomenėmis ir aptarti ne tik paramos skirstymą, bet ir platesnius sektoriaus iššūkius. Tarp jų minimi ūkių konkurencingumas, šeimos ūkių gyvybingumas, kartų kaita ir apsirūpinimo maistu saugumas.
Organizacijos teigimu, sprendimai dėl paramos turi būti priimami atvirai, pateikiant argumentus ir aiškius skaičiavimus, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl teisingumo. ŽŪR prašo atsakymų į pateiktus klausimus ir konkrečių siūlymų dėl tolesnio dialogo.